„Žmonės visada nori valgyti“
Kai lankomės įmonėje, atrodo, kad dirbančių automatizuotų mašinų čia daugiau, nei pačių darbuotojų. Viena jų sūrį pakuoja į specialius maišelius, kita krauna į lentynas, jau nekalbant apie specialius jų brandinimo kambarius, kur jie laikomi ne vieną ir ne du mėnesius.
Pats „Vilkyškių pieninės“ direktorius pasakoja, kad visoje „Vilvi group“, kurią sudaro penkios įmonės, šiandien dirba apie 860 žmonių, o grupė daugiau nei 80 proc. savo produkcijos eksportuoja į 60 pasaulio šalių.
„Mūsų produktai keliauja į Japoniją, Korėją, Kiniją ir kt. Konkuruojame su viso pasaulio įmonėmis, tai reiškia, tiek Olandijoje, tiek Naujojoje Zelandijoje“, – sako vadovas.
Vienas naujesnių grupės pirkinių – dar viena įmonė Latvijoje, Bauskėje, kuri užsiima išrūgų skaidymu.
Paklaustas, ar tai, kad neseniai buvo įsigytas naujas verslas, reiškia, jog pandemija grupei praėjusi gerai, vadovas sako, kad tai nebuvęs „čia ir dabar“ pirkinys.
„Mes į tai ėjome trejus metus, buvo padarytas įdirbis ir turėjome pabaigti (sandorį-red.). Tai nuo pandemijos nepriklausė“, – sako jis.
Pasak jo, jeigu kalbėtume apie pandemiją, ją, kaip ir įmonės įkūrimo istoriją, apibūdina viena paprasta filosofinė mintis – „žmonės visada nori valgyti“.
„Jie gali neturėti batų, kelnių, bet maistas fiziologiškai reikalingas.
Per pandemiją buvo sunkumų. Mūsų partneriai kurį laiką nepirko, nežinojo, kas bus, kokios bus pasekmės. Labai sudėtingas buvo balandžio mėnuo, kai tik prasidėjo karantinas.
Kovą pirkimai buvo normalūs, o balandį visiškai nežinojome, kiek parduosime. Žinoma, kainų korekcijos buvo, bet jau rudenį jos atsistatė. Produktų srautai sustoję nebuvo“, – atsimena jis.
Vadino avantiūra
Pats G. Bertašius pasakoja ir pats esąs iš Vilkyškių. Ten baigęs mokyklą, vėliau išvykęs mokytis į Leningrado, šiandien, Sankt Peterburgo, kino inžinerijos institutą.
„Taip jau išėjo, kad iš kino industrijos teko pasukti kitur, nors keletą darbų su kinu dirbau“, – sako jis.
Pirmoji ir motininė grupės įmonė „Vilkyškių pieninė“ buvo įkurta 1993-aisiais.
„Tada buvo trys esminiai dalykai. Vilkyškiuose buvo parduodami aplūžę senos pieninės pastatai su išdaužytais langais. Tai buvo jau apie 15 metų neveikianti įmonė.
Antras momentas buvo tas, kad gavome informacijos, iš kur galime nusipirkti padėvėtos įrangos. Trečias dalykas, kaip ir sakiau, buvo tas, kad žmonės visada norės valgyti.
Tada keletas bendraminčių ėjome į šią avantiūrą, o aš net nežinojau, kas ta pieno pramonė. Taip pradėjome verslą, nors šiandien tai ir man pačiam kelia šypseną“, – atsimena jis.
Kainų augimą įmonė dengia iš eksporto
Šiandien 70 proc. pieno savo gaminiams gaminti įmonė Lietuvoje įsigyja iš ūkininkų ir bendrovių, 30 proc. iš Latvijos ir Estijos, o labai retais atvejais – ir iš Lenkijos.
Kai kalbamės, vadovas pasakoja, kad pieno kainos dabar yra pasiekusios istorines aukštumas, o ūkininkai, kad ir kokios jos būtų aukštos, nepraleidžia progos pasiskųsti.
„Niekada nebuvo tokių aukštų pieno kainų.
Kol kas įsigyjamo pieno mums užtenka, kiekiai atitinka mūsų pajėgumus“, – sako jis ir priduria, kad situacija rinkoje – labai įdomi, o Lietuvos pirkėjas kainų augimo dar nė nepajuto.
„Šiandien staigų kainų augimą kompensuoja pačios įmonės bei prekybos tinklai, tai mes, kaip vartotojai, to augimo dar nepajutome, bet iš tikrųjų eksporto rinkoje, mes, kaip verslas, parduodami jau gauname daug didesnes kainas“, – atvirai sako G. Bertašius.
Jis skaičiuoja, kad šie metai, lyginant su praėjusiais, kalbant apie pelningumą parduodant Lietuvoje, yra 5-6 kartus prastesni.
„Praktiškai, esame ant ribos, bet mes galime tai amortizuoti, nes mūsų gaminių kainos, kuriuos eksportuojame, yra pabrangusios.
Dėl to mums nėra taip labai baisu ir elektros ar dujų kainų pakilimai, atlyginimų augimai. Jau vien šiemet atlyginimus esame pakėlę 14,5 proc.
Tai mums šiuo metu nėra problemų, nes mes Lietuvoje parduodame nedaug ir viską galime kompensuoti iš eksporto“, – sako jis.
Bendrai, pasak jo, ūkininkai, kurie užsiima pienininkyste, šiuo metu turi labai gerą periodą.
„Žinoma, jiems taip pat kyla žaliavų, sojų, kitų priedų kainos, brangsta elektra, didėja atlyginimai darbo rinkoje, tai tikrai reikia pripažinti, bet, matyt, jiems tas laikas tikrai nėra prastas“, – sako jis.
Planuose – dar gilesnis pieno perdirbimas
Paklaustas apie artimiausius visos „Vilvi group“ planus vadovas tikina, kad jie susiję su pieno perdirbimu.
„Tikrai turime keletą idėjų, kurias planuojame įgyvendinti per 5-7 metus. Tos idėjos, ne pastatyti kokį aparatą, bet esminės, esančios ingredientų plotmėje, biotechnologijų lygmens.
Investicijos bus ženklios. Planuojame vis giliau perdirbti pieną, nes jis turi daug sudedamųjų dalių.
Mums reikia, kad iš litro pieno gamintume kuo daugiau įdomesnių produktų, gautume kuo daugiau pajamų, o tada būsime konkurencingi mokėti žemdirbiui, galėsime darbuotojui mokėti konkurencingą atlyginimą. O, kad tai padarytume, kito kelio nėra, tik kurti aukštos pridėtinės vertės produktus ir eiti į automatizaciją“, – sako jis.
