Jei kartais atrodo, kad dirbate visiškai beprasmį darbą, o tikrasis gyvenimas vyksta tik tuomet kai nesate biure, vertėtų susipažinti su „bazinių pajamų“ modeliu.
© DELFI / Karolina Pansevič

Jį lietuviams neseniai pristatė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Savo komentare jis teigia, kad 200 eurų per mėnesį kiekvienam Lietuvos piliečiui yra nesunkiai pasiekiama kartelė.

„Visai socialinei apsaugai Lietuva šiemet skirs 4,6 mlrd. eurų. Tai yra apie 132 eurai per mėnesį kiekvienam Lietuvos gyventojui – nuo kūdikių iki senjorų. Be to valstybė sutaupytų nemažai išlaidų atsisakydama didelio biurokratinio aparato, skirto įvairiausių socialinių išmokų ir pašalpų nustatymui ir paskirstymui“, – rašė jis ir pridūrė, kad dar šiek tiek apkarpius viešąjį sektorių ar atsisakius kai kurių mokestinių lengvatų ir kompensacijų, būtų galima pereiti prie „bazinių pajamų“ modelio.

Beprasmiai darbai

Vienas iš patraukliausių šio modelio privalumų, kaip teigia jo šalininkai, yra tai, kad garantuotas pajamas gaunantys gyventojai galėtų atsisakyti darbų, kuriuose dirba vien tik dėl to, kad už tai gauna atlyginimą.

„Ar kada nors buvo apėmęs jausmas, kad jūsų darbas išgalvotas? Kad pasaulis tebesisuktų net jei neužsiimtumėte tuo, ką veikiate nuo 9 val. iki 17 val.?“ – žurnale „Strike!“ klausia antropologas Davidas Graeberis.

Jei atsakėte „taip“, tada D. Graeberio manymu, dirbate „beprasmiame darbe“. Jis teigia, kad vietoje to, kad darbuotojus išlaisvintų nuo ilgų valandų darbe, tobulėjančios technologijos sukūrė naujų industrijų, kurios iš esmės net nėra reikalingos.

„Finansinės paslaugos, telemarketingas, korporatyvinė teisė, akademinė ir sveikatos administracija, žmogiškieji ištekliai, viešieji ryšiai“, – vardija D. Graeberis.

Be to, jis pastebi, kad yra dar galybė darbų, kurie šias industrijas aptarnauja, teikia administracinę, techninę ar saugumo pagalbą.

„Ar visa galybė tokių profesijų kaip šunų maudytojai bei visą parą picas pristatantys išvežiotojai, kurių reikia vien dėl to, kad visi kiti tiek daug laiko skiria darbui, kad jo nebeturi niekam kitam“, – sako jis.

D. Graeberis argumentuoja, kad jeigu būtų sutarta dėl tam tikros kas mėnesį kiekvienam išmokamos sumos, pavyzdžiui, 200 eurų, darbuotojai pasirinktų dirbti trumpiau, užsiimti tuo, kas jiems tikrai patinka ir būtų kur kas laimingesni.

Tiesa, jis pastebi, kad tai nėra vien ekonominis, bet ir politinis klausimas.

„Valdančiųjų klasė supranta, jog laiminga, produktyvi ir laiko turinti visuomenė yra labai pavojinga. O jausmas, kad darbas pats savaime yra vertybė ir kiekvienas, kuris nesutinka didžiosios dalies valandų (kai nemiega) skirti darbui yra nieko vertas, jiems yra be galo patogus“, – tvirtina anarchistinių pažiūrų rašytojas.

Patrauklus ir libertarams

Kaip leidinyje „FiveThirtyEight“ teigia žurnalistas Andrew Flowersas, „bazinių pajamų“ modelyje patrauklių savybių įžvelgti gali ne tik utopiškai nusiteikę anarchistai, bet ir kitų pažiūrų asmenys.

„Palaikytojų yra visame ideologiniame spektre. Tarp jų – ir į našumą susitelkę libertarai, nes jiems patinka biurokratijos ir gerovės valstybės panaikinimas. Prie jų prisijungia ir mąstytojai iš Silicio slėnio, nes tikisi, kad užtikrintos pajamos suveiktų kaip pagalvė tuomet kai robotai perims dabar žmonių atliekamus darbus“, – rašo jis.

„Bazinių pajamų“ modelis tiek pat paprastas, kaip ir radikalus. Pagal jį visi visuomenės nariai būtų lygūs ir gautų tą pačią periodinę išmoką be jokių papildomų sąlygų ar klausimų.

„Toks susitarimas nutiestų kelią į naują būdą gyventi: jei žmonėms nebereikėtų jaudintis kaip sudurti galą su galu, jie galėtų siekti tokio gyvenimo, kokio iš tiesų nori“, – teigia A. Flowersas.

Žinoma, šis modelis turi ir daugybę grėsmių, pradedant galimu visai nedirbančių asmenų skaičiaus išaugimu, baigiant tuo, kad kai kuriems asmenims, pavyzdžiui, pensininkams, kurie nebegali papildomai užsidirbti patys, tų 200 eurų tikrai neužteks patogiam gyvenimui.

Reikia eksperimento

„Bazinių pajamų“ modelis kol kas dar nėra tinkamai išbandytas. Tačiau apie galimybes jį pritaikyti jau kalba suomiai, olandai, kanadiečiai, prancūzai ir kiti.

Šių metų birželio 5 dieną Šveicarijoje bus surengtas referendumas, kuriame piliečiai spręs, ar pritarti tam, kad kiekvienam gyventojui būtų mokoma po beveik 2,3 tūkst. eurų per mėnesį.

Ekonominio neapibrėžtumo tokiame sprendime būtų be galo daug. Neįsivaizduojamai daug jo įgyvendinimui reikėtų ir politinės valios.

Tačiau bent jau apklausos rodo, kad gyventojai šį modelį palaiko. Balandį vokiečių bendrovės „Dalia Research“ atlikta pirmoji visos Europos Sąjungos masto apklausa parodė, kad 64 proc. europiečių tam pritaria.

24 proc. pasisakė prieš, o 12 proc. susilaikė. Daugiausiai palaikytojų buvo Ispanijoje (71 proc.) ir Italijoje (69 proc.).

Tačiau šiems žmonėms reikėtų atsižvelgti į Andrew Hoodo iš Didžiosios Britanijos Fiskalinių studijų instituto žodžius: „Lyginant su dabar galiojančiomis socialinėmis garantijomis, „bazinių pajamų“ modelis būtų arba kur kas mažiau dosnus, arba kur kas labiau brangus“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Registrų centro vadovo konkursas – kitą savaitę (7)

Susisiekimo ministerija kitą savaitę ketina skelbti Registrų centro, kuris trečiadienį perduotas...

Turgus skuba naudotis vaistų krize – atvirai prekiauja receptiniais vaistais (127)

Įsibėgėjus vaistų krizei, kai pirkėjai vaistinėse negali įsigyti iki šiol laisvai...

Vokietijos bendrovės pesimistiškai nusiteikusios dėl rinkų atvėrimo Kinijoje (1)

Daugiau nei pusė Vokietijos bendrovių, veikiančių Kinijoje , abejoja arba apskritai netiki, kad...

V. Andriukaitis: Rusija kiaulienos importo draudimą ketina perkelti į politinį lygį (62)

Rusija neplanuoja atsisakyti nuo 2014 metų taikomo kiaulienos importo draudimo iš Europos...

BMW ketina Kaliningrado srityje statyti automobilių surinkimo gamyklą (68)

Vokietijos automobilių gamybos koncernas „Bayerische Motoren Werke“ ( BMW ) svarsto...

Top naujienos

Išvarytieji? Emigrantas 10 metų skynė agurkus, bet savo pasiekė (24)

Prisistatydamas Virgilijus Šauklys net susinepatogina – jau seniai pats savęs šiuo vardu...

Ekonomistas pasiūlė idėją, leisiančią pakelti vidutinį atlyginimą iki 1440 eurų ir susigrąžinti emigrantus (91)

Idėjos Lietuvai, leisiančios iki 2042 metų susigrąžinti daugiau nei pusę milijono tėvynainių...

Orai: šaltesnės permainos jau pakeliui

Savaitgalį šiluma trauksis iš šalies, pūs nemalonus vėjas , numatomi drėgni orai – vis...

„Patys kalti?“ Viena žiopla klaida – ir antstoliai persekioja visą gyvenimą (245)

Lietuvoje reikalų su antstoliais turi kas 10-as gyventojas. Šalies gyventojai ir įmonės iš viso...

Dukters neteko socialinę darbuotoją pavadinusi „žiurke“ (244)

Į redakciją užėjusi sudėtingo likimo jauna moteris guodėsi, kad jos penkiametę dukrą Palangos...

Svarbiausiu metu Kalniečio vedamas „Emporio Armani“ patiesė vokiečius, iš dugno atsispyrė „Barcelona“ gynėjo nesustabdė ir pasruvęs kraujas (2)

Tris su pusę kelinio sunkiai taškus rinkęs Milano „Emporio Armani“ klubas namuose 71:62...

Gyvai / NBA čempionato rungtynės: „Oklahoma City Thunder“ - „San Antonio Spurs“

NBA čempionato rungtynės: „Oklahoma City Thunder“ - „San Antonio Spurs“.

Dmitrijus Trockis: šiuolaikinis žmonių gyvenimas baugus lyg zombių (63)

Rytų filosofijos mokyklose dažnas postulatas apie tai, kad laimės pagrindas – disciplina ....

Lietuva JAV minima dėl Klaipėdos SGD laivo (117)

Lietuvos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Rolandas Kriščiūnas sako, kad ryšys tarp Europos...

Porų santykiai, kai trūksta sekso (17)

Sunku kalbėtis apie sekso trūkumą, nes paprasčiausiai bijoma išgirsti, kad esi negeidžiamas.