Kitų metų vasario 1-3 d. vyksiančioje turizmo parodoje „Adventur“ itin daug dėmesio bus skiriama lietuviškai virtuvei.
„Buvome per kuklūs ir vystėme infrastruktūrą. Bet dabar reikia apsispręsti, ką mes pristatysime turistams. Įsitikinome, kad turime lėtai paruošiamą ir autentišką kulinarinį paveldą. Tik bereikia jį pristatyti“, - teigė Valstybinio turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė.
Pasak pašnekovės, kai kurios Europos šalys per savo virtuvę sugeba sugeneruoti apie 30 proc. visų iš turizmo gaunamų pajamų. „Europoje esame dar neatrasta, bet labai gurmaniška šalis“, - tikina R. Balnienė.
Turizmo rūmų prezidentė Evalda Šiškauskienė taip pat pabrėžė, kad į Lietuvą turistus būtų galima labiau vilioti tradiciniais patiekalais, tačiau reikėtų žvilgsnį nukreipti nuo cepelinų ir siūlyti daugiau žvėrienos, tradicinių sūrių ar medaus patiekalų.
„Lietuvai reikia daugiau investuoti į žinomumą. Mes čia galime virti ir patiekalų turime, bet neturime pinigų apie save paskelbti“, - pabrėžė turizmo specialistė.
Pasak E. Šiškauskienės, šiuo metu planuojama keisti Lietuvos pozicionavimą turizmo rinkoje – ateityje turistus vis labiau kvies naujai atsidarantys dvarai: „Nebenorime siūlyti vien cepelinų ar kugelių, kurie net nelabai yra lietuviški“. Vis daugiau restoranų įsikūrusių dvaruose ar gamtoje siūlo žvėrienos. Taip reikėtų daugiau siūlyti lietuviškų produktų – avienos, medaus, sūrių.
Lietuvai – nepalankesnės sąlygos nei Latvijai ar Estijai
„Tikimės, kad šiemet bus džiaugsmingi metai ir kad būsime priėmę jau 2 mln. turistų“, - vylėsi R. Balnienė.
Nors Lietuvoje turistų srautai auga dvigubai greičiau nei Latvijoje ar Estijoje, tai nėra aktyvios turizmo plėtotės pasekmė.
Pasak R. Balnienės, estams vilioti turistus lengviau dėl geografinės padėties – apie 50 proc. turistų į Estiją atvyksta iš Suomijos. Palankesnėje padėtyje yra ir Latvija, kurios sostinė yra Baltijos šalių viduryje, su daugiau skrydžių turinčiu oro uostu.
Gyventojai daugiau atostogauja šalyje, bet brangiai
Valstybinio turizmo departamento direktorė džiaugėsi, kad vis daugiau lietuvių renkasi atostogas Lietuvoje: „Nors gyventojų mažėja, pernai vietiniu turizmu pasinaudojo beveik 2,5 mln. Lietuvių, apsistojusių nakvynės vietose skaičius, didėja beveik 13 proc.”.
R. Balnienė teigė, kad aktyvesnis turizmas šalies viduje nereiškia, kad gyventojai neturi pinigų keliauti į užsienio šalis. Pašnekovė pripažino, kad Lietuvoje atostogauti nėra pigu, tačiau už didelę kainą atostogaujantys gauna gerą kokybę.
Turizmo rūmų prezidentė E. Šiškauskienė aiškino, kodėl Lietuvoje už atostogas tenka mokėti beveik tiek pat, kiek visame pasaulyje garsėjančiuose užsienio kurortuose: „Juk investicijos verslininkų yra tokios pačios. O mūsų sezonas labai trumpas. Todėl ir matome ateitį sveikatos ir medicinos bei konferencijų turizme. Taip bus bandoma sezoniškumą trumpinti“.
Vilnius neprigijo kaip bernvakarių sostinė
Kol Ryga su džiaugsmu priima Vakarų Europos bernavakrių ir mergvakarių grupes, Lietuvoje, pasak turizmo departamento atstovės, ši tradicija neprigijo.
„Lietuvą pozicionuojame, kaip aukštos kokybės paslaugų šalį už gerą kainą. Neprigijo čia nei bernvakariai, nei lėbavimai. Mūsų sostinė išskiriama, kaip miestas, kur turistai elegantiški ir ramūs. Tai patvirtina ir faktas, kad 72 proc. atvyksta į Vilnių ne pirmą kartą“, - kalbėjo R. Balnienė.
