aA
Gerokai kilstelėję tarpbankines palūkanas, šalies bankai kaipmat išmušė bet kokį norą paskolą turėti litais ir sudavė dar vieną smūgį pasitikėjimui nacionaline valiuta. Taip aukštos VILIBOR normos skaudžiai smogė paskolas litais paėmusiems ir kintamąsias palūkanas pasirinkusiems šalies gyventojams bei verslininkams. Tačiau, nors krizė dar nenugalėta, kovo viduryje VILIBOR pasiekė žemiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį. Tokį tarpbankinių palūkanų „pikiravimą“ bandyta aiškinti įvairia rizika.
VILIBOR palūkanų šuolis tapo bankų įrankiu spręsti savo vidaus problemas
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Dviženklę 10 proc. ribą jos buvo kirtusios 2008-ųjų pabaigoje, o vėl prie jos priartėjo po pusmečio. Taip aukštos VILIBOR normos skaudžiai smogė paskolas litais paėmusiems ir kintamąsias palūkanas pasirinkusiems šalies gyventojams bei verslininkams. Kelis kartus išaugusios palūkanos atitinkamai padidino ir paskolų įmokas bankams. Tačiau, nors krizė dar nenugalėta, kovo viduryje VILIBOR pasiekė žemiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį. Tokį tarpbankinių palūkanų „pikiravimą“ bandyta aiškinti įvairia rizika.

Tačiau rizika – labai jau reliatyvi ir sunkiai išmatuojama sąvoka, o štai VILIBOR yra konkretus dydis, kurį lemia kelių šalies bankų sprendimai. Žinoma, sprendimai turėtų būti priimami atsižvelgus į vadinamąją riziką, tačiau jei tai daroma dar prieš iškylant rizikai, jie gali tapti tos rizikos pagrindu.

VILIBOR palūkanų šuolis tapo bankų įrankiu spręsti savo vidaus problemas

Tarpbankinėms palūkanų normoms smarkiai pakilus į viršų, nemažai kritikos strėlių buvo paleista į šalies bankus ir juos prižiūrėti turintį Lietuvos banką. Pirmieji kaltinti tariamais slaptais susitarimais dėl aukšto VILIBOR palūkanų lygio palaikymo, antrasis – kad nesiima griežčiau kontroliuoti tarpbankinės palūkanų rinkos.

Tiesa, vėliau Centrinis bankas į kritiką vis dėlto sureagavo ir atliko kelis kosmetinius palūkanų apskaičiavimo tvarkos pakeitimus – 2009 metų pradžioje iš bankų gretų, pagal kuriuos nustatoma vidutinė VILIBOR norma, išmetė didžiausias palūkanas siūliusį banką, o metų viduryje visų bankų siūlomas palūkanas pradėjo skelbti viešai internete. Nors VILIBOR tuo metu šiek tiek sumenko, tai daug įtakos tarpbankinėms palūkanoms neturėjo, o didesni pokyčiai prasidėjo tik 2009 metų pabaigoje.

Mažos rinkos trūkumas

Lietuvoje tarpbankinių palūkanų norma VILIBOR nustatoma panašiai kaip ir kitose ES šalyse bei euro zonoje. Kiekvienos darbo dienos rytą ne mažiau kaip 5 šalies bankai praneša Lietuvos bankui, už kokias palūkanas jie pasirengę skolinti vieni kitiems litais.

Pagal pateiktus duomenis atmetamos didžiausios ir mažiausios palūkanų normos, o iš likusiųjų apskaičiuojamas ir paskelbiamas palūkanų vidurkis tarpbankinėms paskoloms, kurių trukmė nuo vienos nakties iki metų. Svarbiausia yra 6 mėnesių trukmės VILIBOR norma, nes pagal ją bankai nustato paskolų palūkanas savo klientams.

Tačiau nuo ES institucijų nusižiūrėta tarpbankinių palūkanų apskaičiavimo tvarka turi vieną svarbų trūkumą – ribotą galimybę pasirinkti bankus, pagal kurių duomenis nustatoma VILIBOR norma, nes šalyje veikia tik 16 šio tipo finansinių institucijų, o kuo rinkoje dalyvių mažiau, tuo jiems paprasčiau daryti poveikį pačiai rinkai.

Nors Lietuvoje bankai, pagal kurių duomenis apskaičiuojamos palūkanos, kas tam tikrą laiką keičiasi, jų skaičius išlieka palyginti nedidelis – realybėje VILIBOR palūkanos apskaičiuojamos remiantis 3–4 bankų duomenis.

Kovo viduryje tarpbankinės palūkanos litais buvo nustatomos pagal SEB, „Swedbank“, „Nordea“, Šiaulių ir Ūkio banko duomenis. Brangiausiai kitiems bankams pusei metų buvo pasirengęs skolinti Ūkio bankas – už 3 proc. metinių palūkanų, o pigiausiai – „Nordea“, siūlęs paskolinti už 2,05 proc. metinių palūkanų, todėl atmetus šių bankų duomenis, VILIBOR dydį lėmė viso labo trys bankai, du iš jų – skandinaviški. Apskaičiuodama tarpbankinio skolinimo eurais palūkanas EURIBOR, Europos bankų federacija duomenis gauna iš kur kas didesnio skaičiaus bankų, veikiančių įvairiose šalyse. Šiuo metu EURIBOR palūkanos apskaičiuojamos pagal 43 bankų duomenis iš 15 ES ir kelių kitų užsienio valstybių.

Kovo 15 dieną 6 mėnesių trukmės tarpbankinės palūkanos pasiekė žemiausią lygį nuo 1999 metų – 2,3 proc., nors vos prieš pusmetį jos buvo tris kartus didesnės – 2009-ųjų birželio pabaigoje priartėjusios, o 2008-ųjų gruodžio pabaigoje net kirtusios 10 proc. ribą. Lietuvos banko Rinkos operacijų departamento direktoriaus Arvydo Kregždės teigimu, prie tokio smarkaus VILIBOR mažėjimo prisidėjo ne vienas faktorius.

„Tai ir pagerėjęs požiūris į Lietuvos valstybės finansų padėtį tarptautinėse finansų rinkose, euroobligacijų išplatinimas, pinigų srautai iš ES fondų bei griežtesnė Vyriausybės fiskalinė politika“, – teigė A. Kregždė. Iš esmės išvardytus dalykus būtų galima sudėti į vieną bendrą kategoriją, pavadintą rizika. Kai VILIBOR sparčiai pradėjo kopti į viršų 2008 metų pabaigoje, kalbėta, kad jas lėmė išaugusi šalies, valiutos, skolininkų rizika, bankų tarpusavio pasitikėjimo trūkumas. Tiesa, net ir 2008 metų pradžioje, kai apie ekonomikos krizę šalyje dar niekas nekalbėjo, o finansų krizė buvo kažkur anapus Atlanto užgimstantis reiškinys, VILIBOR palūkanos buvo daugiau kaip dvigubai didesnės negu šiuo metu.

Premjeras Andrius Kubilius jau spėjo pasidžiaugti kritusiu VILIBOR rodikliu ir Vyriausybės pasiekimais jį mažinant, tačiau džiaugtasi per anksti ir ne visai pagrįstai.

Finansų analitikas Stasys Jakeliūnas teigia, kad šalies padėtis nelabai skiriasi nuo tos, kokia buvo prieš metus, finansinės ir ekonominės tendencijos panašios. Pavyzdžiui, šalies rizika, kad Vyriausybė gali nesugebėti įvykdyti savo įsipareigojimų, niekur nedingo, tik, pradėjus skolintis milžiniškas sumas eurais ir doleriais, buvo atidėta keleriems metams.

Valiutos rizika, t. y. devalvacijos grėsmė, taip pat neišnyko ir egzistuos tol, kol Lietuvoje neturėsime euro. Šiuo atveju tik pritilo įvairaus plauko užsienio ekspertų balsai, primygtinai siūliusių Baltijos šalims ekonomines problemas spręsti keičiant nacionalinės valiutos kursą. Skolininkų rizika taip pat niekur nedingo, nes Lietuvos ekonomika ant kojų stojasi lėtai ir teigiamų permainų galima laukti tik šių metų gale ar net kitąmet. Tiesa, pasitikėjimas bankų sektoriuje iš tikrųjų padidėjo – praėjus metams, bankai suskaičiavo patirtus nuostolius ir pamatė, kiek dar jų galėtų pakelti.

Galima teigti, kad tarpbankinėje rinkoje vykstantys procesai atspindi ateities pokyčius. Nors VILIBOR nukrito iki pastarojo dešimtmečio pradžioje matyto lygio, kai šalia Baltijos jūros gimė trys ekonomikos tigrai, bankai plačiau atverti savo kreditų aruodų tikrai neketina.

Nuo ko priklauso rizika

Dar viena tarpbankinių palūkanų keistenybė ta, kad VILIBOR sudaroma remiantis rinka ir turėtų atspindėti joje vykstančius procesus. Patys bankai vieni iš kitų ilgesniam negu mėnesio laikotarpiui skolinasi retai, o atvejus, kai vienas bankas kitam skolino litų 6 mėnesių laikotarpiui, apskritai būtų galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Pagal Lietuvos banko pateikiamą statistiką, nuo 2008-ųjų pabaigos bankai vieni kitiems litus 3–6 mėnesiams skolino 2008-ųjų gruodį, 2009-ųjų rugsėjį, spalį bei gruodį, bendra paskolinta suma per šiuos pusantrų metų – 25 mln. litų. Vienos dienos trukmės tarpbankiniai paskolų sandoriai siekia milijardus, savaitės trukmės – šimtus milijonų litų.

A. Kregždės teigimu, tarpbankinio skolinimo ir skolinimosi rinka ilgesnių terminų sandoriams yra sekli ir Lietuvoje, ir visoje Europoje, o skolindami ilgesniems terminams bankai dažniausiai prašo užstato eurais.

„Pagrindiniai ilgesnių terminų tarpbankiniai sandoriai yra lito ir euro apsikeitimo sandoriai“, – pastebėjo A. Kregždė. Vadinasi, bankai vieni iš kitų dažniausiai skolinasi eurais, kuriuos vėliau konvertuoja į litus. Bet nors litas su euru susietas fiksuotu kursu, pinigai, iš eurų virtę nacionaline valiuta, gerokai pabrangsta. Tad paskolų litais palūkanas bankai nustato naudodamiesi rodikliu, kuriuo tarpusavio sandoriuose jie iš esmės nesinaudoja. Tačiau per krizę VILIBOR norma bankams nemažai pasitarnavo, nes padėjo spręsti vidaus problemas.

„Per praėjusius metus bankams pavyko suvaldyti valiutų riziką ir subalansuoti paskolų portfelį. Iki tol lėšos buvo gaunamos eurais, daugiausia iš pagrindinių bankų, o vietoje konvertuojamos į litus ir paskolinamos“, – teigė S. Jakeliūnas.

Apie bankų balanso paieškas buvo užsiminęs ir Lietuvos banko valdybos narys Vaidievutis Geralavičius. Kai 2008 metų pabaigoje Latvijoje veikusį „Parex“ banką dėl likvidumo problemų teko perimti šalies vyriausybei, Baltijos šalyse veikusiems bankams pagrindiniai bankai nurodė subalansuoti valiutos pozicijas, t. y. išlyginti paskolų ir indėlių santykį litais ir eurais. Nuo 2008 metų rugsėjo skirtumas tarp paskolų palūkanų litais ir eurais ėmė sparčiai didėti. Jei 2008 metų rudenį jis sudarė apie 1,7 proc., tai 2009 metų pradžioje jau viršijo 4 proc., o toliau krintant EURIBOR palūkanoms, praėjusių metų viduryje išaugo iki beveik 6 proc.

S. Jakeliūnas pabrėžė, kad tarpbankinės palūkanos nacionalinėmis valiutomis pastaruoju metu mažėja ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse valstybėse – Latvijoje ir Estijoje. Ir nieko nuostabaus. Lyginant tarpbankinių palūkanų viražus per krizę trijose Baltijos valstybėse, galima rasti ne vieną panašumą. Dar įdomiau tai, kad iki 2008-ųjų pabaigos tarp VILIBOR ir RIGIBOR ar TALIBOR panašių svyravimų būta nedaug.
Sakytume, vienoda Baltijos valstybių rizika. O gal vienoda bankų politika šiose šalyse?

Ekonominio bumo metu į Lietuvą, kaip ir į kitas dvi Baltijos šalis, pinigai plūste plūdo (vėliau bankų vadovai pripažino, kad šis srautas buvo per didelis, mažų valstybių ekonomika jo tiesiog nesugebėjo pakelti).

Lėšos kreditavimui buvo gaunamos iš pagrindinių Skandinavijos bankų, kurie kitose šalyse veikiantiems antriniams bankams skolino eurais. Į Lietuvą iš Skandinavijos atkeliavę eurai virsdavo paskolomis litais, ir užteko vos kelerių metų, kad paskolų portfelis smarkiai pralenktų indėlių portfelį nacionaline valiuta. Devalvavus valiutą, bankai vien dėl to būtų patyrę nemažų nuostolių, nes kai paskolų ir indėlių santykis vienodas, keičiant valiutos kursą nukenčia indėlininkai (ir tai tik iš dalies), nes kainos šalies viduje nesikeičia.

Tačiau kai indėlių dalis mažesnė, paskolų didesnė, o šis skirtumas finansuojamas skolintais pinigais užsienio valiuta, nuostolius tenka prisiimti pačiam bankui. Vadinasi, tokį paskolų ir indėlių santykį reikėjo subalansuoti, o patogiausiu būdu tai padaryti tapo VILIBOR palūkanų norma. Didėjusi VILIBOR palūkanų norma turėjo lemti du dalykus – sumažinti norą ar apskritai atgrasyti skolintis nacionaline valiuta ir pritraukti indėlių litais. Rinkoje susidarė paradoksali situacija – bankai taupyti skatino litais, o paskolas imti eurais. Tai laimėtojo receptas, jei įvyktų devalvacija, – skolindamasis eurais nerizikuoji, o imdamas indėlius litais net gali tikėtis iš to uždirbti.

Buvusio Lietuvos banko Statistikos padalinio vadovo Vlado Trukšino teigimu, toks bankų „eksperimentavimas“ su VILIBOR palūkanų norma ir bandymas spręsti savo problemas davė netikėtų rezultatų: tai daugelį paskolų turėtojų privertė paskolas litais pasikeisti į paskolas eurais ir tik padidino nepasitikėjimą nacionaline valiuta.


Nuo 2009 metų pradžios indėlių litais apimtis šalies bankuose sumenko 3 proc., o indėlių eurais apimtis išaugo daugiau kaip 30 proc.

VILIBOR palūkanų šuolis tapo bankų įrankiu spręsti savo vidaus problemas



Suteiktų paskolų dalis litais šalyje per minėtą laikotarpį sumažėjo nuo 35 proc. iki 27 proc., paskolų eurais dalis išaugo nuo 62 iki 69 proc.

VILIBOR palūkanų šuolis tapo bankų įrankiu spręsti savo vidaus problemas


Taip apie valiutos riziką Baltijos šalyse kalbėję bankai galbūt patys šliūkštelėjo žibalo į ugnį. Kita vertus, kylančias tarpbankines palūkanas juk reikėjo kaip nors pagrįsti. V. Trukšino manymu, tokie bankų veiksmai tapo skaudžiu išbandymu šalies ekonomikai. „Apribotas skolinimas ir drastiškai pakeltos VILIBOR palūkanos paskatino daugiau bankrotų, daugiau nemokumo atvejų“, – teigė jis.

Gerokai kritusias VILIBOR palūkanas, kaip jau minėta, lėmė ne pagerėjęs šalies ekonominis gyvenimas, o įsivyravusi pusiausvyra bankų balansinėse ataskaitose. A. Kubilius teisus: Vyriausybė iš tiesų prisidėjo prie to, kad VILIBOR sumažėtų. Tik tai lėmė ne kokie svarbūs sprendimai, susiję su šalies ūkio gaivinimu, o Vyriausybės sąskaitas bankuose papildę pasiskolinti ir į litus konvertuoti keli milijardai JAV dolerių (plačiau skaitykite straipsnyje „Įklimpę iki kaklo“, 78 p.). Nuo 2009 metų rudens 2–3 mlrd. litų išaugę centrinės valdžios indėliai bankuose tapo paskutiniu veiksniu, leidusiu bankams mažinti VILIBOR normą.

V. Trukšino teigimu, šiuo metu situacija tarpbankinėje paskolų rinkoje yra nenormali, nes bankai yra pasirengę skolinti pigiau, negu patys moka už indėlius. „Jie pinigus skolina pigiau, negu kainuoja ištekliai“, – apibendrina V. Trukšinas. Tad ar žemos VILIBOR palūkanos šiuo metu džiugina bankų klientus? Nebent pačius kantriausius, kurie per praėjusius metus sugebėjo ištverti palūkanų šuolius ir nekeitė paskolos valiutos. Visiems likusiems jos daug džiaugsmo tikrai neteikia.

Norintiems imti paskolas, litai, palyginti su eurais, atrodo dar gana brangūs, nes EURIBOR šiuo metu nesiekia nė 1 proc. Indėlininkai permainomis tarpbankinėje paskolų rinkoje taip pat nėra patenkinti, nes prieš pusmetį į banką padėta kad ir nedidelė pinigų suma galėjo sukrauti nemažas palūkanas, iš kurių dabar liko trupiniai. Dėl kritusių palūkanų labiausiai džiūgauti reikia Vyriausybės atstovams, kurie šalies viduje gali skolintis 2–3 kartus pigiau negu praėjusiais metais.

Pirmame IQ numeryje taip pat skaitykite:

Politika: Septyniolikmetė Tėvynės sąjunga

"The Economist": Neįprastas perteklius. Nauji lengvai pasiekiami telkiniai pasaulio dujų rinkoje perskirsto jėgas

"The Economist": Laikas atstatyti pusiausvyrą. Didžioji JAV ekonomikos
transformacija - nuo vartojimo ir įsiskolinimo pereiti prie eksporto ir
taupymo

Politika: Nesisteminė prezidentė. D. Grybauskaitė - stipri prezidentė, bet jos jėga yra ideologiškai ir politiškai beveidė

„IQ. The Economist partneris Lietuvoje“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Poilsio namai „Auska“ lieka valstybės nuosavybėje (5)

Buvusi sovietmečio nomenklatūros vila „ Auska “ Palangoje lieka valstybės nuosavybėje.

Prieš pirmadienį – paskutiniai naktiniai pasilinksminimai: nesilaikantiems naujų reikalavimų – baudos (58)

Pirmadienį, spalio 26 dieną, įsigalios nauji apribojimai viešojo maitinimo įstaigoms,...

Dviem „Maximos“ darbuotojoms nustatytas koronavirusas (31)

Penktadienį, spalio 23 dieną, Joniškyje esančios „ Maxima XX“ parduotuvės dviem darbuotojoms...

Ekspertai apie augančias paslaugų kainas: jei kainos didėja, turėtume džiaugtis (389)

Kol Europa džiaugiasi krintančiomis kainomis, lietuviai krato kišenes. Per metus vartojimo prekės...

Teisininko patarimai barams ir restoranams: kaip neprisidaryti bėdų registruojant klientus (6)

Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, pagal kurį visos laisvalaikio, pramogų ir viešojo...

Top naujienos

Dirbti į užsienį nebesiveržia: net nekvalifikuotų darbuotojų ieško ir skandinavai, ir vokiečiai (19)

Pastaruoju metu valdžia džiaugiasi, kad vis daugiau lietuvių emigrantų grįžta į Tėvynę, o...

Šie avarinės būklės įrenginiai daugiabučiuose kelia pavojų gyvybei, bet jų tvarkyti neskubama: laukia ir 3 metus (35)

Vienas svarbiausių įrenginių aukštesniuose pastatuose – liftas. Tačiau taip pat tai gali būti...

Pasaulio sveikatos organizacija skambina pavojaus varpais: užsikrėtusiųjų skaičius gali pradėti augti eksponentiškai (51)

Europos Sąjungos ligų kontrolės agentūra, kaip ir susirūpinę medicinos darbuotojai, skambina...

Legendinio striptizo klubo „prakeiksmas“ – pastatą nusipirko, bet darbų pradėti negali (58)

Kaune, prie Savanorių prospekto, buvusiuose Radijo gamyklos kultūros rūmuose „Šilelis“ kadaise...

VRK pirmininkė apie saviizoliacijoje esančių asmenų balsavimą: kai kurie tiesiog tyčiojasi iš komisijos narių

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė teigia, kad antrojo Seimo...

Klaipėdoje kamštelius gaminančios įmonės galvos skausmas: kaip gersime iš butelių po trejų metų (10)

Europoje ir Lietuvoje vis daugiau kalbant apie žiedinę ekonomiką ir atliekų perdirbimą, keisti...

Alytaus poliklinikoje mirė vyras (96)

Alytaus policijos pareigūnai penktadienį sulaukė pranešimo iš poliklinikos . Pranešta, kad...

Naujas koronaviruso rekordas: Lietuvoje užsikrėtė 474 žmonės ir 3 mirė papildyta (736)

Lietuvoje pranešta apie 474 naujus koronaviruso atvejus. Tai yra naujas užsikrėtimų skaičiaus...

Ilgiausią karantiną pasaulyje ištvėręs miestas vaduojasi iš antros koronaviruso bangos, bet problemos nesibaigia (41)

Australijoje esančios Viktorijos valstijos sostinė Melburnas ištvėrė vieną ilgiausių karantinų...

Gydytoja įspėjo dėl nesaugių lytinių santykių: gresia net vėžys (85)

Praėjęs karantinas dalį lietuvių privertė pasirūpinti papildomomis apsaugos priemonėmis...

|Maža didelių žinių kaina