aA
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno inicijuotas tyrimas dėl „Vilibor“ šuolio 2009 metais skatina diskusijas, kuriose dažniausiai kalbama, kaip šis šuolis galėjo ištuštinti lietuvių pinigines ir net paskatinti emigraciją, tačiau žurnalistas Audrius Bačiulis pasidalijo kitokia istorija.
Audrius Bačiulis
Audrius Bačiulis
© DELFI / Domantas Pipas

Anot A. Bačiulio, jo kišenės tuo metu kaip tik gerokai papilnėjo. Ne tik gerokai, bet taip, kad jis iš pradžių nė negalėjo tuo patikėti.

„40 tūkst. litų draudimo suma buvo išaugusi iki 125 tūkst. litų“, – tvirtino „Facebook“ tinkle savo patirtimi pasidalijęs A. Bačiulis, kuris kišenes pasipildė gavęs palūkanas už kaupiamąjį gyvybės draudimą.

Bačiulis: pirminė bankų užduotis – apsaugoti indėlininkų pinigus

„Visi kelintą dieną kalba apie „Vilibor“, per krizę vienu metu pašokusį iki 10 procentų (taip, tai labai daug, bet Latvijoje „Rigibor“ tuo pat metu iki 27 procentų šoko, bet kažkaip visi pamiršta, kaip tuo metu šoko palūkanos už indėlius litais“, – teigia A. Bačiulis.

„Tiems indėlininkams, kurie nepabijojo dėti naujus indėlius litais (nes apie lito devalvaciją buvo kalbama, kaip apie beveik neišvengiamą faktą, kur klausimas ne „ar bus“, bet „kada bus“), bankai mokėjo kažkokias kosTmines, protu nesuvokiamas palūkanas. SEB'e 10 proc. už terminuotą buvo norma. Tik štai retas ryždavosi ilgesniam laikui, dabar ne vienas graužiasi, kodėl nedrįso iki 36 mėnesių terminuotą sudaryti“, – pasakoja A. Bačiulis.

Jo teigimu, pamatęs gerokai išaugusius pinigus, paskambino į banką ir teiravosi, ar neįsivėlė kokia klaida: „Pamenu, kai 2010 pavasarį atsiverčiau 2007 ar 2008 Swed'e sudarytą sveikatos draudimą, tai ilgai negalėjau patikėti savo akimis ir per kelis kartus pertikrinau, ar klaidos nėra – regis, 40 tūkst. litų draudimo suma buvo išaugusi iki 125 tūkst. litų! Net į banką paskambinau, ar man nesivaidena. Patvirtino, kad ne ir pasveikino su sėkminga investicija. Kartu patikindami, kad įžvelgiamoje ateityje daugiau tokių stebuklų nenusimato“.

Grafikas iš 2012 m. analizės
Grafikas iš 2012 m. analizės
© Lietuvos bankas

A. Bačiulis pridūrė, kad bankų užduotis – ne gelbėti skolininkus, o apsaugoti indėlininkus, todėl esą pastarieji tuo metu ir nenukentėjo. „Tai štai, mielieji – nepamirškite, kad pirminė bankų užduotis – apsaugoti indėlininkų pinigus ir tik paskui – skolininkų gelbėjimas. Šią savo pagrindinę užduotį per krizę skandinavų bankai atliko labai gerai“, – vertino žurnalistas.

Pamenu, kai 2010 pavasarį atsiverčiau 2007 ar 2008 Swed'e sudarytą sveikatos draudimą, tai ilgai negalėjau patikėti savo akimis ir per kelis kartus pertikrinau ar klaidos nėra – regis, 40 tūkst. litų draudimo suma buvo išaugusi iki 125 tūkst. litų! Net į banką paskambinau, ar man nesivaidena.
Audrius Bačiulis

„Facebook“ savo istorija pasidalijęs A. Bačiulis sulaukė pritariančio asmens komentaro, kuriame jis pasakojo, kad tuo metu pasiėmė paskolą būstui, tačiau pamatęs situaciją padėjo iš banko gautus pinigus atgal kaip indėlį. Palūkanų asmuo gavo daugiau nei sudarė paimto kredito suma.

DELFI A. Bačiulis teigė, kad jį piktina šiuo metu netylančios kalbos apie nesėkmingų skolininkų raudas. Jo tvirtinimu, bankai savo pagrindinę misiją atlieka net labai gerai. „Mane labai piktina, kad visi girdi tik nesėkmingų skolininkų raudas, bet visiškai nesusimasto, kaip vis tie sebai ir swedai per baisiausią ketvirtį amžiaus finansinę krizę išgelbėjo žmonių pinigus. Visi jau pamiršo, kas dėjosi per 1995 metų bankų žlugimą“, – kalbėjo A. Bačiulis.

Jis tvirtina, kad jis tikrai ne vienas toks, kuris gali pasidalinti sėkminga tų metų istorija.

Kupšys: žmonės nuskurdo ir emigravo dėl bankų teroro

S. Jakeliūno įtarimus, kad centrinis bankas netinkamai prižiūrėjo bankus 2009–2010 metų ekonominės krizės metu, Lietuvos banko vadovas atmeta. O DELFI laidoje apsilankęs asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys daro prielaida, kad dėl prieš daugiau nei dešimtmetį vykusių įvykių galėjo paspartėti ir emigracija.

Mane labai piktina, kad visi girdi tik nesėkmingų skolininkų raudas, bet visiškai nesusimasto, kaip vis tie sebai ir swedai per baisiausią ketvirtį amžiaus finansinę krizę išgelbėjo žmonių pinigus.
Audrius Bačiulis

„Kritika dėl „Vilibor“ skaičiavimo metodikos yra labai sena, jau gana seniai daugybė rinkos apžvalgininkų kritikuodavo tą ydingą nustatymo metodiką, kai keli bankai apsikeičia tam tikromis sumomis, nustato palūkanų normą. Ir paskui tuo pagrindu, kokia yra ta palūkanų norma, yra apskaičiuojamas bazinis rodiklis, kuris sukelia kainas visiems Lietuvos verslams ir gyventojams. Sistema buvo ydinga, tai pripažino net ir patys bankininkai. Žmonės iš išorės labai nemažai kritikuodavo. Jau tada Stasys Jakeliūnas sakė, kad visą sistemą lemiame tik tuo rodikliu, tema yra sena bet ji atgimė labai laiku. Mes galime atskleisti labai aktualią tiesą. Tai vartotojams būtų į naudą“, – sako K. Kupšys.

Jis tikino, kad labiausiai norėtų, kad inicijuojamas tyrimas baigtųsi vartotojo naudai. „Aš norėčiau tikėtis, kad tas tyrimas baigsis naudingai vartotojui, kad bus kitas žingsnis, kuris prives prie geresnio bankų reguliavimo, kad bankai nebegalės pelnytis iš žmonių. Tai atvers galimybę klausti, kodėl jeigu kažkas yra kaltas, ir neturi prisiimti atsakomybės. Kitose ES šalyse yra pavyzdžių, kai žmonės susivienije, bankas, kuris prisidirbo, yra priverstas atlyginti sumas.

Žmonių nuskurdimas ir geresnio gyvenimo paieškos yra rezultatas bankų teroro, kuris vyko. Tuo metu emigracija šoktelėjo, nes buvo aišku, kad esame užspausti bankų, laimės nerasime, stagnuojant ekonomikai, nebeliko, kaip uždirbti iš vietinės rinkos, žmonės rinkosi pabėgimo kelią“, – sako jis.

Kubilius skandalą vadina politikavimu

Seimo narys Andrius Kubilius teigia, kad S. Janeliūno tyrimas tėra tik politikavimas, kuris vienaip ar kitaip baigsis pasibaigus rinkimams.

A. Kubiliaus teigimu, bankai stengėsi išlikti stabilūs, išgyventi užgriuvusią krizę. „Bendravome su visais komerciniais bankais, aiškinomės dėl jų darbo, visi patyrė sudėtingą krizę, buvo svarbu, kad bankai išliktų stabilūs. Dabar aš matau tikrą politikavimą. Bankai yra labai patogus būdas sukelti žmones, tai primityvu, tuo dabar vadovaujasi valdantieji.

Aš manau, kad tai Jakeliūno problema, visas fintechas pakibęs ant plauko. Lietuvos bankas į visus jo paklausimus yra atsakęs raštu, atsakė, kad „Vilibor“ augo kitose šalyse, tačiau ponui Jakeliūnui to neužteko. Galima žaisti tokius žaidimus, bet tai Lietuvai kainuos labai brangiai. Jakeliūnas jaučiasi atsakingas tik už save ir savo reputaciją“, – DELFI teigė A. Kubilius.

Lietuvos banko vadovas: kilo ne tik paskolų palūkanos, bet ir indėlių palūkanos

Parlamentinį tyrimą dėl 2009–2010 metų krizę Lietuvoje lėmusių aplinkybių atliekančio Seimo komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas pareiškė, kad komerciniai bankai galėjo manipuliuoti tarpbankinių palūkanų indeksu „Vilibor“, skirtu paskolų litais palūkanų normai nustatyti. Dėl to Lietuvos gyventojai, pasiėmę būsto paskolas, galėjo tuo metu smarkiai nukentėti. Jis taip pat apkaltino Lietuvos banko vadovybę, kad ši sąmoningai nuslėpė informaciją, reikalingą tyrimui. Nors ir oficialiai Lietuvos bankas atsakė į komiteto siųstus klausimus dėl „Vilibor“, nebuvo pranešta apie 2012 metais atliktą tyrimą.

V. Vasiliauskas teigė, kad tokios analizės, kaip eskaluojama 2012 m., yra kasdienis Lietuvos banko darbas. Tačiau analitiškai pagrindžiant, prieita kitų išvadų, „Iš to ką mes tyrėme, mūsų išvada, kuri ir buvo pateikta atsakant į BFK paklausimą dėl „Vilibor“, buvo, kad mes neturime duomenų, kad „Vilibor“ būtų pakilęs dėl piktavališkų bankų susitarimų. Mūsų išvada, kad pakilimas buvo sąlygotas objektyvių priežasčių, tai yra būtent tų priežasčių, kurios lydėjo krizę. Tai reiškia, pirmiausia įvairios rizikos susijusios su nacionaline valiuta, valstybės kredito rizika. Atkreipiu dėmesį ir į tai, kad kilo ne tik paskolų palūkanos, bet ir indėlių palūkanos. Tai ką bankai dėl indėlių susitarė, kad kelti indėlius?“, – komentavo V. Vasiliauskas.

Lietuvos banko vadovas patvirtino, kad konferencijoje pateikdamas įvairius skaičius, S. Jakeliūnas rėmėsi 2012 m. vidiniu Lietuvos banko dokumentu. Tačiau interpretuojamas jis skirtingai. Akcentuojama, kad iš esmės išskiria Lietuvos banko ir S. Jakeliūno matymas, kas sukėlė krizę Lietuvoje.

Daugiau apie Lietuvos banko analizę skaitykite čia.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(47 žmonės įvertino)
3.7234

Vainienė: svarstoma visiškai atsisakyti galimybių paso (26)

Vyriausybei kitą trečiadienį žadant priimti spendimą atsisakyti galimybių paso, Sveikatos...

„Lietuvos geležinkeliai“ naujojo vadovo paieškai pasitelks atrankos kompaniją

„ Lietuvos geležinkeliai “ (LTG) antradienį vykusiame Skyrimo ir atlygio komiteto posėdyje LTG...

Darbdavių atstovas: be 15 tūkst. darbuotojų iš užsienio Lietuvos ekonomika sustos (2)

Penktadienį Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir verslo atstovų susitikime aptarta...

Lukašenka pagrasino Lietuvai „nepraleisti jos eksporto per Baltarusiją“ (71)

Baltarusija gali blokuoti lietuviškų prekių eksporto srautus per jos teritoriją į Kiniją, o savo...

Restoranų ir viešbučių verslas skaičiuoja, kiek reiktų didinti kainas: situacija – labai bloga (75)

Didesnės sąskaitos už elektrą, šildymą, didėjusios algos bei produktų kainos įstūmė į...

Top naujienos

Neblaivaus greitosios pagalbos medikų ekipažo detektyvas Lazdijų rajone: kaip viskas vyko (12)

Penktadienio rytą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato išplatintas pranešimas apie...

Ekspertai pataria ruoštis: dar didesnės šildymo sąskaitos – neišvengiama (26)

Pasirodžiusios šildymo sąskaitos už gruodžio mėnesį privertė aiktelėti ne vieną, tačiau...

Audros nuniokojo pajūrį: vaizdas Klaipėdos paplūdimiuose – kraupus (5)

Sausį pajūryje siaučiantys vėjai pridarė žalos Klaipėdos paplūdimiui – klaipėdiečiai,...

D+Siddharth Philip, Christopher Jasper, William Wilkes

Oro linijų bendrovės dėl Rusijos grėsmės keičia tvarkaraščius

Oro linijų bendrovės pradėjo keisti skrydžių tvarkaraščius, kad jų lėktuvai kuo mažiau laiko...

Su žavia mergina ant M.A.M.A 2021 raudonojo kilimo pasirodęs Vaidas Baumila: tikėjomės, kad sulauksime šio klausimo (1)

11-ąjį kartą Kauno „Žalgirio“ arenoje surengti M.A.M.A 2021 apdovanojimai. Prieš skelbiant...

Sudegė Gintarės Karaliūnaitės mamos augalų perdirbimo cechas: liko tik aprūkusios sienos, skaičiuojami didžiuliai nuostoliai (22)

Ankstų penktadienio rytą užsidegė žinomos žolininkės Adelės Karaliūnaitės ilgus metus...

Prieš metus skandale atsidūrusiuose M.A.M.A apdovanojimuose pasirodžiusi Daina Bosas: dažniausiai piktinasi tie, kurių niekas nekviečia (2)

Penktadienio vakarą lietuviškos muzikos fanus prie TV ekranų pritraukė kasmetinis muzikos šou –...

Lukašenka turi asmeninių nuoskaudų: Gabrieliui Landsbergiui niekada neatleis (321)

Lietuviai, kaip tauta, baltarusiams niekada nebuvo ir nebus priešai. Tai penktadienį pareiškė...

Pasienyje kylanti 4 metrų tvora – ne tik sunkiai įveikiama kliūtis, bet kartais ir mirtini spąstai (30)

Kovoje su neteisėta migracija pasieniečių arsenalas sparčiai plečiasi – beveik visose...