Į DELFI redakciją kreipėsi šią vasarą ekonomikos bakalauro laipsnį įgijusi vilnietė Augustė. Mergina pasakojo, kad dar besibaigiant paskutiniams egzaminams pradėjo ieškotis darbo.
„Darbo norėjau, bet ne tik dėl patirties. Jau baiginėjau savo mokslus, todėl galvojau, kad reikia normalaus, apmokamo darbo“, - teigė mergina. Jos akį netikėtai patraukė skelbimas, kuriame verslo konsultacijų įmonė siūlė mokamą stažuotę. „Skelbimas pasirodė visai patrauklus, be to tai būtų ir apmokama praktika. Galvojau – labai tiks, nes ir užsidirbti galėsiu, ir darbo patirties įgauti“, - teigė ji.
Augustė nedelsdama išsiuntė savo gyvenimo aprašymą, o ir skambučio iš įmonės sulaukė labai greitai. Verslo konsultavimo bendrovė siūlė stažuotes į įvairias darbo vietas: marketingą, verslo konsultacija, klientų vadyba, darbas su atskirais projektais.
Po pirmo pokalbio sostinės gyventoja gavo užduotį, kurią atliko per kelias dienas. Kadangi įmonės darbdavį patenkino merginos atlikta užduotis, ji buvo pakviesta dar į vieną pokalbį.
„Vis bandžiau per pokalbius užklausti apie darbo sąlygas, atlyginimą, bet man vis buvo pasakyta, kad nežino. Tik atėjusi paskutinį kartą pasirašyti sutarties sužinojau, kad siūloma pusė etato ir pusė minimalios algos, kas atskaičius mokesčius būtų šiek tiek daugiau nei 300 litų“, - patirtimi dalijosi pašnekovė.
Mergina pabrėžė, kad jai darbo pokalbių metu buvo teigiama, kad dirbti reikės aštuonias valandas per dieną ir netgi kartais likti ilgiau. „Paskutinę minutę tokio pasiūlymo atsisakiau. Jie teigė, kad čia didelė galimybė, kad po trijų mėnesių įdarbins, sakė, ką geriau rasime“, - kalbėjo Augustė. Tačiau nusprendusi atsisakyti stažuotės, mergina jau po mėnesio turėjo naują darbą, kuriame pažadėtas daug didesnis atlyginimas.
Darbdavys: stažuotė – potencialių darbuotojų atranka
Įmonės „Advanced Advice“, kuri nuolat įdarbina stažuotojus, pardavimų vadovas Severinas Žilinskis teigė, kad įmonėje jauni darbuotojai priimami stažuotėms, o ne praktikoms, nes simboliškai mokant padidinama jų motyvacija dirbti.
„Stažuotės tikslas yra potencialių darbuotojų atranka. Mes pasiūlome pasimokyti, pinigus sumokame kaip stipendiją. Jei sėkmingai žmogus perima žinias, parodo motyvaciją ir pasiryžimą, atlieka užduotis laiku, tai turime pagrindo manyti, kad žmogus yra pasiruošęs pradėti darbą. Tikimės, kad ir iš dabar priimtų aštuonių jaunuolių stažuotėje, pasiliks keli dirbti“, - sakė pašnekovas.
„Stažuotės yra tam, kad jaunas žmogus galėtų perimtų žinias. Nauda yra abiems pusėms: ir studentas gauna žinias ir nauda jau esančiam darbuotojui. Tačiau Lietuvoje nėra daug jaunimo, kuris tai suprastų“, - šnekėjo S. Žilinskis.
Pardavimų vadovas tikino, kad stažuotės sukūrimas įmonėje kainuoja nemažai: „Kiekvienas naujas žmogus turi stažuotės vadovą. Pasirašėme nuomos sutartį papildomai kompiuterinei įrangai. Be to, mokame darbuotojams užmokestį. Kainuoja ir jau dirbančių žmonių darbo valandos, kurios praleidžiamos apmokant naujokus“, - teigė įmonės atstovas.
LiJOT: stažuotė už 300 lt – normalu, darbas – ne
„Kai žmogus eina ieškoti darbo, tai ir ieško darbo, kur 300 litų atlyginimas nėra normalu, tačiau jei einama į stažuotę, tai labai perspektyvu. Žmogus turi galimybę daug išmokti, gauti patirties ir dar jam padengiamos išlaidos“, - kalbėjo pašnekovė.
Tarybos atstovė teigė, kad kol kas stažuotės Lietuvoje yra naujas dalykas: tam nėra paruošta teisinė bazė, o ir jos prasmė dar kartais suprantama klaidingai. „Užsienio patirtis rodo, kad stažuotės nėra gerai apmokamos. Paprastai mokamas mažiau nei minimumas, bet bent pusė jo“, - sakė L. Senkutė.
„Žinoma, stažuotojas negali pakeisti darbuotojo ir neturėtų būti išnaudojamas jaunimas. Jos skirtos tam, kad ką tik baigę žmonės ar studentai prisidėtų žinių ir būtų matomi kaip žingeidūs. Įmonėse turėtų būti atskiri žmonės, kurie apmokytų naujoką. Jei stažuote prisidengiama tam, kad mokėti žmogui, tai yra netinkama“, - pabrėžė organizacijos atstovė.
Skirtumo tarp praktikos ir stažuotės beveik nėra
„CV Market“ rinkodaros direktorius Baltijos šalims Povilas Kytra taip pat palaikė stažuočių idėjos plėtrą šalyje.
„Skirtumo tarp praktikos ir stažuotės nelabai yra. Tiesiog stažuotėje dar šiek tiek mokama. Aš į tai žiūriu labai pozityviai. Jei studentas dar išlaikomas tėvų, tai bet kokie papildomi pinigėliai yra gerai“, - teigė jis.
Pasak jo, nuėję dirbti nekvalifikuotą darbą studentai neretai pralošia: jie iš pradžių gal uždirba ir daugiau, tačiau pabaigę studijas skundžiasi, kad negali susirasti darbo, nes reikalaujama patirties, o nemokamai dirbti nebenori.
Pats savo karjerą pradėjęs stažuotėje P. Kytra teigė, kad mokslus baigęs jaunuolis turi suprasti, jog reikia į save investuoti ir to gali pareikalauti laikas, praleistas stažuotėje.
„Bet ir įmonės turi turėti teisingą požiūrį. Negalima tikėtis, kad jaunas darbuotojas iškart puls dirbti su svarbiais klientais. Jos turi nusiteikti, kad naujas darbuotojas kainuos – jį reikės apmokyti“, - šnekėjo įdarbinimo specialistas.
