Lenkai draudimus apeidavo

Nors apie didžiųjų prekybos tinklų darbo laiko ribojimus diskutuojama jau seniai, praėjusią savaitę Seime įregistruotas naujausias toks bandymas.

Seimo narys Andrius Kupčinskas teikdamas įstatymo pataisas siūlo sekmadieniais ir švenčių dienomis uždrausti prekybą didiesiems prekybos centrams.

Kaip buvo aiškinama, veikti galėtų tik tos didžiųjų tinklų parduotuvės, kurių prekybos plotas mažesnis nei 500 kv.m.

Parlamentaras siūlė ir išimtis, kada ribojimai negaliotų. Esą tai galėtų būti du šventiniai sekmadieniai per Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas, taip pat „organizuotose tik festivalių, mugių ir kitų ypatingų, teminių ar sporto bei pramogų renginių reikmėms“. Išimtį siūloma taikyti ir prekybos vietoms oro uostose, geležinkelio, autobusų stotyse.

Pataisų autorius „Delfi“ yra sakęs, kad iš kitų šalių praktikos galima matyti, kad tokie ribojimai duoda naudą smulkiam ir vidutiniam verslui.

„Reikia pripažinti, kad didieji prekybos centrai užima tam tikrą dominuojančią padėtį. Galbūt ji nėra piktnaudžiaujanti, bet dominuoja vidutinio ir smulkiojo verslo sąskaita“, – anksčiau sakė A. Kupčinskas.

Draudimas didiesiems prekybos centrams dirbti sekmadieniais yra įvestas ir Lenkijoje. Šalyje jis galioja nuo 2018-ųjų, tačiau buvo įvestas ne iškart. Iš pradžių prekyba buvo draudžiama du sekmadienius per mėnesį, o vėliau tvarka griežtėjo.

Toks žingsnis tąkart taip pat buvo plačiai aptartas šalies žiniasklaidoje, o Lenkijoje veikiantys prekybos tinklai pasisakė prieš ribojimus.

Tokį draudimą tuo metu priėmė valdžiusi Įstatymo ir teisingumo partija.

Kainų palyginimo portalo Pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas aiškino, kad kaip pagrindinis argumentas tuomet buvo tai, kad gyventojai Lenkijoje sekmadieniais turėtų eiti į bažnyčią, o ne į prekybos tinklus.

Kaip tikino, visgi prekybos tinklai surado būdų, kaip apeiti tokius ribojimus.

„Prekybininkai pradėjo atidaryti parduotuves, kuriose teikiama pašto paslauga. Tai jiems leido veikti ir sekmadieniais.

Manau, kad jei Lietuvoje būtų daromas toks sprendimas, būtina analizuoti Lenkijos patirtį ir užbėgti už akių tokiems gudravimams“, – sakė A. Vizickas ir tikino, kad jei tokių landų bus palikta, jomis tikrai bus pasinaudota.

Jis svarstė, kad greičiausiai šiandien lenkai jau priprato prie to, kad parduotuvės sekmadieniais lieka uždarytos.

Vainienė: galimai nebereikėtų tiek daug darbuotojų

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė kalbėjo, kad sekmadieniais į prekybos tinklus suplūsta daug žmonių, o savaitgalis, bendrai, yra itin populiarus laikas apsipirkti.

„Dažniausiai apsiperka tie, kurie dirba įprastinės savaitės grafiku“, – sakė ji.

R. Vainienė tikino, kad bendrai asociacija siūlymo prekybos tinklams drausti dirbti sekmadieniais ir švenčių dienomis nepalaiko. Ji skaičiavo, kad per metus, jei tokie ribojimai įsigaliotų, tai sudarytų apie 20 proc. nuo visų prekybos tinklų darbo dienų.

„Įsivaizduokite, jei darbo sumažėja 20 proc., įvyksta visa grandininė reakcija. Pardavimų skaičius sumažėja ir tai paveikia iki pat žemės ūkio produkcijos gamintojų“, – kalbėjo ji.

Taip pat, kaip aiškino, jei nebūtų dirbama sekmadieniais ir švenčių dienomis, galimai padaugėtų pasibaigusio galiojimo produktų, kas lemtų, kad juos paprasčiausiai tektų išmesti.

„Ilgainiui, kai bus pastebėta, kad vis daugiau maisto išmetama, jis bus pradėtas gaminti ilgesnio galiojimo. Mes pradėsime valgyti daugiau konservantų. Tai rodo ir kitų valstybių patirtys.

Kitaip tariant, gamintojai tai turės daryti neišvengiamai, nes išsimes daug prekybos dienų“, – sakė R. Vainienė.

Ji įspėjo, kad sektoriaus galimai lauktų ir darbuotojų mažinimas.

„Nebūtų taip, kad atleidžia, tačiau kai išeitų koks žmogus, į jo vietą nieko nepriimtų.

Bet gali būti ir taip, kad kadangi žmonės per pandemiją labai persiorientavo apsipirkti elektroninėse parduotuvėse, tokiu atveju vyktų darbuotojų migracija iš didžiųjų prekybos tinklų į elektronines parduotuves. Todėl jiems gali būti pasiūlyta ne juos atleisti, bet persikvalifikuoti į prekių surinkėjus“, – svarstė ji.

Bendrai, kaip apibendrino atstovė, toks siūlymas nedirbti neatrodo logiškas, o argumentas, kad darbuotojams sekmadieniais reikia leisti pailsėti, nėra tinkamas.

„Jie ilsisi, tačiau kitomis dienomis. Taip pat tada klausimas, kodėl reikia leisti ilsėtis tik didžiųjų prekybos tinklų darbuotojams? O mažųjų turi arti?

Nors paskui sakoma, kad reikia paremti tas smulkias parduotuves. Išeina, kad tai vienas kitam prieštarauja“, – kalbėjo ji.

R. Vainienė, kalbėdama apie svarstoma 500 kv.m apribojimą, aiškino, kad didžioji dalis parduotuvių yra didesnės nei numatytas reikalavimas, todėl dirbti liktų tik nedaugelis. Pasak jos, duris tokiu atveju užvertų ištisi prekybos centrai.

„Ar kad bevažiuos į tas picerijas prekybos centruose? Tiesiog nebus žmonių. Jie patys nuspręstų tomis dienomis nedirbti“, – sakė ji ir sutiko, kad tokiu atveju kentėtų visas verslas.

Dundulis siūlo trumpinti darbo valandas

Su R. Vainiene sutiko ir „Norfa“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis. Jis taip pat kalbėjo, kad nėra abejonės, jog prekybos centrų durys, jei nedirbs jose esančios maisto parduotuvės, liks užvertos, todėl tai įtakos turės ir kitam verslui.

„Mes turime prekybos centrų, kur mūsų maisto prekės sudaro apie 20-30 proc. prekybinio ploto, bet galiu pasakyti, kad visas centras turės būti uždarytas.

Naudos iš to, kad kiti dirbs, nebus, nes neateis tiek pirkėjų, kad prekybininkams apsimokėtų laikyti pardavėją, deginti elektrą“, – aiškino vadovas.

„Aš esu už nedirbimą sekmadieniais. Visi žmonės savaitgalius nori praleisti su šeima, taip pat ir prekybininkai.

Bet staigiai nieko daryti negalima. Nemėgstu, kai siekiama revoliuciją padaryti per tris dienas. Jai reikia laiko, reikia, kad visi apsiprastų.

Mano siūlymas būtų dabar sekmadieniais trumpinti darbo laiką“, – atvirai sakė jis.

Kaip siūlė, parduotuvės galėtų atsidaryti 10 val. ryto, o duris sekmadieniais užverti apie 15-16 val.

„Galiu drąsiai pasakyti, kad reikėtų perpus mažiau darbo jėgos negu šiandien reikia sekmadieniais“, – sakė jis.

Jeigu pokyčiai būtų įvykdyti greitai ir parduotuvės išvis nedirbtų, kaip šiuo metu siūloma Seime, D. Dundulis tikino, kad darbuotojams atlyginimai nebūtų mažinami, tačiau reikalingos išdirbti darbo valandos padalintos kitoms savaitės dienoms.

„Bet pas mus yra etatų, kurie surišti su budėjimo režimu, kaip valytojos, apsauga. Tai faktas, kad jų darbo laiko kiekis per savaitę pamažės, o tai automatiškai reiškia etatų mažėjimą.

Sakykime, „Norfos“ atveju, darbuotojų poreikis sumažėtų apie 2 proc. Tai jei šiai dienai turime apie 3 tūkst. darbuotojų, tai reikėtų atsisakyti iki 60 darbuotojų, kurių nebereikėtų“, – skaičiavo vadovas.

Jis taip pat aiškino, kad 500 kv.m. apribojimas jam atrodo keistas. Jo supratimu, turėtų užsidaryti visos parduotuvės.

„Visi arba nieko. Manau, kas įstatymas turi būti žiūrimas per darbuotojų, o ne per smulkaus verslo prizmę. Čia yra pasakos. Nuo to niekas nepasikeis“, – sakė D. Dundulis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (47)