„Tarnyba, atsižvelgdama į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, svarsto, kuriuos papildomai pirkimus vertinti, kad pamatytų bendrą vaizdą, nes pasak pirkimų vykdytojo, visi NATO viršūnių susitikimo pasiruošimui vykdomi pirkimai yra susiję tarpusavyje“, – Eltai perduotame komentare aiškina VPT.
Tarnyba jau vertina telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ skundą. Jis, kaip teigiama VPT atsakyme, kol kas yra vienintelis skundas, kurį tarnyba gavo dėl „Litexpo“ neskelbiamų derybų būdu vykdytų pirkimų.
„Bitė“ įtaria, jog „Litexpo“ galėjo neskaidriai organizuoti tinklui ir jo veikimui skirtų prekių nuomos NATO viršūnių susitikimui pirkimą, kadangi jį laimėjusios „Telia Lietuva“ stambių verslo klientų padalinio vadovas Aleksandras Golod kartu yra ir „Litexpo“ valdybos narys.
Šį 2,78 mln. eurų vertės tinklo ir jo veikimui skirtų prekių nuomos pirkimą gruodžio pabaigoje laimėjo „Telia Lietuva“. Tuo tarpu „Bitė Lietuva“ tikino galėjusi jį įvykdyti už 900 tūkst. eurų mažesnę sumą.
„Bitė“ teisininkai kreipėsi ir į „Litexpo“ valdančią Ekonomikos ir inovacijų ministeriją. Bendrovės rašte pažymima, jog būdamas ir „Litexpo“ valdybos nariu, ir „Telia Lietuva“ stambaus verslo pardavimų vadovu A. Golod, tikėtina, „yra tiesiogiai atsakingas ir už Telia pardavimus stambiam verslo klientui – „Litexpo“.
„Bitė“ prašo EIM patikrinti A. Golod veiksmus „Litexpo“ vykdant šį pirkimą bei atšaukti abiem organizacijoms atstovaujantį asmenį iš „Litexpo“ valdybos nario pareigų.
Pats A. Golod trečiadienį konkurentų paskleistą informaciją pavadino melaginga ir patikino, jog nuo viešojo pirkimo proceso nusišalino, o pradėjęs dirbti „Litexpo“ valdyboje deklaravo galimą interesų konfliktą Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje.
Ar neskelbiamų derybų būdas pateisinamas, galės įvertinti pabaigus tyrimą
Ruošdamasi NATO viršūnių susitikimui liepos 11–12 d. „Litexpo“ neskelbiamų derybų būdu atliko ir daugiau tyrimų, pavyzdžiui, apšvietimo įrangai įsigyti, su renginiais susijusioms paslaugoms, garso įrangos nuomos ir jos priežiūros paslaugoms, dizainerio paslaugoms pirkti, konstrukcijoms, elektros energijos gerinimo prekėms nuomoti ir kt.
VPT patikina, jog atlikusi „Bitės“ skundo tyrimą, tarnyba galės įvertinti, ar „Litexpo“ turėjo pagrindo šiuos pirkimus vykdyti būtent neskelbiamų derybų būdu.
„Viešųjų pirkimų įstatymas numato, kad neskelbiamos derybos yra galimas pirkimų būdas, bet tam turi būti tam tikros sąlygos. Neskelbiamų derybų būdo pasirinkimas, gali būti grindžiamas ir ypatinga skuba, jei ji nepriklauso nuo pirkimų vykdytojo. Ar tai pateisinama šiuo atveju, tarnyba galės atsakyti, kai pabaigs pirkimo dėl ryšio paslaugų vertinimą, kuris jau yra atliekamas“, – komentavo VPT.
Tarnybos aiškinimu, neskelbiamų derybų metu pirkimų procedūros vyksta greičiau, tačiau į jas gali būti kviečiamas vienas tiekėjas. Tokiu atveju kyla rizika už paslaugas permokėti, tačiau tai, anot VPT, priklauso nuo sutarties vykdymo terminų, rinkoje veikiančių tiekėjų ir pirkimo dalyvių skaičiaus bei jų gebėjimo susiderėti.
„Neskelbiamų derybų būdu galima vykdyti pirkimą, jeigu neišvengiamai būtina jį atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais. Jei atviram ar ribotam konkursui nepateikta paraiškų arba visi pasiūlymai yra netinkami“, – aiškina VPT.
ELTA primena, kad Vyriausybė dar praėjusių metų birželį priėmė nutarimą „Dėl Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos šalių vadovų susitikimo Lietuvoje 2023 metais organizavimo“, kuriame Užsienio reikalų ministerija „Litexpo“ kartu ar atskirai įpareigotos užtikrinti „Litexpo“ parodų rūmų parengimą Aljanso lyderių susitikimui pagal NATO reikalavimus.
NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis.
