Lietuvos darbo biržos duomenimis, šį sausį 27 Šri Lankos moterys gavo leidimus dvejus metus dirbti Visagine. Tai jau nebe pirmas sykis, kai šio miesto bendrovė „Visatex“ pasitelkia šrilankietes. Mat vienos pasibaigus leidimui dirbti išvažiuoja, o į jų vietą atvyksta kitos.
Bendrovė tvirtina užsienyje darbuotojų turinti ieškoti, nes jų neranda Visagine.
„Priežastis yra ta, kad mums reikia ir norime turėti daugiau kvalifikuotų darbuotojų mūsų gamykloje, o jų sunku rasti Visagine. Manome, kad tai racionalus būdas stabilizuoti bendrovės veiklą ir tai visi mūs kompanijoje labai vertina“, - DELFI sakė bendrovės vadovas Andreas Hüchting.
„Kiek teko kalbėti su įmonės vadovybe, yra bėdų. Nors lengvoji pramonė vadinama lengvąja, tačiau ji yra sunki pramonė. Ši įmonė siuva vyriškus kostiumus, darbas yra sunkus, atsakingas, kruopštus. Mes darbo biržoje turime registruotų siuvėjų, tačiau dažniausiai netenkina jų sveikatos būklė arba specialybę jos įgijo sovietmečiu. Taigi mes nelabai prirenkame žmonių“, - DELFI sakė Ignalinos darbo biržos vadovas Eugenijus Tamonis.
Pasak jo, sunku brėžti tiesią ir aiškią liniją, kodėl Visagine yra 2300 bedarbių, bet miestas negali surasti 30 ar 50 siuvėjų.
Pašnekovo vertinimu, visaginiečių motyvacija dirbti sunkų darbą yra menka, o tai lemia nuo seno mokėti geri atlyginimai Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE).
„Mūsų miestas turi tam tikros specifikos, nes vyrai dirbo IAE ir gaudavo neblogus atlyginimus, todėl moterys neturėjo didelio poreikio paremti šeimą finansiškai. Mūsų miestas, kalbant apie algas, yra šiek tiek palepintas IAE ir 1,5 tūkst. Lt laiko nelabai alga. Nors nuo atominės atlyginimų jau turėtų atprasti“, - dėstė E. Tamonis.
Jo teigimu, problema yra ne tik su darbuotojais, bet ir su norinčiais mokytis šios profesijos: „Mūsų profesinė mokykla trejus metus iš eilės negali sukomplektuoti siuvėjų grupės. Nėra pageidaujančių įgyti šią specialybę“.
Pašnekovo duomenimis, „Visatex“ siuvėja uždirba 1-2 tūkst. Lt atskaičius mokesčius, priklausomai nuo išdirbio, tuo metu Šri Lankoje tokia darbuotoja gali tikėtis 50 JAV dolerių atlyginimo (apie 130 Lt).
„Kiek kalbėjau su įmonės vadovybe, tai šrilankiečių našumas yra didesnis nei mūsų moterų, nes jos čia atvažiuoja užsidirbti, jos neturi vaikų, šeimų, joms čia nerūpi sodai, vasaros atostogos“, - sakė E. Tamonis.
Pasak jo, bendrovė nuolat yra įdarbinusi daugiau nei 20 siuvėjų iš Šri Lankos. Jos gyvena bendrovės nupirktuose butuose, įmonė už užmokestį rūpinasi ir maitinimu.
„Supraskit, užsakymai dideli, reikia siūti tuos kostiumus. Vietinėms lietuvaitėms ar rusaitėms šeštadienis yra šventa diena, joms reikia būti su šeima, rūpintis savo reikalais, o atvažiavusios moterys gali dirbti šeštadienį ir sekmadienį. Svarbu, kad joms mokėtų“, - dėstė pašnekovas.
„Visatex“ dirba apie 600 darbuotojų.
Galima būtų atsivežti iš arčiau
Asociacijos atlikta apklausa parodė, kad šiuo metu sektoriuje dirba apie 18 tūkst. darbininkų, o yra galimybė priimti dar apie 10 tūkst.
„Užsakymų tikrai yra, bet trūksta žmogiškųjų išteklių. Mūsų asociacija tikrai neremia pozicijos, kad imigracija turėtų kompensuoti darbuotojų trūkumą. Bet tam tikri specialistai, kurių nėra ir neruošiama, turėtų kažkaip atsirasti įmonėse. Ką reiškia, kai nėra audimo mechanizmų mechaniko? Sulūžo įrengimas ir kai nėra kam jį pataisyti, tada stoja gamyba“, - dėstė pašnekovas.
Laikinasis asociacijos vadovas svarsto, kad tam tikrų specialistų galima būtų pasikviesti iš artimojo užsienio.
„Galbūt to vieno ar kito žmogaus, turint omenyje artimesnes rinkas, kur žmonės turi tų kompetencijų, galbūt ir galimas, bet mes tikrai nepalaikome pozicijos, kad visas darbininkų trūkumas būtų kompensuojamas imigrantais“, - kalbėjo L. Lasiauskas.
Jo teigimu, pavienės įmonės įsiveža darbuotojų iš užsienio, tačiau imigracijos sąlygos yra labai nepalankios.
„Tam, kad būtų visiškai sutvarkyti dokumentai, visa procedūra trunka iki šešių mėnesių. Tai kitą kartą įmonės sako: ačiū, nereikia“, - sakė L. Lasiauskas.
Didelė problema, anot pašnekovo, yra mažas inovacijų lygis sektoriuje, o dėl to santykinai yra žemas produktyvumas ir alyginimai.
„Šiuo metu sektoriuje yra tikrai labai daug užsakymų, liaudiškai kalbant, įmonės jų „neatsimuša“. Darbuotojų trūkumo kompensacija galima dalinai per imigraciją, bet didžiausias potencialas yra Lietuvos darbuotojų pritraukime“, - tvirtino jis.
Asociacijos duomenimis, vidutinis atlyginimas sektoriuje yra 1740 Lt neatskaičius mokesčių arba maždaug 1300 Lt „į rankas”.
