Nesiliaujant karui Europoje, ir viešumoje pradėjus sklisti neteisingai informacijai, kad Suvalkų koridorius yra bene pavojingiausia vieta Europoje, viešbučiai ir kitos įstaigos dezinformacijos galią pajuto visa jėga.
„Visos grupės atšaukiamos, vokiečiai atšaukia, praktiškai Panemunės pilyje dešimt grupių. Ateina laikas prieš mėnesį ir atšaukia“, – pasakoja „Best Baltic Hotels“ vadovas Zigmantas Dargevičius.
„Teko kalbėtis su Amerika ir Austrija, jiems atrodo, kad čia labai didelė grėsmė, dar visi bijo, kad bus užkirstas Suvalkų tunelis“, – sako Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Verslininkai sako, kad tie, kas grįžta, yra gerokai pakeitę elgseną.
„Kas pradėdavo anksčiau planuoti atostogas, dabar veikia paskutinę minutę. Realiai užsipildome 2-3 dienas, o kartais ir tą pačią dieną“, – pažymi viešbučio „Auksinės kopos“ savininkė Liuda Znaidauskienė.
Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė skaičiuoja, kad karas išbaidė apie 50 proc. užsieniečių viešbučiuose ir apie 20 proc. klientų maitinimo įstaigose.
„Jau praktiškai matėsi šviesa tunelio gale. Galvojome, kad restoranams vienareikšmiškai bus gerai. Pasaulinė turizmo organizacija viešbučiams prognozuoja tik 2024 m. atsigavimą, bet karas nedavė mums atsigauti nė vienos dienos“, – tikina E. Šiškauskienė.
Jos teigimu, verslas laikosi, nes gelbėja Vyriausybės suteikta PVM lengvata.
„Pelningumas – minusinis, nes labai didelės sąnaudos, restoranai turi atidėtų mokesčių 56 mln. eurų, viešbučiai – 14 mln. eurų“, – skaičiuoja ji.
Lengvatų turėtų nelikti už pusmečio, baiminamasi verslų griūties.
„Bijome, kad bus daug bankrotų. 2021 m. pirmą ketvirtį buvo 13 bankrotų, dabar turime – 30“, – pažymi E. Šiškauskienė.
Prašoma lengvatas verslininkams palikti dar bent metams.
Finansų ministerija pateikė tokį komentarą: „Pandemijos sukelti suvaržymai baigėsi, lengvatos pratęsimo klausimas yra nevienareikšmis. Matome, jog apgyvendinimo sektoriui pandemija padarė reikšmingą žalą, todėl šiuo metu yra renkami papildomi duomenys, analizuojama esama situacija, atitinkamai bus priimti sprendimai.“
Be to, kad nepavyksta išlipti iš finansinių duobių, neliko kam dirbti. Net ir pakėlus algas aptarnavimo sektoriuje situacija sudėtinga.
„Iki 10 darbuotojų dabar priimtume“, – sako restorano savininkė.
„Šiuo metu galėtume priimti tris virėjas ir kokius 3-4 padavėjus“, – vardija kitas vadovas.
Viešbučiuose jei ne užsieniečiai apskritai nebūtų kam tvarkyti kambarių.
„Galėtume priimti keliasdešimt. Dabar užpildę trūkumą ukrainiečiai, turime net kazachų. Baigėme tvarkyti dokumentus kirkizių“, – pasakoja Z. Dargevičius.
„Kambarinių ir virėjų netrūksta. Užpildėme šią spragą ukrainiečiais. Tačiau padavėjai, registratūros darbuotojai, opi problema – rusų kalba“, – sako L. Znaidauskienė.
Darbuotojų stygius restoranuose ir kavinėse labiausiai pasijautė po pandemijos. Vadovai sako, kad būna ir taip, jog ryte atėjus į darbą, sužino, kad darbuotojų šiandien nėra, nes jie tiesiog nusprendė nebeateiti.
„Mažiau darbuotojų sugrįžo. Kiek esu pastebėjusi kituose sektoriuose, daugelis keičia savo profilį, keičia darbo pobūdį, pačią profesiją, galbūt mažiau pasitiki šio sektoriaus stabilumu“, – svarsto Daiva Breivė, „Sushi Lounge“ savininkė.
„Persikvalifikavo. Nemažai kas išėjo į logistiką, statybas, kurjerių tarnybas ir pan.“, – sako Gintautas Ruminas, „Miesto Sodo“ vadovas.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad dėl mokesčių lengvatos apgyvendinimo paslaugoms pernai valstybės biudžetas neteko apie 14 mln. eurų, o maitinimo sektoriuje šiemet būtų nesurinkta per 113 mln. eurų.
