Beveik kelionė aplink pasaulį

Per šešerius metus Lietuvoje K. Miliušis praleido apie 1,5 metų. Nuo Malaizijos iki Austrijos Alpių ir Toronto televizijos bokšto – įspūdžių ir patirties jis bandė ieškoti visame pasaulyje. Malaizija, Kvala Lampūras, tapo pirmąja stotele šioje kelionėje. Tik baigęs studijas Karolis į Pietryčių Aziją išvyko savanoriauti nevyriausybinės organizacijos, besirūpinančios nepasiturinčių vaikų mokymusi, finansų skyriuje.

Paragavęs egzotinės šalies kultūros ir skonio vaikinas, trumpai stabtelėjęs Lietuvoje, kruiziniu laivu išplaukė tyrinėti vandenynų. Ten 1,5 metų plaukiojo tarp Australijos, Fidžio, Karibų jūros regiono bei Viduržemio jūros pakrančių kartu tvarkydamas ir kruizo finansus. Po nuotykių jūrose ir vandenynuose K. Miliušio keliai pasuko į Italiją, Milaną, po to – į Austriją, mažą Alpių kurortą, ir paskutinė vaikino stotelė kelyje į Lietuvą – Kanada, Torontas. Ten daugiau nei metus dirbo dar vienoje nevyriausybinėje organizacijoje, pasisakančioje už žodžio laisvę, žmogaus teises. Šiandieną K. Miliušis Lietuvoje jau daugiau nei pusmetį ir, panašu, kad daugiau kelionių sparnai nekyla.

Karolis Miliušis
„Įdomu tai, kad kiekvienoje aplankytoje šalyje keitėsi ne tik veiklos sritys, bet ir kultūra, aplinkinių požiūris į darbą. Vienas didžiausių iššūkių darbuojantis svečioje šalyje – perprasti kitataučių įpročius ir darbo ypatumus, tačiau kiekviena nauja kultūra man suteikė galimybes susiformuoti platesnį požiūrį į darbą ir net gyvenimą“, – sako K. Miliušis.

Tai, ko ieškojo užsienyje, rado ir Lietuvoje

Impulsą išvykti iš Lietuvos vaikinas jautė jau seniai – pradėjo nuo vasaros kelionių į Ameriką su darbo ir kelionių programa, tačiau po studijų to nebeužteko. K. Miliušio emigracijos priežastys, atrodytų, kiek kitokios nei įsivaizduojamos stereotipinių emigrantų – Karolis norėjo pamatyti pasaulį, kitas šalis, susipažinti su kultūra ir pasisemti ne tik įvairaus darbo, bet ir gyvenimiškos patirties. Norėjo pabandyti dirbti tarpkultūrinėje aplinkoje, pažinti ir išmokti kitokio požiūrio į kasdienę veiklą. Užsienyje visus šiuos dalykus ir atrado, tačiau pripažįsta, kad dabar tai, ko ieškojo svečiose šalyse, jis be vargo randa ir Lietuvoje.

Karolis Miliušis
„Keliaudamas aplink pasaulį visada žinojau, kad galiausiai grįšiu į Lietuvą ir tas „galiausiai“ pasibeldė po daugiau nei metų Kanadoje. Toks laikas leidžia pajausti tėvynės trauką ir poreikį grįžti. Pakeliavęs pamačiau, kad niekur nėra tobula. Nuo Fidžio salos iki Toronto ir Lietuvos – visur yra problemų, tačiau galų gale supratau, kad Lietuva mane džiugina tokia, kokia yra“, – sako K. Miliušis.

Grįžimas į Lietuvą – žingsnis į priekį

K. Miliušis jau pusę metų dirba analitiku „Danske Bank“ grupės Finansų departamente. Vaikino teigimu, priežastis, lėmusi jo sprendimą likti Lietuvoje yra galimybė kurti ir keisti. Kiekvieną dieną K. Miliušis dalyvauja testuojant, prižiūrint ir kuriant naujus sprendimus bei įrankius, tobulinančius vidinę organizacijos veiklą. Vaikino teigimu, dar didesnį postūmį tėvynėje likti ilgam suteikia ir pažangesnis bei vakarietiškas darbdavio požiūris į darbuotoją.

„Tiesą sakant, sunku išskirti sudėtingiausius iššūkius grįžus į Lietuvą. Dabar vidinė darbo kultūra ir politika yra skirta būtent tam, kad tie iššūkiai būtų malonūs ir vertingi. Darbo kultūros atžvilgiu sugrįžimas į Lietuvą nebėra žingsnis atgal, greičiau jau žingsnis į priekį. Žinoma, galbūt ne visi geba ar nori žengti tą žingsnį Lietuvoje, todėl vidinė motyvacija, požiūris į darbą ir kantrybė yra neatsiejami nuo sėkmės mūsų šalyje ir, tiesą pasakius, bet kur kitur pasaulyje“, – sako K. Miliušis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (186)