Kol vieni taupo, tikėdamiesi išvengti bet kokių nesklandumų ir incidentų, agentūros, organizuojančios populiarių užsienio atlikėjų koncertus ar didžiulius renginius lauke, susiduria su kitokia problema. Jiems Lietuvoje neįmanoma rasti kompanijos, kuri ryžtųsi apdrausti nuo žvaigždės neatvykimo arba prasto oro ir dėl to žlugusio koncerto.
Jei taip atsitinka, organizatoriams tenka patiems sukti galvą, kaip grąžinti pinigus nepatenkintiems žiūrovams ir iš kokių lėšų padengti kitus nuostolius.
Renginių organizatorių civilinės atsakomybės draudimas, be kurio kai kuriose šalyse neįmanomas bet koks koncertas, kitoks šou ar sporto varžybos, Lietuvoje taip pat nėra naujiena. Tačiau pas mus jis neprivalomas, todėl iki šiol ne itin populiarus – draudimo kompanijos sako per mėnesį sudarančios tik po vieną kitą tokio draudimo sutartį.
Lietuvoje paprastai draudžiami užsienio atlikėjų pasirodymai, taip pat - nedideli renginiai (miestelių gyventojams ar kompanijų darbuotojams organizuojamos šventės), kartais – Lietuvos grupių ir dainininkų koncertai, sporto varžybos.
Pasigenda draudimo nuo renginio žlugimo
Viena didžiausių koncertinių agentūrų Baltijos šalyse „Makroconcert“, į Lietuvą atvežusi smuikininkę Vanessą Mae, pianistę Keiko Matsui, džiazo atlikėją Kurtą Elingą, Maskvos miesto baletą, grupes „A-ha“, „Mumiy Troll“, „Judas Priest“, „Scorpions“, „Def Leppard“, dainininkus Patricią Kaas, Eltoną Johną, Billy Idolą, Laimą Vaikulę, Alą Pugačiovą, Harlemo gospelo chorą, iliuzionistą Davidą Copperfieldą, kung-fu meistrus iš Šaolino vienuolyno, vyrų striptizo grupę „Chippendales“, nuo nelaimingų atsitikimų buvo apdraudusi daugumą šių renginių.
„Civilinę atsakomybę draudžiame beveik visiems renginiams. Tai kainuoja tikrai nemažus pinigus. Tfu tfu tfu, dėl kompensacijų dar niekada neteko kreiptis“, - DELFI sakė agentūros Komunikacijos skyriaus vadovė Inga Grigaliūnaitė.
Anot jos, kartais patys užsienio atlikėjai pareikalauja specialaus draudimo nuo nelaimingų atsitikimų.
I. Grigaliūnaitė apgailestavo, kad Lietuvos draudikai iki šiol nedraudžia nuo renginio žlugimo. „Makroconcert“ du kartus prašė tokio draudimo (pavyzdžiui, norėta apsidrausti nuo prasto oro lauke vykusį koncertą „Music Slam“), tačiau nesėkmingai.
„Ir vieną, ir kitą kartą neradome bendrovės, kuri galėtų mus apdrausti. Draudikai tiesiog nežinojo, kaip tokiu atveju elgtis. Tiesa, kai norėjome apsidrausti nuo blogų oro sąlygų, mums patarė kreiptis į vieną Vokietijos kompaniją, tačiau ji pateikė tokias nerealias sąlygas, kad mes atsisakėme. Jei ateityje ši paslauga būtų taikoma ir Lietuvoje, tikrai draustumėmės“, - kalbėjo I. Grigaliūnaitė.
Klubinių renginių organizatoriai nesidraudžia
Atlikėjų DJ Tiesto ir „Westbam“ koncertus surengusios bei šokių muzikos legendą „Underworld“ į Lietuvą atvežančios agentūros „City-Concert“ atstovas DELFI patikino, kad nuo nelaimingų atsitikimų draudžiami visi jų organizuojami renginiai. „Be abejo. Nuo nelaimingų atsitikimų niekas neapsaugotas. Kai kurie atlikėjai net patys reikalauja draudimo – tai būna numatyta sutartyje“, - teigė jis.
Anot pašnekovo, kartą jau yra tekę kreiptis į draudikus dėl kompensacijos, mat vieno renginio metu buvo gerokai apgadintas pastatas, kuriame jis vyko.
„City-Concert“ atstovo teigimu, klubuose ar baruose vykstantys renginiai draudžiami gerokai rečiau. Mat šios įstaigos pačios apsidraudžia nuo įvairių nelaimių ilgesniam laikui, pavyzdžiui, metams. Tokiu atveju renginio organizatoriams draudimas neberūpi. „Galų gale mažesniuose koncertuose būna mažiau problemų, į teminius vakarėlius renkasi ramesnė publika“, - kalbėjo pašnekovas.
Vieno populiaraus Vilniaus klubo darbuotojas, taip pat norėjęs likti anonimu, DELFI pripažino, kad iki šiol nebuvo apdraustas nė vienas čia vykęs renginys. Anot jo, rūpintis draudimu nuo atlikėjo neatvykimo net nekyla mintis, nes šis klubas „nedirba su tokiomis didelėmis sumomis“. Be to, daliai užsienio didžėjų, kurie čia pasirodo kone kiekvieną savaitgalį, nebūtinas išankstinis apmokėjimas, taigi dideli nuostoliai nepatiriami.
Tiesa, tokių nelaimingų atsitikimų kaip žinia, kad didžėjus klube sutartą vakarą nepasirodys, pasitaiko: „Vieni suserga, kiti tiesiog pabudę pagalvoja, kad „ai, ne šiandien", dar kiti visai netyčia pavėluoja į lėktuvą.“
„Pas mus neatvykusių svečių procentas yra beprotiškai žemas. Bet šiais metais buvo keli tokie nutikimai. Labiausiai apmaudu dėl to, kad jau būna išpirkti bilietai ir kad, skirtingai nei apie grupių, kurios informuoja iš anksto, apie didžėjų neatvykimą dažniausiai sužinome tuo metu, kai jie likus kelioms valandoms iki renginio nepasirodo oro uoste... Nebūna nei kuo juos pakeisti, nei ką kita daryti...“ – apgailestavo klubo atstovas.
Jo tvirtinimu, tai būna itin nemalonu, ypač jei vyksta rėmėjų renginys, ir „nemaloniau ne dėl pinigų, kurių išleista dažniausiai būna nedaug (už bilietą, honoraro dalis), bet dėl orumo, įvaizdžio ir kitų dalykų“.
„Chicane“ koncerto organizatorius prabilo apie teismą
Rugsėjo 1-ąją Vilniaus Kalnų parke turėjusio vykti brito Nicko Bracegirdle grupės „Chicane“ koncerto išvakarėse paaiškėjo, kad šis visame pasaulyje žinomas didžėjus į Lietuvą neatvyks. Grupės teigimu, pasirodymas buvo atšauktas dėl neįvykdytų kontrakto sąlygų – esą organizatorius nesumokėjo renginio užstato – kelių tūkstančių eurų. Grupės gerbėjams, už bilietus į koncertą nepagailėjusiems 40-150 litų, buvo žadama grąžinti pinigus.
Renginį organizavusios bendrovės JEEI direktorius Juozas Viščinis tvirtino, kad dalis pinigų už bilietus jau grąžinta. Likusius jis ketina atgauti iš Didžiojoje Britanijoje gyvenančio olando Martijno Ten Veldeno, kuris taip pat turėjo pasirodyti šiame koncerte. Anot J. Viščinio, šiam atlikėjui buvo pervesti „Chicane“ skirti pinigai, tačiau grupės jie nepasiekė.
„Dabar ruošiame pretenziją, kad atiduotų bent šituos pinigus – galėtume grąžinti žmonėms už bilietus. Jei neatiduos, bus ieškinys per teismą 15 ar 20 tūkstančių eurų“, - DELFI sakė koncerto organizatorius.
J. Viščinis sakė ateityje organizuodamas panašius renginius ieškosiąs galimybių apsidrausti nuo panašių nesusipratimų.
Beje, „Chicane“ pasirodymo Lietuvoje atšaukimą lydėjo keletas nesusipratimų. Pavyzdžiui, grupės tinklalapyje pranešimas apie neįvyksiantį koncertą esą buvo įdėtas gerokai anksčiau, nei apie tai prabilta mūsų šalyje. Nepaisant to, „bilietai.lt“ kasose bilietai buvo platinami iki pat paskutinės dienos. Be to, žiniasklaidoje buvo tvirtinama, esą nepatenkintiems „Chicane“ gerbėjams sunkiai sekėsi ieškoti renginio organizatoriaus.
Draudimo sumos – iki 2 mln. litų
Civilinės atsakomybės draudimas reiškia, kad nelaimės – gaisro, sprogimo, avarijos, konstrukcijų griūties, įrangos gedimų ar kitokių nelaimingų atsitikimų – atveju atlyginama žala nukentėjusiems asmenims. Į sutartį įtraukiamas ir turto apgadinimas ar sugadinimas. Galima apdrausti ir renginio dalyvius nuo nelaimingų atsitikimų (taip buvo apdrausti TV3 „Išsipildymo akcijos“ koncertą „Siemens“ arenoje stebėję vaikai iš globos namų).
Šis draudimas apima tik žalą, padarytą žmonėms ar turtui dėl organizatorių kaltės, - pavyzdžiui, jei žiūrovus sužeidžia nukritusi garso technika ar dekoracijos, kurias sumontavo rengėjai. Organizatoriams tenka atsakomybė ir jei parduodama daugiau bilietų, nei leidžia saugumo technika, o po to kyla spūstis, dėl kurios nukenčia žmonės, arba jei žiūrovai nukenčia dėl fejerverkų ar nuo laukinių gyvūnų.
Tačiau jei salėje dėl netvarkingos elektros instaliacijos kyla gaisras, įlūžta pastato stogas ar sugriūna netvirtos stadiono tribūnos, kompensacijomis tenka rūpintis statinio savininkui.
Draudimo polisuose paprastai nekalbama apie chuliganiškus žiūrovų veiksmus. Teigiama, esą dėl pernelyg agresyvios publikos Vakaruose net nedraudžiami repo atlikėjų pasirodymai (standartinėje sutartyje yra punktas „rap-music exclusion“).
Pasitaiko, kad Lietuvos draudikai taip pat atsisako prisiimti riziką. Anot „ERGO Lietuva“ Civilinės atsakomybės grupės vadovės-teisininkės Linos Karkliauskaitės, ši bendrovė kartais atsisako drausti automobilių ir ekstremalių sporto šakų renginius, ugnies šou ir panašius reginius.
„Lietuvos draudimo” Verslo rizikos skyriaus civilinės atsakomybės draudimo rizikos vertintojos Nomedos Bepirštytės teigimu, draudikas, įsipareigodamas atlyginti patirtus nuostolius, prisiima riziką, kurią galima „minimaliai suprasti ir valdyti“. Ši bendrovė taip pat yra atsisakiusi apdrausti keletą ekstremalių sporto šakų varžybų.
Apsidrausti nuo dainininko, muzikanto, didžėjaus, grupės, aktorių trupės neatvykimo Lietuvoje būtų sunkoka – draudikai vengia tokių sutarčių, nes tai susiję su finansiniais nuostoliais. Draudimas esą galioja tik tuo atveju, kai padaroma žala asmens sveikatai, gyvybei ar turtui.
Civilinės atsakomybės draudimo suma priklauso nuo daugelio aplinkybių – renginio pobūdžio, galimos rizikos, dalyvaujančių žmonių skaičiaus, paties organizatoriaus. Dažniausiai ši suma, kai draudžiama ir galima žala asmens sveikatai, ir turtas, svyruoja tarp 100 tūkst. ir 300 tūkst. litų.
Pasak N. Bepirštytės, didžiausia „Lietuvos draudimo“ sutartyje su renginio – vienos įmonės Kalėdų vakaro – organizatoriumi nurodyta suma buvo 0,5 mln. litų. „ERGO Lietuva“ darbuotojams yra tekę apdrausti civilinę atsakomybę ir 1 mln., ir 2 mln. litų sumoms.
Draudimo įmokos taip pat gerokai svyruoja – nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų. Beje, įmokos dydis, priešingai nei daugumos kitokių draudimų atveju, priklauso ne nuo visos draudimo sumos, o nuo rizikos veiksnių, pavyzdžiui, žiūrovų ar dalyvių skaičiaus.
Nuo 2004 metų „ERGO Lietuva“ yra gavusi du pranešimus apie draudiminius įvykius renginiuose, „Lietuvos draudimui“ mokėti kompensacijų dar nė karto neprireikė.
Mieliau draudžiasi nuo koncerto žlugimo nei nuo nelaimių
Teigiama, kad popmuzikos karaliene tituluojamos Madonnos pasaulinio turo „Confessions“ organizatoriai visus pasirodymus buvo apdraudę vienoje iš didžiausių pasaulyje draudimo kompanijų „Lloyd‘s“. Tiesa, pagal šį polisą kompensacijos žadėtos tik teroro išpuolių ir koncerto neįvykimo atveju. Visą kitą riziką turėjo drausti koncertus atskirose šalyje organizuojančios kompanijos.
Beje, Rusijoje leidžiamo savaitinio žurnalo „BussinessWeek“ tvirtinimu, teroro išpuoliai, kaip ir statybos brokas, nepatenka į organizatorių atsakomybės ribas. Tačiau būtent po sprogimo Tušino aerodrome vykusiame festivalyje „Sparnai“ ir įkaitų dramos Dubrovkoje šioje šalyje pradėta aktyviai diskutuoti apie privalomą rengėjų draudimą.
Koncertų, spektaklių ir kitokių renginių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų Rusijoje taip pat yra savanoriškas. Tačiau draudimo sumos yra gerokai didesnės nei Lietuvoje. Saros Brightman koncertas ir Sankt Peterburgo 300 metų jubiliejaus renginiai buvo apdrausti 1 mln. rublių (1 rublis lygus maždaug 10 centų), Rusijos mados savaitė ir teniso turnyras „St. Petersburg Open“ – 27 mln. rublių, koncertas „Retro-FM“ legendos – 54 mln. rublių, dar vienas tarptautinis teniso turnyras Sankt Peterburge – net 135 mln. rublių.
Įmoka sudaro 0,1-0,5 proc. draudimo sumos ir priklauso nuo renginio laiko, montuojamos įrangos tipo, saugumo reikalavimų, saugos tarnybos, žiūrovų skaičiaus, evakuacijos sąlygų, kitų aplinkybių.
Organizatoriai neslepia, kad drausti renginius jiems dažnai visiškai neapsimoka. „Kam drausti savo atsakomybę už beprotiškas sumas, jei po to vis tiek nieko negausi? – stebisi agentūros ICA vyriausiasis prodiuseris Andrejus Arganovas. – Jei netyčia kažkas atsitinka, draudikai paima sutartį, patikrina kiekvieną kablelį ir vis tiek randa priežastį, kad nereikėtų mokėti“.
Pačios draudimo kompanijos pripažįsta, kad išmokas pagal civilinės atsakomybės draudimą Rusijoje galima suskaičiuoti ant pirštų.
Kur kas mieliau organizatoriai perka draudimo dėl renginio žlugimo (pavyzdžiui, susirgus atlikėjui, pavogus dekoracijas ar techniką) polisus. Pavyzdžiui, 2002 metais Maskvoje turėjo įvykti du australų atlikėjo Darreno Hayeso koncertai, tačiau po įkaitų dramos per spektaklį „Nord-Ost“ šalyje paskelbus gedulą vienas pasirodymas buvo atšauktas. Jo organizatoriams dėl to buvo išmokėta 24 mln. rublių. Neseniai vykusio Shakiros koncerto rengėjai buvo apsidraudę 94,5 mln. rublių sumai.
Beje, Sankt Peterburgo valdžia nusprendė nuo šio rugsėjo centralizuotai apdrausti visus teatrų lankytojus. Dėl to turėtų šiek tiek pabrangti bilietai.
Tuo tarpu Latvijoje buvo parengtas specialus įstatymas, pagal kurį jį leidimai surengti renginius bus išduodami tik apsidraudus.
