Kokios to priežastys? Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas Aras Mileška pirštu duria į miesto strategijos stoką ir ilgalaikes nesprendžiamas bėdas.
Problemą reikia spręsti
„Miestas neturi verslo išsaugojimo, išlaikymo ir vystymo strategijos. Nėra aiškių programų. Verslas dažnai pradedamas iš emocijos - susižavima kažkuo. Kartais trūksta kompetencijos, žinių", - sakė A. Mileška.
Pasak jo, verslo bankrotas yra įprasta praktika. Bankrutuoja ir senesni, patyrę verslininkai, kurie turi nemažai kompetencijos.
„Pats bankrotų padaugėjimas rodo, kad žmonės verslą pradeda to neišmanydami, nesuprasdami, vadovaudamiesi tikėjimu. Jeigu būtų daugiau informacijos apie verslo aplinką, apie miestą, apie sąlygas, apie palankias sritis ar šakas, tai iš tikrųjų tų bankrotų tarp mažų įmonių būtų mažiau. Kai kurie bankrotai surišti su vidaus ekonomika. Daug faktorių gali būti. Būna, kad verslininkai laiku nepriima tinkamų sprendimų", - tikino Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas.
Jis nemano, jog verslininkams koją kiša valstybės priimami įstatymai, kadangi iki jų įsigaliojimo dažniausiai suteikiama daug laiko pasiruošti ir priimti sprendimus.
„Suteikiami terminai nuo pusės metų iki metų. Verslas dažniausiai pasiruošia. Jei matoma, kad verslui seksis prastai, savininkas jį gali sustabdyti arba uždaryti. Dėl to neinama į bankrotą. Bankrotas dažniausiai surištas su ilgalaikiu problemos nesprendimu“, - teigė A. Mileška.
Yra blogesnių scenarijų
Pasak Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotojos Vidos Kažuro, kur kas blogiau už įmonių bankrotą yra verslo iškėlimas į kitas šalis. Tokių pavyzdžių yra ir Klaipėdoje.
„Bankrutuodamas viską susitvarkai ir pabaigi. Baisiau yra kapitalo iškėlimas. Tai reiškia, kad tada mokesčiai mokami kitai valstybei. Galbūt kitos šalys gali pasigirti mokesčių lengvatomis arba naujai kuriamo verslo subsidijavimu. Kai kurios įmonės savo kapitalą iškėlė į Ispaniją, Nyderlandus ir Estiją. Nuostolių turime, tik kol juos pajus kiti, prireiks laiko“, - teigė V. Kažuro.
Kasmet po 40-50 renginių organizuojantys Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai bendrauja su vidutinio ir smulkaus verslo atstovais. Direktoriaus pavaduotojos teigimu, būtent šio verslo atstovams yra sunkiausia.
„Lietuvoje priimta keista nuostata, kad tokios smulkios įmonės negali gauti Europos Sąjungos paramos. Jiems sunku konkuruoti su paramą ar lengvatas gaunančiaisiais. Teigti, kad pagerėjo verslo sąlygos Lietuvoje, būtų labai drąsu. Jos tapo dar mažiau stabilios negu buvo“, - sakė V. Kažuro.
Pasak jos, įmonėms palengvinimų neatsirado - gal netgi atsirado papildomų sunkumų.
„Matyt, kažkas įvertina tą riziką ir bankrutuoja, negu tęsia veiklą su nuostoliais. Tai yra verslo sprendimai. Galbūt žmonės neįvertina darbo ir sąnaudų augimo. Sąlygos rinkoje keičiasi. Rinkoje tyčinių bankrotų daug nėra“, - neabejojo Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja.
Bankrotų padvigubėjo
Praėjusių metų pabaigoje bankrutuojanti Klaipėdos laikinojo įdarbinimo agentūra „RJF Baltic“ pranešė, kad ruošiasi atleisti 102 darbuotojus. Įmonė turėjo beveik 100 tūkst. eurų skolos. Tą patį mėnesį apie bankrotą paskelbė UAB „Sande“, kuri ruošėsi atleisti 22 darbuotojus.
Liepos mėnesį apie bankrotą paskelbė UAB „Largus“. Tąkart ji numatė atleisti 106 darbuotojus. Birželį bankrotui ruošėsi UAB „Robrona“, dėl to darbo neteko 19 darbuotojų. Tą patį mėnesį bankrotą paskelbė UAB „Baltijos bunkeriavimo agentūra“. Be darbo liko 41 darbuotojas.
Praėjusių metų kovą bankrotas laukė ir įmonės UAB Angliški mados namai. Dėl bankroto darbo neteko 102 darbuotojai, iš kurių 24 dirbo Klaipėdoje.
Kaip praneša BNS, Darbo birža vien praėjusių metų gruodį iš viso sulaukė 12 pranešimų apie bankroto atvejus. Apie tai įspėti buvo 350 darbuotojų.
Pernai apie numatomą darbuotojų grupės atleidimą buvo įspėti 2 866 darbuotojai. 2016 metais skaičius buvo kur kas mažesnis - 2 269.
Per praėjusių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje bankroto procedūros buvo pradėtos 860 įmonių. Metais anksčiau per tą patį laikotarpį skaičius buvo kone perpus mažesnis - 586.
Klaipėdos regione per praėjusius metus apie bankrotus pranešė 120 įmonių. 2016 m. tokių pranešimų taip pat buvo sulaukta perpus mažiau - 56.
