aA
Lietuvoje veikia daugiau nei 210 finansinių technologijų (Fintech) įmonių. Šiuo metu šalis yra pirmasis pagal licencijuotų bendrovių skaičių finansinių technologijų centras ES. Pernai į sektorių įsiliejo daugiau nei 40 dalyvių, o darbuotojų skaičius išaugo beveik trečdaliu. Ekspertai tikina, kad šios tendencijos šiemet išliks ir stiprės. Finansų ministerija skaičiuoja, kad Fintech įmonių ir naujų darbo vietų skaičius turėtų didėti po 15 proc., o asociacija prognozuoja, kad darbuotojų skaičius augs apie 40 proc.
Vienas sektorius Lietuvoje atsilaikė geriau nei kiti: įmonės planuoja didinti investicijas ir darbuotojų skaičių
© Shutterstock nuotr.

Teigiama, kad dauguma šių įmonių yra puikiai pasiruošusios prisitaikyti prie naujos realybės ir nežada stabdyti savo planų. Sparčiai augančios finansinių technologijų bendrovės šiais metais numato didinti investicijas į teisinės atitikties, stebėsenos ir pinigų prevencijos įrankius.

Fintech pasirodė atspariausias krizei

Asociacijos „Fintech Hub LT“, vienijančios finansinių technologijų industrijos atstovus, valdybos pirmininkas Titas Budrys teigia, kad dauguma Fintech įmonių, ypač licencijuotos Lietuvos banko – mokėjimų ir el. pinigų įstaigos, specializuoti ir paprasti bankai, fondų valdytojai, tarpusavio skolinimo ir minios finansavimo platformos ir t. t. – buvo gerai pasiruošusios šiai krizei.

„Pirma, dauguma jų jau prieš karantino paskelbimą buvo paruošusios nuotolinio darbo galimybes savo darbuotojams, nes to reikalaujama, norint gauti licenciją.

Antra, tokių įmonių verslo modeliai dažniausiai nuo pat pradžių yra orientuoti į finansinių paslaugų, įskaitant ir klientų nuotolinę identifikaciją, pažinimą, sutarties pasirašymą, sąskaitų ar mokėjimo ir kitų paslaugų teikimą nuotoliniu būdu.

Be to, dauguma Lietuvoje registruotų Fintechų savo paslaugas eksportuoja į užsienio šalis – aptarnauja klientus iš visos Europos Sąjungos šalių arba net Azijos, Pietų ir Šiaurės Amerikos ir pan., tad jų klientų portfeliai ir pajamos yra pakankamai diversifikuotos“, – komentuoja pašnekovas.

Vis dėlto kaip pagrindinį iššūkį Fintech įmonėms, kaip ir kitiems sektoriams, jis įvardija su pandemija susijusį ilgesnio laikotarpio ekonomikos sulėtėjimą. Mažėjanti žmonių perkamoji galia, išlaidos nebūtinosioms prekėms, investicijų stabdymas ir net klientų ar darbuotojų nuotaikos esą turėtų paliesti net ir pačius sėkmingiausius verslus.

„Dauguma Lietuvoje registruotų Fintech įmonių yra finansuojamos užsienio investuotojų, todėl natūralu, kad tos investicijos šiek tiek gali sustoti, investuotojų entuziazmas sumažėti, tačiau kol kas dar to akivaizdžiai nematome“, – prognozuoja T. Budrys.

Titas Budrys
Titas Budrys
© Asmeninio albumo nuotr.

Investuok Lietuvoje“ technologijų sektoriaus ekspertė Gintarė Bačiulienė sutinka, kad technologijų sektorius pandemijos metu pasirodė bene atspariausias krizei, nes įmonėms nebūtinas darbas iš konkrečios fizinės vietos, jų darbuotojams yra įprastos darbo nuotoliniu būdu sąlygos, todėl įvedus karantiną, jos itin greitai prisitaikė prie esamos situacijos.

Visgi ekspertė pažymi, kad Fintech sektorius, vertinant tiek įmonių dydį, darbuotojų skaičių ar finansinę padėtį, tiek jų kuriamus produktus, yra itin dinamiškas ir įvairus.

„Natūralu, kad įvedus karantiną ir maksimaliai apribojus fizinį kontaktą, elektroninės prekybos ir atsiskaitymų poreikis smarkiai išaugo, kai tos įmonės, kurių teikiamoms paslaugoms reikalingas fizinis kontaktas, nukentėjo labiau.

Taip pat iš įmonių girdime, kad karantino metu, patvirtinus visuotinį darbą nuotoliniu būdu, darbuotojų produktyvumas žymiai išaugo, o tai lėmė ne tik aukšta darbuotojų kompetencija, bet ir gebėjimas dirbti savarankiškai ir greitai prisitaikyti prie pakitusios situacijos. Todėl pastebime, kad nemažai tarptautinių įmonių sparčiai plečia savo komandas Lietuvoje“, – įžvalgomis dalijasi „Investuok Lietuvoje“ ekspertė G. Bačiulienė.

Lietuva tampa ne tik Europos, bet ir pasaulio Fintech centru

„Investuok Lietuvoje“ 2019 m. ataskaitoje apie Fintech sektorių teigiama, kad pernai į Lietuvos Fintech ekosistemą įsiliejo daugiau nei 40 naujų dalyvių, o darbuotojų, dirbančių šiame sektoriuje, skaičius padidėjo 30 proc. Šiuo metu Lietuva yra pirmasis pagal licencijuotų bendrovių skaičių finansinių technologijų centras Europos Sąjungoje, o pasauliniame Fintech reitinge užima 4-tą vietą pagal šalies patrauklumą Fintech įmonėms ir patenka tarp stipriausių valstybių – JAV, Jungtinės Karalystės ir Singapūro.

Tuo metu Fintech ateities vietos 2019–2020 m. (angl. „FinTech Locations of the Future 2019–2020“) reitinge Vilnius puikuojasi pirmoje vietoje pagal ekonominį efektyvumą ir yra septintas pagal tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą.

Technologijų sektoriaus ekspertė ir „Fintech Hub LT“ pirmininkas teigia, kad šios tendencijos šiemet išliks ir stiprės.

„Globalinės krizės metu įmones labai veikia situacija jų kilmės bei pagrindinių rinkų regionuose, todėl šiandien apie situaciją dar labai sunku kalbėti. Tačiau bet kuriuo atveju manome, kad Lietuva ir Vilnius savo pozicijų nepraras“, – komentuoja G. Bačiulienė.

Gintarė Bačiulienė
Gintarė Bačiulienė
© Organizacijos nuotr.

Anot jos, priešingai, Lietuvai atsidūrus globalių įmonių radaruose, jos ima vertinti ir naujas sritis, kurių anksčiau nepastebėdavo. Ekspertė pažymi, kad šiemet Vilnius pirmą kartą buvo įtrauktas į globalių finansinių centrų indeksą, kuriame Fintech centrų kategorijoje yra reitinguojamas 13-oje pozicijoje pasaulyje ir 3-ioje pozicijoje Europoje.

Reitinge buvo vertinamas talento prieinamumas, IT infrastruktūra, reguliacinė aplinka ir kt. Tai esą parodo, kad Lietuvą tarptautiniai investuotojai renkasi ne dėl mažesnės kainos, bet dėl aukštos kokybės.

Tendencija, kad Lietuva tampa ne tik Europos, bet ir pasaulio Fintech centru kol kas išlieka ir tik stiprėja, tikina T. Budrys. Jis pastebi, kad įmonių, norinčių gauti licenciją Lietuvoje, kasmet tik daugėja.

„Tačiau išduodamų licencijų skaičius per metus nedidėja, kas galbūt reiškia, kad Lietuvos bankas ir kitos susijusios institucijos pasiekė savo efektyvumo piką su turimais resursais, licencijuodamos ir aptarnaudamos Fintech įmones.

Be abejo, viena iš priežasčių yra tinkamas ir stiprinamas rizikų valdymas, t. y. investuotojų ir pačių Fintech įmonių vertinimas, licencijavimas ir priežiūra, tačiau būtent resursų trūkumas ir gali pristabdyti Fintech sektoriaus augimą ilgesnėje perspektyvoje, prisidedant ir šių metų trumpalaikėms negatyvioms nuotaikoms ir sektoriaus plėtros lėtėjimui dėl pandemijos“, – įžvalgomis dalijasi T. Budrys.

Finansinių paslaugų teikėjos „ConnectPay“ direktoriaus pavaduotoja Agnė Selemonaitė nemato priežasčių, kodėl investicijos Lietuvoje turėtų sustoti. „Mes vis dar turime stiprius partnerius viešajame sektoriuje – Lietuvos Banką, „Investuok Lietuvoje“, „Go Vilnius“ ir Finansų ministeriją, – dėl kurių pastangų toliau formuojamas ir stiprinamas šalies ir miesto patrauklumas Fintech rinkoje“, – sako ji ir prognozuoja, kad Fintech sektorius Lietuvoje turėtų augti ir toliau.

Visgi, anot jos, įtikinti užsienio investuotojus kurtis Lietuvoje be galimybės joje apsilankyti fiziškai, gali tapti iššūkiu. Kita vertus, COVID-19 situacija esą didina skaitmeninių paslaugų poreikį, o reguliatoriaus kuriamos sąlygos, geri specialistai ir palanki ryšių infrastruktūra toliau išlaikys Lietuvos ir Vilniaus patrauklumą Fintech investicijų rinkoje.

Neketina keisti savo investicijų ir plėtros planų

„ConnectPay“ atstovė A. Selemonaitė atkreipia dėmesį, kad nuo Fintech įmonių veiklos pobūdžio ir verslo modelio, t. y. klientų mokumo ir jų atsparumo pandemijai, priklauso, kaip koronaviruso sukelta krizė jas paveiks.

Be to, anot jos, dauguma Fintech įmonių – ar tai būtų technologijas kuriančios, ar finansines paslaugas teikiančios įmonės, yra jaunos ir lanksčios, tad geba efektyviau prisitaikyti prie greitai besikeičiančios situacijos.

„Didžiausias mūsų nerimas ir rizika buvo dėl darbuotojų saugumo viruso atžvilgiu. Tačiau mes nuo pat veiklos pradžios kreipėme savo veiklą, kad ją saugiai ir greitai būtų galima vykdyti nuotoliniu būdu. Tad darbuotojų perkraustymas dirbti iš namų įvyko vos per porą dienų nuo sprendimo priėmimo iki pilno įgyvendinimo“, – pasakoja A. Selemonaitė.

Agnė Selemonaitė
Agnė Selemonaitė
© Organizacijos nuotr.

Pašnekovė tikina, kad Fintech įmonė savo investicijų ir plėtros planų dėl koronaviruso pandemijos neketina keisti. Šiemet „ConnectPay“ planuoja investuoti 750 tūkst. Eur į teisinės atitikties bei pinigų plovimo prevencijos įrankius. Taip pat ketinama išplėsti paslaugų portfelį, o visai neseniai startavo bendrovės mobilioji programėlė.

Pernai „ConnectPay“ metinės pajamos išaugo septynis kartus – nuo 205 tūkst. Eur iki 1,54 mln. Eur. Šiais metais įmonės atstovė prognozuoja tolesnį augimą ir iki metų pabaigos planuoja, kad vieno mėnesio pajamos pasieks 1 mln. Eur.

Be to, per pastarąjį pusmetį darbuotojų skaičius įmonėje padidėjo beveik dvigubai – nuo 27 iki 50 žmonių.

„Planuojame darbuotojų skaičių auginti ir toliau. Kadangi pristatysime naujus produktus, augs darbuotojų poreikis pardavimų, teisinės atitikties, pinigų plovimo prevencijos, klientų aptarnavimo ir technologinių produktų vystymo srityse“, – pažymi pašnekovė.

Į Lietuvą ateina naujų įmonių

Nepaisant koronaviruso krizės, į Lietuvą atkeliauja ir naujų Fintech įmonių. Prieš pat karantino paskelbimą Lietuvoje Vokietijos finansinių paslaugų teikėjams skirta inovatyvi debesijos platforma „Mambu“ pranešė Vilniuje steigianti padalinį, kuriame įdarbins apie šimtą specialistų. Šiuo metu įmonės vadovas Lietuvoje patvirtina, kad planai nesikeičia.

„Mambu“ pasauliniame tinkle šiuo metu dirba daugiau kaip 300 žmonių. Būtent Vilniuje planuojamas didysis augimas – daugiau kaip 100 naujų darbuotojų per artimiausius metus.

„Šioje šalyje yra daugybė aukšto lygio specialistų, todėl Lietuva įdomi Fintech investuotojams. Šiuo metu ieškome nemažai specialistų – nuo inžinierių iki vadovų.

Svarbiausia, kuo galiu pasidžiaugti, kad būtent technologinės galimybės mums leidžia išlaikyti darbuotojus ir kurti naujas darbo vietas, kai tuo metu didžiulė dalis verslų yra priversti atsisveikinti su savo darbuotojais“, – sako „Mambu“ vadovas Lietuvoje Andrius Bagdonavičius.

Pašnekovas įsitikinęs, kad dauguma šiuo metu susikuriančių žmonių įpročių išliks ir pandemijai praėjus, ypač tą prognozuoja finansų srityje.

„Skaitmeninė revoliucija jau bus apėmusi net ir tas sritis, kurios iki šiol delsė imtis pokyčių. Matome spartų visuomenės skaitmenizavimą, persikėlimą į internetinę erdvę. Tai reiškia, kad ir dauguma finansinių paslaugų bus teikiama nuotoliniu būdu. Panašu, kad Fintech kompanijos, padedančios žmonėms atlikti reikalus nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, kreiptis dėl hipotekos ar atlikti elektroninį apmokėjimą, šiuo metu klesti“, – ilgalaikį koronaviruso pandemijos palikimą apibūdina jis.

A. Bagdonavičius pažymi, kad „DeVere Group“ duomenimis, koronaviruso protrūkis jau paskatino didžiulį Fintech programų naudojimo augimą. Europoje šis skaičius esą siekia 72 proc.

Fintech, technologijos, blockchain
Fintech, technologijos, blockchain
© Shutterstock

Darbuotojų augimo tempas išliks apie 40 proc. per metus

Nepaisant COVID-19 viruso pandemijos sukelto ekonominio nuosmukio, Lietuvos finansinių technologijų plėtros plane toliau numatomas spartus augimas. Planuojama, kad šiais metais Fintech įmonių skaičius šalyje didės bent 15 proc. Tokiu pat tempu turėtų augti ir darbuotojų skaičius šiame sektoriuje. Finansų ministerija tikisi, kad darbo vietų skaičius pašoks nuo 3,4 tūkst. praėjusių metų pabaigoje iki daugiau nei 3,9 tūkst. šiemet.

„Investuok Lietuvoje“ prieš karantiną vasario mėn. atliko Fintech įmonių apklausą. Jos duomenimis, Fintech sektorius 2020–2021 metais turėtų kurti daugiau darbo vietų – 97 proc. respondentų per artimiausius metus planavo didinti samdomų darbuotojų skaičių.

Anot „Investuok Lietuvoje“ ekspertės, tos įmonės, kurios jau buvo suplanavusios ateiti į Lietuvos rinką, savo planų nestabdo. Visgi, kaip pažymi, karantino metu dėl apriboto keliavimo ir apskritai fizinio kontakto galimybių, įmonės susiduria su tam tikrais nepatogumais samdos ir naujų darbuotojų apmokymų srityse, todėl tikėtina, kad kai kurių projektų procesai užtruks ilgiau, nei planuota.

„Tikras vaizdas pasimatys pasibaigus karantinui ir visai krizei. Šiuo metu pastebime, kad Fintech įmonėms labiausiai reikia IT srities ir pinigų plovimo bei atitikties sričių specialistų. Būtent šių sričių specialistų samda nestoja“, – pažymi G. Bačiulienė.

T. Budrys antrina, kad Fintech įmonės ir toliau itin aktyviai ieško įvairių pozicijų darbuotojų, tad sektorius auga ir planuoja toliau augti, tad darbuotojų skaičius tik didės.

„Tiek šiemet, tiek kitąmet darbuotojų skaičiaus augimo tempas išliks panašus – apie 30–40 proc. per metus“, – prognozuoja pašnekovas.

Visgi, jo teigimu, ilgesnėje perspektyvoje darbuotojų Fintech sektoriui ims stipriai trūkti. Tai esą jaučiama jau šiuo metu, ypač su atitikties ir vadybos sritimis. Anot „Fintech Hub LT“ pirmininko, itin svarbu, kaip Lietuvoje keisis darbuotojų samdymo iš trečiųjų šalių politika, – ar ji išliks tokia pat sudėtinga, kokia yra šiuo metu, ar ji laisvės.

„Prisitraukti darbuotojų iš kitų Europos Sąjungos šalių tikrai galime ir pastebime, kad apie Lietuvą, kaip Fintech centrą, jau žino ne tik investuotojai, bet ir darbuotojai. Tam tikroms laisvoms darbo pozicijoms gaunama paraiškų iš įvairių Vakarų Europos valstybių, tačiau didelė darbuotojų dalis Fintech įmonėse gali būti tik lietuviškai suprantantys ir vietinius Fintech reguliuojančius įstatymus išmanantys žmonės“, – pasakoja T. Budrys.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(24 žmonės įvertino)
3.3750

Lietuvos bankas: per sutelktinio finansavimo platformas finansuota suma išaugo beveik 2,4 karto

Lietuvos banko duomenimis, sutelktinio finansavimo platformų operatorių (SPFO) rinka pernai ir...

Darbo kodekso pakeitimai: „mamadienis“, algos, nuotolinis darbas, mobingas (6)

Antradienį įvairioms frakcijoms atstovaujantys parlamentarai ketina pateikti Seimui Darbo kodekso...

Lietuvos pašto vadovė: siuntų skirstymas šiuo metu normalizuotas (5)

Valstybės valdomas Lietuvos paštas iki balandžio vidurio buvo numatęs normalizuoti siuntų iš...

Duris atvėrė didžiųjų prekybos centrų parduotuvės: prie kai kurių pirkėjai lūkuriavo nuo pat ryto (60)

Pirmadienį po 4 mėnesių pertraukos lankytojams duris atveria didžiuosiuose prekybos centruose...

Šių metų e. varžytinių ir aukcionų laimikiai – viešbutis, raštinė ir kepimo cechas parduota turto už 30,5 mln. eurų

Elektroniniai aukcionai ir varžytinės šiemet išlaiko savo populiarumą – Registrų centro...

Top naujienos

VESK: dažniausiai COVID-19 protrūkiai fiksuojami trijose srityse (43)

Šiandien posėdžiavusi Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (toliau – VESK) aptarė...

Landsbergis: Rusija dar kartą parodo, kad yra valstybė, kuri remia terorizmą (140)

Pirmadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo Europos Sąjungos (ES)...

Silvija Skvernelė: jautėmės įžeisti, įskaudinti (293)

Buvusio premjero Sauliaus Skvernelio sutuoktinė Silvija Skvernelė teigia, kad jai net nekilo...

Duris atvėrė didžiųjų prekybos centrų parduotuvės: prie kai kurių pirkėjai lūkuriavo nuo pat ryto (60)

Pirmadienį po 4 mėnesių pertraukos lankytojams duris atveria didžiuosiuose prekybos centruose...

Linas Kojala. Futbolas tik išrinktiesiems

Kai 2019 metais nuvykau į Liverpulį stebėti šio miesto tituluočiausios komandos rungtynių,...

KT sprendimas nubraukė tiesioginius merų rinkimus: pasipylė reakcijos (464)

Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl tiesioginių merų rinkimų, pasipylė politikų reakcijos....

Darbo kodekso pakeitimai: „mamadienis“, algos, nuotolinis darbas, mobingas (6)

Antradienį įvairioms frakcijoms atstovaujantys parlamentarai ketina pateikti Seimui Darbo kodekso...

„AstraZenecos“ iš Danijos nori ne tik Lietuva: jau rikiuojasi eilė

Tuo metu, kai kylantis susirūpinimas dėl saugumo verčia Vakarų Europos valstybes riboti „...

The Economist | D+

Bidenas nori kalbėtis, bet iš rankų nepaleidžia ir lazdos: siekia bausti Rusiją

Joe Bidenui praeitą lapkritį laimėjus JAV prezidento rinkimus, dalis politikos žinovų spėjo,...