aA
Naujojo Darbo kodekso įsigaliojimą sustabdę valdantieji tikėjosi, kad papildomas pusmetis leis darbdavių ir darbuotojų atstovams rasti kompromisus aštriausiais klausimais. Panašu, kad šie lūkesčiai buvo pernelyg optimistiški.
Ramūnas Karbauskis, Saulius Skvernelis
© DELFI / Domantas Pipas

Antradienį iš Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų sudaryta Trišalė taryba derėjosi dėl diskutuotinų su darbo tarybų ir profesinių sąjungų kompetencijomis susijusių sustabdytojo naujojo Darbo kodekso nuostatų.

Tačiau sutarimo dėl daugelio jų rasti nepavyko. Negana to, pasigirdo nuomonių, kad apsispręsti teks pačiam Seimui.

„Mes niekada nesutarsime Trišalėje taryboje. Akivaizdu, kad kai kur nuomonės radikaliai išsiskiria ir Seimas turės apsispręsti, kadangi jis atstovauja visiems žmonėms. Čia buvo tokia labai graži idėja: atkursime Trišalės tarybos reputaciją, prestižą ir ką ji nuspręs, Seimas priims. Na, nebus taip. Tai yra nelogiška“, – sakė Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Tuo metu posėdžiui pirmininkavusi Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė pastebėjo, kad taryba neranda sutarimo ir vėlesniam laikui atideda labai daug klausimų.

„Gali būti, kad nespėsime iki kovo 10 dienos“, – sakė ji.

Būtent iki Seimo pavasario sesijos pradžios baigti derybas prašė premjeras Saulius Skvernelis.

Danas Arlauskas
Danas Arlauskas
© DELFI / Karolina Pansevič

Informacijos teikimas

Nors klausimo nebuvo darbotvarkėje, buvo pasiūlyta pakeisti sustabdyto kodekso nuostatą, kad: „Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip 20, darbo tarybai ir profesinei sąjungai privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją apie:

1) darbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį;

2) kitą informaciją, kurią skelbti įpareigoja įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybos susitarimai.“

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas siūlė, kad prieš „privalo“ būtų ir žodis „pareikalavus“.

Posėdyje dalyvavęs vienas iš naujojo Darbo kodekso kūrėjų Tomas Davulis teigė, kad toks pakeitimas būtų nenaudingas darbuotojams, nes jie turėtų prašyti informacijos, kai palikus dabartinį variantą, ji būtų teikiama ir taip.

A. Černiauskas taip pat sakė, kad su darbdaviais sutarė įvesti išimtį darbo užmokesčio skelbimui, jei konkrečioje pozicijoje dirba tik vienas žmogus. „Kitaip būtų atskleisti jo asmeniniai duomenys“, – aiškino jis.

Tačiau dėl šios ir kai kurių kitų kodekso nuostatų, kurios susijusios su darbo tarybų veikla, nuspręsta susitarti kitame posėdyje, prieš kurį darbdaviai ir profsąjungos savo pozicijas Vyriausybei turės pateikti raštu.

Darbo tarybų sudarymas

Kitas aptartas klausimas – Darbo tarybos sudarymo prielaidos ir rinkimų iniciatyva.

Dabartinėje kodekso redakcijoje numatoma, kad: „Darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau darbuotojų.

Jeigu darbovietėje yra veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip pusė visų darbovietės darbuotojų, darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas šio kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas“.

A. Černiauskas informavo, kad antradienį ryte su darbdaviais susitarė, kad darbo tarybos gali būti sudaromos tada, kai dešimtadalis visų įmonės darbuotojų parodo iniciatyvą.

Profsąjungos taip pat norėtų, kad darbo tarybos nesudarymui nebeliktų reikalavimo dėl pusės visų darbuotojų priklausymo profesinei sąjungai, tačiau dėl to su darbdaviais susitarti nepavyko.

Pagrindinis nesutarimas – dėl to, kada darbo tarybų funkcijos atitenka profesinėms sąjungoms. A. Černiauskas nori, kad taip būtų profsąjungai turint 25 proc. visų darbuotojų, darbdaviai laikosi pozicijos, kad reikia turėti bent 50 proc.

Darbdavių prašymu, šis klausimas atidėtas kitam posėdžiui, kuris vyks vasario 14 dieną.

Gražina Gruzdienė
Gražina Gruzdienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Trišalė taryba

Trišalės tarybos nariai antradienį taip pat aptarė savo sudarymo nuostatas.

Dabartinėje kodekso versijoje skelbiama, kad: „1. Trišalė taryba sudaroma Vyriausybės nutarimu 4 metų kadencijai iš 15 narių: 5 nacionaliniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų organizacijų atstovų, 5 nacionaliniu lygmeniu veikiančių darbdavių organizacijų atstovų ir 5 Vyriausybės atstovų.

2. Profesinių sąjungų organizacijos ir darbdavių organizacijos, pretenduojančios deleguoti savo atstovą į Trišalę tarybą, turi atitikti šiuos kriterijus:

1) turi juridinio asmens statusą;

2) turi ne mažiau kaip 5 darbuotojus, dirbančius pagal neterminuotas darbo sutartis;

3) veikia nepertraukiamai bent 3 metus;

4) dėl jų nėra galiojančio apkaltinamojo teismo nuosprendžio;

5) joms neiškelta bankroto byla arba bankroto procesas nevykdomas ne teismo tvarka, nesiekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais;

6) jos neturi mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl nesumokėtų mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir jos nėra skolingos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;

7) profesinių sąjungų organizacijos jungia ne mažiau kaip 0,5 procento Lietuvos teritorijoje pagal darbo sutartį ir kitais Užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais dirbančių asmenų, o darbdavių organizacijų nariai – darbdaviai – įdarbina ne mažiau kaip 3 proc. pagal darbo sutartį ar kitais Užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais Lietuvos teritorijoje dirbančių asmenų.

3. Organizacijų atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems kriterijams vertina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Organizacijos, atitinkančios šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, surašomos eilės tvarka, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 7 punkto kriterijumi, pirmiausia įrašant daugiausia dirbančiųjų jungiančias profesinių sąjungų organizacijas ar daugiausia asmenų įdarbinančius darbdavius jungiančias darbdavių organizacijas. Pirmos 5 organizacijos darbdavių organizacijų sąraše ir pirmos 5 profesinių sąjungų organizacijų sąraše nurodytos organizacijos SADM kviečiamos deleguoti į Trišalę tarybą po 1 narį ir jo pakaitinį narį.

Bet kuri organizacija kartu su savo narių organizacijomis turi teisę deleguoti į Trišalę tarybą po 1 narį ir jo pakaitinį narį. Ši taisyklė netaikoma, jeigu organizacijų, atitinkančių šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, sąraše yra mažiau kaip 5. Tokiu atveju sąraše nurodytos organizacijos eilės tvarka įgyja teisę deleguoti į Trišalę tarybą dar po 1 narį ir jo pakaitinį narį, iki šio sąrašo organizacijų deleguojamų narių skaičius pasiekia 5.

4. Vyriausybė savo atstovus į Trišalę tarybą deleguoja Vyriausybės nutarimu.

5. Trišalės tarybos nariais galima būti ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės.

6. Trišalės tarybos nario kadencija anksčiau laiko baigiasi:

1) jam atsistatydinus;

2) dėl jo įsiteisėjus teismo apkaltinamajam nuosprendžiui;

3) jį delegavusiai organizacijai ar Vyriausybei atšaukus savo atstovą;

4) jam mirus;

5) jį delegavusiai organizacijai pasibaigus Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

7. Jeigu, nepasibaigus Trišalės tarybos kadencijai, šio straipsnio 6 dalyje numatytais pagrindais baigiasi kurio nors Trišalės tarybos nario kadencija, jį delegavusios organizacijos sprendimu SADM teikiamas naujas Trišalės tarybos narys ir jo pakaitinis narys, o jeigu organizacija pasibaigusi, – jis teikiamas kitos organizacijos, šio straipsnio 3 dalyje nurodytame sąraše einančios eilės tvarka po jau delegavusios į Trišalę tarybą narį organizacijos.

8. Trišalės tarybos pirmininkas skiriamas šešiems mėnesiams iš Trišalės tarybos narių šalių susitarimu rotacijos principu.

9. Trišalė taryba svarsto klausimus ir teikia išvadas ir pasiūlymus šiose darbo, socialinės ir ekonominės politikos srityse:

1) užimtumo ir darbo santykių;

2) darbo užmokesčio politikos;

3) socialinio draudimo ir socialinės apsaugos;

4) darbuotojų saugos ir sveikatos;

5) socialinės partnerystės ir kolektyvinių darbo santykių;

6) klausimų, kuriuos reikia apsvarstyti remiantis Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos „Dėl trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti“ nuostatomis.

10. Trišalės tarybos funkcijas, teises, darbo organizavimo tvarką nustato Trišalės tarybos nuostatai. Juos tvirtina ir keičia Trišalė taryba.

11. Organizacijų ir Vyriausybės atstovai turi suteikti Trišalei tarybai būtiną informaciją svarstomais klausimais.

12. Trišalė taryba turi teisę priimti sprendimus ir teikti šalims išvadas ir rekomendacijas, sudaryti trišalius susitarimus šio straipsnio 9 dalyje nustatytose srityse, gauti Trišalės tarybos darbui reikalingą informaciją, kviesti į posėdžius ir išklausyti šalių atstovus bei ekspertus savo kompetencijos klausimais.“

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius aiškino, kad Vyriausybė neturėtų kištis į darbdavių ar profsąjungų atstovų pasirinkimą į Trišalę tarybą.

Kiti darbdaviai sakė, kad iš kodekso išvis reikėtų išimti visus kriterijus organizacijoms, kurios nori tapti Trišalės tarybos narėmis. Tai reiškia, kad 2, 3 ir 4 prieš tai išvardytos dalys iš kodekso išbraukiamos. Tam pritarė ir A. Černiauskas.

Profsąjungų atstovė Gražina Gruzdienė ragino iš pradžių baigti diskusijas dėl naujojo Darbo kodekso, o po to bus galima tartis dėl Trišalės tarybos praplėtimo.

Vienas pagrindinių valstiečių pažadų pakibo ant plauko
© DELFI / Karolina Pansevič

Kilnojamojo darbo klausimas

Pirmadienį Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) žiniasklaidai išplatino pranešimą, kuriame rašoma, jog darbdaviai siūlo grįžti prie kilnojamojo darbo (darbo atliekamo lauko sąlygomis) sąvokos ir galimybės darbuotojams mokėti kompensacijas svarstymo.

LPK aiškino, kad jei už kompensacijas, kurios mokamos už darbą lauke, reikės mokėti įmokas „Sodrai“, tai labai ženkliai išaugins įmonių darbo sąnaudas.

Šiuo metu sustabdytame kodekse kilnojamojo darbo sąvokos nėra. Šis klausimas gali būti svarstomas kituose Trišalės tarybos posėdžiuose.

Bus „visiškai kitoks"

DELFI primena, kad sausio pradžioje po susitikimo su Trišalės tarybos atstovais premjeras Saulius Skvernelis teigė tikintis, jog diskusijos dėl ginčytinų Darbo kodekso straipsnių bus baigtos iki Seimo pavasario sesijos pradžios kovo 10-ąją, kad joje kodeksas būtų priimtas ir liepos 1 dieną įsigaliotų.

Praėjusių metų pabaigoje Seimas pusmečiui atidėjo socialinio modelio, kurio viena pagrindinių dalių yra naujas Darbo kodeksas, įsigaliojimą. S. Skvernelis anksčiau žadėjo, kad šie įstatymai bus pataisyti iki 2017-ųjų liepos, kad per pusmetį verslas ir gyventojai galėtų pasirengti būsimoms naujovėms. Jis yra teigęs, kad po pusmečio socialinis modelis bus „visiškai kitoks“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Pasiturinčių lietuvių vaikų atostogos: už specialias stovyklas negailima ir keturženklių sumų (90)

2-6 tūkst. Eur – tiek lietuviai yra linkę mokėti už Kembridžo, Oksfordo ar Kolorado...

Darbuotojų trūkumas nebejuokingas: į regioną sūrelius gaminti atvyksta net iš Vilniaus (426)

6-7 t. varškės sūrelių, 5-10 t. pieno, 3,5 t. grietinės, 16 t. kefyro – tiek produkcijos per...

Siūlo neapmokestinti per akcijas surinktų žmonių aukų (2)

Piniginių aukų, žmonių gautų ligos ar nelaimės atveju, siūloma neapmokestinti pajamų mokesčiu.

Vilniuje už 71 mln. eurų atliekas tvarkys „Ekonovus“ ir „Ecoservice“ (11)

Atliekų tvarkymo bendrovės „Ekonovus“ ir „Ecoservice“ iki 2026 metų lapkričio užsitikrino...

Seime – diskusijos dėl žemės ūkio rizikos fondų (3)

Seime kitą savaitę pradedamos diskusijos dėl paramos ūkininkams ar žemės ūkio bendrovėms...

Top naujienos

Sukrečianti šeimos drama: tėvų geriausias draugas pagrobė ir ilgus metus tvirkino jų dukrą (22)

Jan Broberg košmaras prasidėjo, kai ji atsibudo gulinti lovoje su pririštomis kojomis ir rankomis,...

Būdama mokine neteko mamos, o po kelių metų išgirdo ir skaudžią diagnozę: gedėti nebuvo kada (6)

Jau dvylika metų cukriniu diabetu sergančiai Kotrynai Ignatavičienei gyvenimas negailėjo...

Ne močiučių Palanga: kokias madas ilgąjį savaitgalį demonstravo pajūrio poilsiautojai (158)

DELFI Stilius tęsia gatvės mados reportažus ir šįkart sostinę išmainė į pajūrį. Ilgąjį...

Didelės gaudynės Vilniuje: įtariamąjį persekiojo daug patrulių, bėglys perplaukė Nerį, policininkas irgi (131)

Pirmadienio pavakarę Vilniuje didelės policijos pajėgos gaudė jauną vyrą, įtariamą smurtu...

Škotijoje, gatvėje, rastas nužudytas jaunas lietuvis (27)

Penktadienio naktį Falkirko mieste Škotijoje buvo rastas jauno vyro kūnas. Kaip paaiškėjo, tai...

Talento išteklių skirtumai: kurios rinktinės turės daugiausiai NBA žaidėjų Pasaulio krepšinio čempionate? (7)

Artėjantis Pasaulio krepšinio čempionatas Kinijoje suburs didžiąją dalį ryškiausių šios...

Lietuvos kariuomenės analitikė apie Vanagaitę: ji melagė, nes ji ir dabar meluoja (464)

Ar sumažėjo Rusijos propagandos Lietuvoje? Tokį klausimą „Žinių radijo“ laidos „Greiti...

Pasiturinčių lietuvių vaikų atostogos: už specialias stovyklas negailima ir keturženklių sumų (90)

2-6 tūkst. Eur – tiek lietuviai yra linkę mokėti už Kembridžo, Oksfordo ar Kolorado...

Per plauką nuo avarijos po sprogusios padangos likęs vyras vietoje paguodos gavo nurodymą susimokėti (125)

Elektromobilį išsinuomojęs ir juo namo grįžti ketinęs vilnietis sėkmingai kelionės tikslo...

Kaip gyvenimą mato laimingi ir nelaimingi žmonės: pateikė taisykles, jei norite tapti laimingesniu (4)

Anglų psichologas ir keleto knygų autorius Richardas Wisemanas atliko ištisą dešimtmetį...