aA
Ekonomistai nuolat stebi gyventojų polinkį taupyti. Dažnai sukaupiamų pinigų kiekis aiškinamas ekonomikos ciklais, gyventojų ekonomine, šeimynine padėtimi. Tačiau kartais randama ir netikėčiausių paaiškinimų, kas lemia žmogaus elgseną.
© A.Stackevič nuotr.

Kinų kilmės amerikietis Keithas Chenas nusprendė įrodyti, kad žmonių polinkis taupyti siejasi su tuo, kokia kalba jie kalba. Jeilio universiteto mokslininko straipsnis išspausdintas žurnale „American Economic Review“.

Savo tyrime K. Chenas nusprendė patvirtinti hipotezę, kad gyventojai, kurie naudoja kalbą su stipriai išreikštais ateities laikais, yra linkę mažiau taupyti nei tie, kurie kalbėdami beveik nenaudoja būsimojo laiko.

Mokslininkas tiki, kad savo tyrimu parodo, jog ateities laikus vangiai naudojančios tautos daugiau sutaupo, senatvės sulaukia turtingesni, mažiau rūko, saugiau mylisi ir yra mažiau nutukę. Šiuos faktus tvirtina nustatęs ir tose šalyse, kur kalbama keliomis skirtingomis kalbomis.

K. Chenas pateikia pavyzdį, kad vokiečiai, norėdami pasakyti, kad rytoj lis, sako „rytoj lyja“. Tuo metu anglų kalba reikalauja naudoti būsimąjį laiką - „rytoj lis“.

Mokslininkas daro prielaidą, kad dėl skirtingo laikų naudojimo anglai labiau atskiria dabartį nuo ateities, o vokiečiams ateitis atrodo labiau susieta su dabartimi. Amerikietis klausia, ar ryšio tarp dabarties ir ateities supratimas gali lemti žmonių ilgalaikius įpročius ir sprendimus.

Savo hipotezėje K. Chenas teigia, kad būsimojo laiko formų vartojimas gyventojams leidžia ateities laiko suvokimą nutolinti nuo dabarties. Kadangi ateitis jiems neatrodo tokia susijusi su dabartimi, jie mažiau linkę taupyti. Tai pagrindžiama tuo, kad apsisprendimas taupyti yra susijęs su tikimasi gauti ateityje nauda investavus dabartiniais kaštais.

Savo išvadose mokslininkas teigia, kad žmonės, kurių kalboje nevartojamas būsimas laikas, taupo apie 31 proc. aktyviau, sulaukę senatvės turi sukaupę 39 proc. daugiau turto. Norėdamas išvengti stiprios kritikos dėl savo tyrimo, išvadose mokslininkas pats nurodo, kad faktas, jog būsimąjį laiką aktyviau naudojantys žmones sutaupo mažiau, neįrodo, kad kalba yra pagrindinė taupymui priežastis, greičiau - atspindi elgsenos skirtumus.

Mokslininko darbe lietuvių kalba yra įvardyta kaip stipriai būsimąjį laiką išreiškianti kalba. Kalbos, kurios neskiria didelio dėmesio skirtumui tarp dabarties ir ateities yra kinų, olandų, estų, suomių, vokiečių, japonų, portugalų (brazilų) ir kt.

Taupyti verčia ne tik racionalus mąstymas

Julita Varanauskienė
Julita Varanauskienė
© DELFI / Tomas Vinickas

SEB finansų ekspertė Julita Varanauskienė teigė, kad paaiškinimų, kodėl vieni žmonės taupo labiau nei kiti, nuolat bandoma ieškoti. Kalba – tik dar vienas bandymas susieti taupymą su tam tikru reiškiniu.

Pašnekovė pabrėžė, kad iš tiesų žmonių finansinei elgsenai įtakos turi ne tik racionalus mąstymas, bet ir asmenybė, lytis, religija, amžius.

„Net jei kalbame apie tautas, tauta nėra tik kalba, tai ir religija, ekonomika, socialinė aplinka. Juk tokius skirtumus galima fiksuoti ir, pavyzdžiui, tarp protestantų ir katalikų“, - kalbėjo ekonomistė.

„Toks tyrimas – tai dar vienas bandymas ieškoti, nuo ko priklauso žmogaus polinkis valdyti savo poreikius šiandieną. Jei kalbame apie taupymą, tai rodo, kad šiandien mes atsisakome to, ką turime, vardan to, kas bus ateityje. Atidedame malonumą šiandien, kad turėtume didesnį malonumą ateityje“, - tęsė analitikė.

J. Varanauskienė teigė skaičiusi tarpdisciplininių tyrimų, kurie bando paaiškinti kalbos įtaką žmogaus ekonominei elgsenai ar sugebėjimams.

Pavyzdžiui, yra tyrimų, kurie įrodo, kad matematiniai vaikų sugebėjimai gali skirtis nuo to, kaip kalboje sakomi skaičiai: „devyniasdešimt“ - lietuviškai, „du kartus po dvidešimt ir dešimt“ - prancūziškai.

Pastebi analitikė kalbų skirtumus ir žydų bei turkų žodyne.

„Jie neturi posakio „aš turiu“, o sako „pas mane yra“. Mąsto, kad viskas duota dievo ir bet kada gali būti atimta. Bet pasižiūrėjus į tautas, iš tiesų taip neatrodo“, - teigė pašnekovė.

Taip pat mokslininkai yra bandę įrodyti, kad šiaurės klimato šalyse žmonės labiau linkę kaupti, ruoštis žiemai, todėl ir taupo aktyviau.

„O štai Graikijoje, Ispanijoje galvojama, kad rytoj vis tiek švies saulė“, - pridėjo pašnekovė.

Siūlo kalbą išnaudoti konkurencingumo didinimui

Jolanta Zabarskaitė
Jolanta Zabarskaitė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė pasakojo, kad tyrimai, kai kalbą bandoma susieti su ekonomine elgsena, užsienyje populiarėja, tačiau Lietuvoje kol kas tokių tyrimų svarba nesuvokta.

„Tokie tyrimai yra nauji ir svarbūs. Jie rodo, kaip keičiasi kalbos samprata ir reikšmė. Mūsų pasaulis keliasi į virtualią erdvę ir mes kuriame pridėtinę vertę iš žinių. O jų išraiška yra kalba. Nuo to, kokia ji yra, kiek yra stiprinama, ji gali tapti svarbiu įrankiu ir kūryboje, ir konkurencingumo skatinime, ir ekonomikoje“, - kalbėjo pašnekovė.

J. Zabarskaitė komentavo, kad rasti tyrimų Lietuvoje, kurie susietų kalbą ir ekonomiką, kol kas būtų sunku.

„Jei kažkas ir yra, tai tik maži fragmentai, statistika ar pamatavimai. Tačiau dar nėra sampratos, kad kalba yra ekonomikos skatinimo, konkurencingumo priemonė“, - pridėjo pašnekovė.

Tačiau ateityje panašių tyrimų galėsime sulaukti ir iš Lietuvos mokslininkų. Lietuvių kalbos institute šiuo metu yra steigiamas ekonominės lingvistikos centras, kuriame bus tiriama, kaip kalba kuria pridėtinę vertę, kaip kalba gali būti stiprinama.

„Pajutome, kad ateina laikas į kalbą pažiūrėti kitaip, galvoti apie jos ateitį. Lietuvoje esame įpratę kalbą matyti kaip paveldą, istorinį turtą, bet kokia mūsų kalbos ateitis ir išvis, ar ji yra“, - kalbėjo J. Zabarskaitė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kitų metų pavasarį - brangesnis alkoholis (80)

Nuo kitų metų kovo 1 d. Seimas 10 proc., iki 1 832 eurų, padidino akcizų tarifą etilo alkoholiui.

Gyvai / Seime – paskutinis sprendimas dėl kitų metų biudžeto (177)

Antradienį Seimo nariai turėtų priimti 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų...

„Ellex Valiunas“– nauja partnerė ir vadovų komanda

Baigiantis metams advokatų kontora „ Ellex Valiunas “ atnaujina komandą, pranešė bendrovė.

Seimas leido gyventojams skirti 0,6 proc. GPM paramą profsąjungoms

Gyventojai nuo 2019 metų galės atskirai skirti 0,6 proc. jų sumokėto pajamų mokesčio ( GPM )...

Metų infliacija Ukrainoje pasiekė 10 proc. (2)

Metų (12-os mėnesių) infliacija Ukrainoje lapkritį išaugo iki 10,0 proc. nuo 9,5 proc. spalį,...

Top naujienos

Gyvai / Seime – paskutinis sprendimas dėl kitų metų biudžeto (177)

Antradienį Seimo nariai turėtų priimti 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų...

Nesuskubus pateikti prašymų, gali pražūti Vaiko pinigai patikslinta (38)

Prašymus Vaiko pinigams gauti tėvai gali teikti bet kada, tačiau jie grąžinami ne daugiau kaip...

Fantastiškas finišas: Danas Rapšys – pasaulio čempionas (38)

Kinijoje vykstančiame pasaulio plaukimo trumpame baseine (25 m) pirmąjį medalį – auksinį –...

Premjeras dėl galimos įtakos konservatoriams kreipėsi į specialiąsias tarnybas papildyta Landsbergio ir VSD komentarais  (1427)

Premjeras Saulius Skvernelis neatsiima savo žodžių, kad konservatoriams galimai įtaką galėjo...

Beata Nicholson: aš stora ir laiminga, dėvėdama „maišus“ apie konfliktą aštriai pasisakė ir Drukteinis (198)

Pirmadienio būta išties audringo – į dizainerių Juozo Statkevičiaus ir Julijos Janus rietenas...

Skelbia dar negirdėtų detalių apie Putino KGB praeitį (135)

Vokietijos dienraštis „Bild“ antradienį paskelbė, kad „Stasi“ archyvuose buvo rasta šios...

Marijus Mikutavičius prabilo apie savo sūnų: dabar jis yra savo egoizmo viršūnėje ir tuo mėgaujasi (13)

Paklaustas apie savo vaikystės Kalėdas, Marijonas Mikutavičius (47) papasakoja ilgą ir labai...

Specialistė: kaip suprasti, kad laikas keisti kosmetikos priemonę (1)

Kosmetologės sutaria, kad mūsų šalies moterys vis labiau mėgsta rūpintis savo veido oda ir tai...

Miškininkai įspėjo ketinančius nusižengti: pasakė, kas laukia, jei nusikirsite Kalėdų eglutę (33)

Artėjant Kalėdoms žmonės jau pradeda dairytis eglučių. GRYNAS.lt nusprendė paklausti...

Į namus Kalėdas įsileidęs Radži prisipažino: šios šventės bus kitokios (9)

Šiuo metu socialiniai tinklai tiesiog ūžia nuo gražių ir spindinčių kalėdinių nuotraukų....