„Ar esame pažeidžiami tokių gedimų, ar reikalingi kokie nors tyrimai?“ – 2015-aisiais elektroniniame laiške klausė vienas įmonės darbuotojas, kalbėdamas apie skrydžio kontrolės sistemos MCAs jutiklį.
Šio dokumento paviešinimas kartu su „Boeing“ vyriausiojo testavimo piloto įspėjimais apie MCAs galėjimą įsijungti savarankiškai prisidėjo prie įsitikinimo, kad „Boeing“ nekreipė dėmesio į saugumo problemas ir skubėjo „737 Max“ lėktuvus paleisti į rinką.
Pranešama, kad buvo paviešintas ne vienas, o keletas elektroninių laiškų. Senato transporto komiteto posėdžio metu įstatymų leidėjai negailestingai atakavo aviacijos bendrovės vadovą Dennisą Muilenburgą dėl to, kad nebuvo teikiama pirmenybė saugumui.
„Jūs bendrovėje turite sisteminę problemą. Jūs esate varomi pelno. Jums nerūpi nei kokybė, nei saugumas“, – D. Muilenburgui rėžė Kalifornijos demokratas Johnas Garamendis.
Kitame elektroniniame laiške „Boeing“ gamybos valdytojas buvo pateikęs įspėjimą, kad bendrovė išnaudoja darbuotojus bandydama pagreitinti „737 Max“ lėktuvų gamybą.
„Jei atvirai, šiuo metu skamba mano vidiniai įspėjimo signalai, – elektroniniame laiške rašė valdytojas. – Apgailestauju, tačiau nenoriu savo šeimai leisti skristi „Boeing“ lėktuvais.“
Šiame laiške, nusiųstame vyriausiajam „Max“ programos valdytojui, buvo pateikiamas įspėjimas, kad darbuotojai yra labai pavargę ir gamyba turi būti laikinai sustabdyta. „Žinau, kad tai reiktų ilgai planuoti, tačiau skubinti gamybą yra daug rizikingiau“, – rašė gamybos valdytojas.
Senato posėdžio metu D. Muilenburgas patvirtino, kad buvo matęs šį įspėjimą, tačiau lėktuvų gamyba nebuvo sulėtinta.
Demokratų pirmininkas Peteris DeFazio sakė, kad gamybos valdytojas atsistatydino iš savo pareigų, kadangi „nebuvo atsižvelgta į jo susirūpinimą“. Jis bendrovę kaltino pernelyg mažu atvirumu dėl lėktuvų avarijų – argumentuojama, kad „Boeing“ vyriausiasis inžinierius Johnas Hamiltonas, praėjus vos kelioms dienoms po pirmosios avarijos, jau teigė, kad dėl nukritimo kalta MCAs sistema.
