aA
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) „Ateities ekonomikos DNR“ plane numatė kelias priemones inovacijoms, aukštai pridėtinei vertei ir žiedinei ekonomikai kurti. Į vieną darbo vietą, kuri per metus sukurtų 46 tūkst. eurų vertę, bus investuojama 100 tūkst. eurų – numatoma paremti 500 tokių darbo vietų už 50 mln. eurų. Taip pat milijonai bus kreipiami į valstybės IT sistemas.
Darbas
Darbas
© Unsplash

Vienai darbo vietai – 100 tūkstančių eurų

EIM pramonę rems už vieną sukurtą aukštos pridėtinės darbo vietą – vienai darbo vietai tektų po 100 tūkst. eurų paramos. 50 milijonų eurų paramą išdalinti ketinama 150 įmonių, už šią sumą tikimasi sukurti apie 500 aukštos pridėtinės vertės darbo vietų. Taip „DNR plano“ lėšomis bus remiamas pramonės perorientavimas „diegiant skaitmenines technologijas ir žiedinės ekonomikos plėtrą“.

Aukštos ir aukštesnės pridėtinės vertės darbo vieta laikoma tokia, kuri po investicijos sukurs 70 proc. daugiau pridėtinės vertės ir ne mažiau kaip 46 tūkst. eurų. Palyginimui, 2018 m. apdirbamosios gamybos sektoriaus vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė siekė 23 730 eurų, rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys.

Be 500 darbo vietų tikimasi, kad paramos gavėjos įmonės 5 proc. mažiau išmes atliekų, arba 10 proc. padidins perdirbtų atliekų kiekį, arba daugiau, 5 proc., naudos antrinių žaliavų.

Vienas projektas galės pretenduoti į paramą, kuri sieks nuo 100 tūkst. eurų iki 2 milijonų eurų.

Nurodyti prioritetiniai sektoriai: elektronika, ryšiai, baterijos ir akumuliatoriai, transporto priemonės, pakuotės, plastikai, tekstilės gaminiai, statybos, maitinimo paslaugos.

„Intervencija būtų nukreipta į Lietuvos pramonės įmonių, diegiant skaitmenines technologijas ir žiedinės ekonomikos sprendimus, plėtrą per aukštos ir aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą“, – rašoma projekte.

Pagrindinės investicijos planuojamos į sprendimų ir technologijų įsigijimą, projektavimą ir diegimą ir arba naujų technologijų sukūrimą ir pilotinį eksploatavimą su šias veiklas palaikančiomis papildomomis investicijomis (nauja statyba, rekonstrukcija, paprastasis remontas, netechnologinių inovacijų diegimas ir pan.).

Pinigai / Roman Synkevych nuotr.
Pinigai / Roman Synkevych nuotr.
© Unsplash

Dalį lėšų planuojama skirstyti konkurso, o kitą dalį – tęstinės priemonės būdu, kai paramą gautų pirmosios paraišką pateikusios įmonės. „Delfi“ jau rašė, kad tokiu būdu dalijamą 31 eurų paramą įmonės išgraibstė per vieną dieną, o projektų kokybe abejoja netgi verslo atstovai. Paramos skirstymas pagal dokumentus suplanuotas paskutinį šių metų ketvirtį.

„Paraiškos pagal veiklą „Investicijos į pramonės transformaciją“ bus atrenkamos konkurso būdu. Planuojama atrinkti apie 18 projektų. Toks atrankos būdas pasirinktas, atsižvelgiant į tinkamų finansuoti išlaidų suma iki 2 mln. Eur. ir į siekį atrinkti konkurencingiausius pilotinius projektus, kurie varžysis per planuojamus pasiekti rodiklius. Kvietimas teikti paraiškas: 2020-10-01 – 2020-12-01. Paraiškų vertinimas ir finansavimo sutarčių pasirašymas iki 2021-01-30“, – anksčiau projekte nurodo ministerija.

O paraiškos pagal veiklą „Investicijos į mažųjų skaitmeninių technologijų diegimą“ bus atrenkamos tęstinės priemonės būdu. Toks būdas pasirinktas atsižvelgiant į tai, kad tinkamų finansuoti išlaidų suma planuojama iki 100 tūkst. Eur skaitmeninei žiedinę ekonomiką skatinančiai technologijai įdiegti, o įgyvendindami projektą projekto vykdytojai įsipareigos sukurti arba transformuoti (nemažiau kaip 1) esamą darbo vietą.

Visų 50 mln. eurų išmokėjimas numatytas kitąmet. Tarp remiamų veiklų numatytas ne tik infrastruktūros ar įrangos atnaujinimas, įgijimas, bet ir darbo užmokesčio kompensavimas.

Papildomą pusę milijono EIM numačiusi praktinių Europos skaitmeninių inovacijų centrų infrastruktūros plėtrai. Tikimasi, kad taip 50 įmonių gautų nefinansinę paramą, o 15 įmonių gautų inovacijų paramą gamybinėms linijoms, ir dėl to sumažintų atliekų susidarymą.

Jungs valstybės duomenys už 7,6 mln. eurų ir lauks dešimteriopos grąžos

Už 7,585 mln. eurų Lietuvos statistikos departamentas turėtų sujungti valstybės informacines sistemas į vieną valstybės duomenų valdysenos (VDV) informacinę sistemą, kuri sudarytų sąlygas greitai ir efektyviai gauti valstybei, mokslui, verslui reikalingus administracinių šaltinių duomenis ir atlikti jų analizę pagal poreikį.

Tikimasi, kad nauja sistema leistų greitai ir efektyviai įsisavinti bet kokio formato ir apimties duomenis, užtikrintų lanksčias duomenų transformacijas, analizę, vizualizavimą. Būtų užtikrintas duomenų saugumas ir efektyvus naudotojų rolių ir teisių valdymas

„Laukiamas pokytis – konsoliduoti valstybės, mokslo ir verslo informacijos poreikius tenkinantys, administracinių šaltinių duomenys, kuriuos galima lanksčiai jungti, analizuoti, vizualizuoti perpanaudoti kitose sistemose ir pan.“, – rašoma projekte.

Nors skaičiuojama, kad valstybei priklauso bent 95 registrai ir 275 valstybės informacinės sistemos, nauja VDV sistema kitąmet apjungtų ne mažiau kaip 50.

„Tokia informacinių išteklių gausa ir įvairovė apsunkina valstybės reikmėms reikalingų duomenų gavimą, jungimą, analizę ir atvaizdavimą. Savo ruožtu tai apsunkina arba padaro neįmanomą valstybei ir visuomenei svarbių sprendimų pagrindimą aktualiais ir išsamiais duomenimis. Ypač tai tampa aktualu kilus vienokio ar kitokio pobūdžio krizei, pvz., COVID-19 viruso pandemijai“, – argumentuojama projekte.

Vienai darbo vietai paremti – po 100 tūkst. eurų iš DNR plano, milijonai – sistemoms
© DELFI / Andrius Ufartas

Didžiosios dalies lėšų, 6,245 mln. eurų, reikėtų įsigyti duomenų valdymo platformai, darbo priemonėms ir naujiems darbuotojams.

Skaičiuojama, kad įgyvendinus projektą kasmet valstybei tokia sistema kainuotų 3,6 milijono eurų. Tačiau nurodoma, kad projektas atsipirktų dešimteriopai – projekto ekonominė nauda 31,7 karto atpirktų investicijas dėl naudos institucijoms, verslui, mokslui ir visuomenei.

„Bus taupomos valstybės institucijų išlaidos duomenų analitiniams įrankiams, taip pat darbo laikui, skirtam duomenų parengimui atverti visuomenei, parengti institucijos kompetencijai priklausančius strateginius rodiklius, organizuoti ir teikti paslaugas, susijusias su duomenų teikimu verslui arba mokslui. Taip pat taupomas valdžios sektoriaus institucijų darbuotojų darbo laikas. Darant prielaidą, kad šiuo metu darbuotojai sugaišta 25 proc. darbo laiko informacijos paieškoms savo darbui atlikti, o veikiant VDV IS, skirs tik 10 proc. Todėl bus sutaupyta apytiksliai 22,4 mln. val. per metus arba 167,8 mln. eurų per metus“, – tikinama projekte.

Sąskaitų sistemai – 2,5 mln. eurų

Dar 2,5 mln. eurų EIM investuos į „finansinių dokumentų mainų“ sistemas: iš jų 2 mln. eurų tektų jau veikiančios Registrų centro sistemos „E. Sąskaita“ tobulinimui ir optimizavimui, o pusė milijonų – tektų naujai „EuroConnector“ sistemai.

„Pagrindinis veiksmo tikslas – patobulinti E. Sąskaitos sistemą taip, kad ji būtų patraukli ir tinkama naudoti, mažinant kitais būdais išrašomų sąskaitų skaičių ir didinant viešojo ir privataus sektorių valdymo efektyvumą“, – įvardijama projekte.

Tikimasi, kad 95 procentai viešojo sektoriaus išrašomų ir gaunamų sąskaitų būtų teikiamos per šią sistemą, ji būtų susieta su Viešųjų pirkimų tarnybos sistema. Taip pat tikimasi, kad tai būtų patrauklu ir verslui, ir kasmet išrašomų sąskaitų čia padaugėtų po 3,6 mln. vienetų.

„Mažos ir vidutinės įmonės nemato jokios naudos, naudodamosi E. Sąskaitos sistema – dėl nedidelio sąskaitų kiekio, komplikuoto valdymo, dažnų sutrikimų, papildomų mokesčių ir pan. Siekiant paskatinti ne tik viešąjį, bet ir privatų verslą kuo daugiau naudotis sistema, būtina E.Sąskaitos sistemą padaryti greitai ir tiksliai veikiančia, sukurti papildomus funkcionalumus, užtikrinti integraciją su išorinėmis, įmonių naudojamomis sistemomis (buhalterinėmis, išteklių valdymo ir pan. programomis“, – argumentuojama projekte.

Projekto autoriai skaičiuoja, kad kasmet Lietuvoje išrašoma apie 120 mln. sąskaitų, o e. sąskaitos pernai sudarė tik apie 0,7 proc.

Atnaujinta „E. Sąskaita“ galėtų būti susieta su verslo turimomis apskaitos programomis, būtų sukurtas vieningas išsamus Europos e-sąskaitos standartą atitinkantis sprendimas.

Nurodoma, kad dabartinė „E. Sąskaita“ turi daugybę problemų – nepakankama greitaveika, lėtai veikia sąskaitų patvirtinimas, padaryta projektavimo klaidų, sistema gali naudotis ne daugiau 500 asmenų vienu metu, ribotos funkcijos ir kt.

Vienai darbo vietai paremti – po 100 tūkst. eurų iš DNR plano, milijonai – sistemoms
© Shutterstock

Šiame projekte be atskiro konkurso įtrauktas privatus partneris – vieną darbuotoją turinti VšĮ eDelivery LT, kurią įkūrė UAB „Skaitos kompiuterių servisas“ ir UAB „Sistemų integracijos sprendimai“. Nurodoma, kad VšĮ eDelivery yra „viena iš dviejų sertifikuotų PEPPOL prieigos taškų turėtoja“. Šis sprendimas esą leistų užtikrinti standartizuotą duomenų perdavimą tarp siuntėjo ir gavėjo.

Projektą plėtos „Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras“, o minėta viešoji įstaiga ir Registrų centras būtų partneriai.

Šimto įmonių inovacijoms – iki 15 tūkst. eurų

1,2 milijono eurų DNR plane numatyta paremti 100-ui įmonių, kad jos į rinką pateiktų naujų produktų. Remiamos veiklos: inžinerinės, dizaino, kitos kūrybinės veiklos, rinkodara ir prekės ženklai, darbuotojų mokymas, skirtas specifinių pardavimų ir užduočių atlikimo įgūdžių formavimui, programinė įranga ir duomenų bazės, turto įsigijimas arba nuoma, inovacijų valdymas, ir kt.

Tikimasi, kad tai leis įmonių pajamas padidinti 20 procentų, bus sukurta 100 inovacijų per dvejus metus.

„Daroma prielaida, kad tiesioginis priemonės poveikio rezultatas bus bent 15 patentabilūs produktai, kurie bus paruošti rinkai 2021 m. (optimistiniu scenarijumi – 20, pesimistiniu – 10), kurių galiojimas bus 5 metai“, – dėstoma projekte, kurį įgyvendins Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.

Tinkamos finansuoti išlaidos yra paslaugų, įrangos, turto (išskyrus nekilnojamojo). Didžiausia galima projekto finansuojamoji dalis sudaro ne daugiau kaip 95 proc., o didžiausia galima suma vienam projektui – 15 tūkst. eurų.

Tikimasi, kad projektas atsipirkimas bus 5 kartus didesnis nei investicijos.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
2.0000

Po 12 metų tylos Vilniuje – naujo prekybos centro atidarymas: žada 30-70 proc. žemesnes kainas (358)

Jau šį penktadienį Vilniuje, adresu Vytauto Pociūno g. 8, duris atvers didžiausias...

Lietuvos lašišinių žuvų produktų gamintojai gali eksportuoti į Australiją

Lietuvos lašišinių žuvų produktus gaminančios įmonės jau gali eksportuoti savo produkciją...

Seimas pritarė 2022 metų PSDF, „Sodros“ ir Pensijų anuitetų biudžetams

Parlamentarai antradienį po pateikimo pritarė 2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (...

Navickienė: pensijų anuitetus kitąmet įgis beveik tūkstantis žmonių (3)

Pensijų anuitetų fondas (PAF) kitais metais augs sparčiau nei tikėtasi, sako socialinės apsaugos...

„Piletilevi Group“ įsigijo „Tiketą“ papildyta

Estijos bilietų platinimo ir renginių planavimo grupė „Piletilevi Group“ skelbia baigusi...

Top naujienos

Po 12 metų tylos Vilniuje – naujo prekybos centro atidarymas: žada 30-70 proc. žemesnes kainas (358)

Jau šį penktadienį Vilniuje, adresu Vytauto Pociūno g. 8, duris atvers didžiausias...

Galingas ciklonas užgrius visą Lietuvą: siautės ypač stiprus vėjas, nustebins šiluma (6)

Trečiadienio dieną per šalį praslinks šiltasis atmosferos frontas. Diena bus apniukusi, tik po...

Parodė, kaip atrodo lietuvių mėgstamiausias viešbutis Turkijoje: ekonominės atostogos atima žadą (80)

Kemeras – vienas populiariausių ir mylimiausių Turkijos kurortų. Vasaros sezono metu čia būna...

Trenerių mintys apie „autodafė“ Vilniuje išsiskyrė: mums patiems buvo netikėta, varžovams – tuo labiau (9)

Vilniaus „Rytas“ (1/1) pirmoje istorijoje komandų tarpusavio akistatoje 87:69 numušė FIBA...

Čempionų lyga: PSG kailį gelbėjo Messi dublis, Madride – „Liverpool“ triumfas (5)

Antradienį vakare sužaisti UEFA Čempionų lygos trečio turo 8-i susitikimai, kuriuose pelnyti net...

Latvių epidemiologas: padėtis Latvijoje – katastrofiška, greitosios nebeturi, kur pristatyti ligonių

Eksponentiškai augantis sergamumas COVID-19 liga ir didėjantis mirusių nuo jos skaičius pasėjo...

Dar viena šalis atšauks likusius koronaviruso apribojimus

Jei epidemiologinė situacija išliks stabili, Islandija planuoja lapkričio viduryje atšaukti visus...

Edmundas Jakilaitis | D+

Apie karybą: yra trys priežastys, dėl kurių moterų yra kariuomenėje, bet ne mūšio lauke

Naujausiame Edmundo Jakilaičio pokalbyje „Apie karybą“ su Vilniaus universiteto karo istoriku...

Tarptautiniame fronte „Rytas“ nukovė FIBA Čempionų lygos laimėtoją (135)

Antradienį Vilniaus „Rytas“ (1/1) pergalingai sugrįžo į ASG areną ir FIBA Čempionų lygos...

Remigijus Misiūnas | D+

1919 m. karo nustekentame Kaune apsilankė užsieniečių delegacija: meilės ryšiai su vietinėmis geruoju nesibaigė II dalis

1919 m., anot P. Tamašausko, daug iškentę atsikūrusios valstybės gyventojai užsienio misijas...