aA
Seimui svarstant biudžetą, diskutuojama ir dėl prezidento Gitano Nausėdos siūlymo besiverčiantiems individualia veikla padidinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) iki 20 proc. Tai pajustų ir stambiausi žemdirbiai, nes jie nevengia naudoti šios veiklos formos. Opozicija atkreipia dėmesį, kad dabar realus ūkininkų apmokestinimas yra itin mažas, su kuo kategoriškai nesutinka valdantieji.
Pinigai
© Shutterstock

DELFI trumpai
2018 m. Lietuvoje individualią žemės ūkio veiklą vykdė 126,4 tūkst. asmenų
Savo pajamas deklaravo maždaug trečdalis, nes įstatymai to nereikalauja
5,8 tūkst. asmenų iš individualios žemės ūkio veiklos uždirbo daugiau nei 45 tūkst. eurų per metus, visi jie privalėjo ir deklaravo pajamas
Kartu sudėjus, jie uždirbo 976,8 mln. eurų pajamų, didžioji dalis buvo nurašyta sąnaudoms, tad apmokestinti valstybė galėjo tik likusius 124,1 mln. eurų.
Nuo minėtos sumos, jie sumokėjo 11,1 mln. eurų GPM. Tai sudarė 1,13 proc. Nuo gautų pajamų arba 8,9 proc. nuo apmokestinamų pajamų.

126 tūkst. ūkininkų, deklaruoja tik trečdalis

VMI duomenys rodo, kad 2018 m. unikalus asmenų, vykdžiusių individualią žemės ūkio veiklą, skaičius sudarė 126,4 tūkst., tačiau metines pajamų deklaracijas pateikė tik 39,1 tūkst. ūkininkų.

VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė DELFI paaiškino, kad metinės pajamų deklaracijos neprivalo pateikti tie ūkininkai ir kiti žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurie mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra įregistruoti kaip PVM mokėtojai. Kad juo taptų, ūkininkai privalo gauti ne mažiau kaip 45 000 eurų pajamų per metus. Kitaip sakant, nepasiekę šios ribos – neprivalo ir deklaruoti pajamų.

2018 m. iš viso buvo 5,8 tūkst. asmenų, kurių pajamos iš individualios žemės ūkio veiklos buvo didesnės nei 45 tūkst. eurų, apmokestinamoms pajamoms jie taikė 10 proc. GPM tarifą.

Iš VMI pateikiamų duomenų matyti, kad šių 5,8 tūkst. asmenų pajamos iki leistinų atskaitymų 2018 m. siekė 976,8 mln. eurų. Šie asmenys sumokėjo beveik 11,1 mln. eurų GPM, tad efektyvusis pajamų apmokestinimo tarifas siekia apie 1,13 proc.

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebi, kad atskaitymai žemės ūkio srityje būna itin dideli, tad negalima lyginti efektyviojo pajamų apmokestinimo tarifo iš individualios žemės ūkio veiklos ir darbo santykių, jis siektų 20 proc. Reiktų žvelgti į pajamas po atskaitymų.

Taigi, jeigu žiūrėtume į apmokestinamąsias stambiausių ūkininkų pajamas (124,1 mln. Eur), jų sumokėtas GPM (11,1 mln. Eur) sudarytų 8,9 proc. tarifą, kai iš tiesų turėtų būti sumokamas 10 proc. tarifas.

Pajamų iš individualios žemės ūkio veiklos apmokestinimas
Pajamų iš individualios žemės ūkio veiklos apmokestinimas
© VMI

Asmenų, kurių pajamos siekė 45 tūkst. bei buvo mažesnės ir kurie pateikė metines deklaracijas, skaičius siekia 33,3 tūkst. Jų pajamos iki leistinų atskaitymų siekė 284,4 mln. Eur, sumokėtas GPM – 1,2 mln. Eur. Kaip paaiškina VMI, šios asmenų grupės dalis pajamų buvo apmokestintos 0 proc. tarifu, jeigu pajamų gavimo laikotarpiu asmuo nebuvo įregistruotas kaip PVM mokėtojas, o kita dalis – 10 proc. tarifu, jeigu pajamų gavimo laikotarpiu ūkininkas buvo įregistruotas kaip PVM mokėtojas.

Pajamų iš individualios žemės ūkio veiklos apmokestinimas
Pajamų iš individualios žemės ūkio veiklos apmokestinimas
© VMI

VMI Teisės departamento direktorė R. Virvilienė primena, kad 2019 m. mokestiniu laikotarpiu gautos pajamos iš žemės ūkio veiklos, jeigu gyventojas privalės registruotis ar bus įsiregistravęs kaip PVM mokėtojas, jau bus apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu. Mokamas mokestis turės būti apskaičiuojamas vadovaujantis GPMĮ 18-2 straipsnyje nustatyta tvarka.

„Iš esmės, jeigu individualios veiklos apmokestinamosios pajamos neviršija 20 000 eurų per metus, faktiškai apmokestinamos 5 proc. dydžio pajamų mokesčiu. Apmokestinamosioms pajamoms viršijus 20 000 eurų ribą, pajamų mokestis atitinkamai didėja nuo 5 iki 15 proc. Individualios veiklos apmokestinamosioms pajamoms pasiekus 35 000 eurų sumą, taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas“, – paaiškina ji.

Majauskas: tarifas nesiekia 10 proc.

Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) narys konservatorius Mykolas Majauskas DELFI komentavo, kad VMI duomenys parodo, jog ūkininkai sumoka daug mažesnį GPM tarifą nei kiti dirbantieji. Dėl tokių duomenų jis skatina palaikyti prezidento iniciatyvą didinti GPM individualiai veiklai.

„Prezidentas neša, manau, labai svarbią vėliavą – siūlo du labai konkrečius dalykus. Vienas – mažinti žymėto dyzelino lengvatą ūkininkams. Puikiai žinome, kad tą žymėtą dyzeliną, ypač stambūs ūkiai, pila ne tik į traktorių, bet ir į savo prabangų „Mercedesą“. Tokių atvejų žinomas ne vienas. Taigi, man atrodo, kad riboti tokios lengvatos naudojimą yra teisingas dalykas.

Antras tikrai teisingas prezidentūros žingsnis – įvesti papildomą individualios veiklos, taip pat – žemės ūkio veiklos progresyvumą. Kaip matome iš pateiktos VMI lentelės, efektyvus tarifas, kurį sumoka ūkininkai, metai iš metų buvo apie 1 proc. Taip, ūkininkai gali sakyti, kad tai yra procentas nuo pajamų ir kad realus pelnas mažesnis. Matome, kad registruojamas sąnaudas jie rodo tikrai labai dideles: tos sąnaudos yra tarp 80–90 proc. visų pajamų, tikrai labai dideli skaičiai. Bet net ir atsižvelgus į apmokestinamas pajamas, tai yra pajamos minus sąnaudos, mokesčių tarifas taip pat reikšmingai mažesnis nei tas, kokį mokame mes, dirbantys darbo santykių pagrindu, ar kultūrininkai, ar dirbantys pagal autorines sutartis. Išvedus tą tarifą iš apmokestinamųjų pajamų, jis vis tiek nesiekia 10 proc.“, – teigia M. Majauskas.

Mykolas Majauskas
Mykolas Majauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

Prezidento siūlymais numatyta apmokestinamosioms pajamoms (pelnui) iš individualios veiklos, kurios viršija 35 tūkst. eurų per metus, nustatyti efektyvųjį GPM tarifą 15–20 proc., numatant, kad 20 proc. efektyvusis GPM tarifas būtų taikomas metinėms apmokestinamosioms pajamoms nuo 45 tūkst. eurų per metus, o apmokestinamosios pajamos iš individualios veiklos, siekiančios iki 35 tūkst. eurų per metus, nebūtų apmokestinamos didesniu efektyviuoju tarifu, nei yra šiuo metu; atskiriems pajamų rėžiams efektyvusis tarifas netgi šiek tiek sumažėtų.

„Man atrodo, kad tai, ką siūlo prezidentas, yra iš esmės užtikrinti, jog tų ūkininkų, kurie gauna pajamas iki 35 tūkst. eurų per metus, situacija neblogėtų, tačiau tiems, kurie gauna didesnes pajamas, taikyti progresyvųjį tarifą būtų teisinga, nes matome, kad tai tikrai nedidelė dalis ūkininkų (iš mokesčių inspekcijos pateiktos medžiagos – 5 817 ūkininkų, gana nedidelis skaičius), jie sugeneruoja apie milijardą eurų pajamų, tai – pajamos iki leistinų atskaitymų.

Galima įsivaizduoti, kad tos pajamos iš žemės ūkio veiklos vienam ūkininkui susidaro 170–200 tūkst. eurų. Tai gana reikšmingos pajamos. Ir prezidentas sako: žiūrėkit, gal turėtume neliesti mažiausias pajamas gaunančių ir besiverčiančių žemės ūkio veikla, tačiau tų, kurie gauna didžiausias, mokesčio tarifas turėtų būti prilygintas arba priartintas prie to, pagal kurį moka ir kiti asmenys ar dirbantys darbo santykių pagrindu, ar gaunantys kitų pajamų“, – DELFI kalbėjo M. Majauskas.

Tiesa, jis mano, kad šiam siūlymui valdantieji nepritars.

„Aš neabejoju, kad valdančioji dauguma, kurios lyderis yra žymus, vienas stambiausių Lietuvos žemvaldžių, tikrai parodys jei ne aktyvią, tai tylią rezistenciją tokiems prezidento siūlymams, dėl kurių žemės ūkio veikla užsiimantys stambieji ūkininkai mokėtų daugiau mokesčių. Matome teisingą ir labai sveikintiną iniciatyvą, kurią reikia paremti, tačiau vertinu labai atsargiai ir realistiškai, ar tokia iniciatyva iš tikrųjų bus iškelta įstatyme“, – sako jis.

Seimo narys vardija ir kitus veiksmus, kurių reikėtų imtis norint sudaryti palankesnes konkurencines sąlygas smulkiesiems ūkininkams.

„Mano giliu įsitikinimu, turėtume koncentruotis ties stambiausiais ūkininkais ir pritaikyti kelis dalykus. Pirma, nustatyti aiškias išmokų „lubas“ ties 100 tūkst. eurų. Antra, užtikrinti, kad žemės mokesčio lengvata nebūtų taikoma stambiausiems ūkininkams. Trečia, užtikrinti, kad žymėtas dyzelinas iš tikrųjų būtų naudojamas žemės ūkyje, o ne asmeninėms kelionėms prabangiu automobiliu. Ir paskutinis dalykas – tai, ką prezidentas pasiūlė: aukštesnis GPM progresyvumas, jei pajamos gaunamos pagal individualią veiklą. Tokia visa paletė sprendimų, kurie turėtų būti įgyvendinti siekiant užtikrinti, kad smulkiųjų ūkininkų pajamos nenukentėtų. O stambieji ūkininkai negalėtų naudotis valstybės teikiama pagalba – pasinaudoję lengvata dar labiau stambėti ir taip konkurenciją smulkiesiems ūkininkams padaryti dar sunkesnę“, – mano Seimo narys.

Ąžuolas: efektyvus pajamų apmokestinimo tarifas neatspindi realybės

BFK pirmininkas „valstietis“ Valius Ąžuolas tvirtino, kad reikėtų žiūrėti plačiau – prezidento siūlomi pakeitimai dėl individualios veiklos apmokestinimo paveiktų ne tik ūkininkus. Anot jo, priėmus tokius pakeitimus žmonės turėtų sumokėti didesnius mokesčius nei įmonės, kurios moka 15 proc. pelno mokestį.

„Jau dabar individualią veiklą apmokestiname žymiai daugiau nei UAB ar kitas veiklos rūšis. Pavyzdys – šiandien iš pajamų atėmęs išlaidas ir gavęs tą vadinamąjį pelną, ką galima su UAB ar AB veikla palyginti, individualios veiklos savininkas turi sumokėti apie 35 proc. bendros mokesčių naštos, tai beveik 20 proc. privalomasis sveikatos draudimas ir „Sodra“, ir pelno mokestis, viršijus 35 tūkst. ribą.

O UAB, jei savininkas išgrynintų visus pinigus savo reikmėms, bendras apmokestinimas – beveik 28 proc. Tai mes jau dabar apie 15 proc. didesnę naštą individualiai veiklai užkrauname. Dar yra problema, kad UAB, AB turi pelno mokesčio lengvatas. Šiandien, jei UAB ar AB gavo pelno, reinvestavo, iš viso nemoka absoliučiai jokių mokesčių“, – DELFI komentavo V. Ąžuolas.

Valius Ąžuolas
Valius Ąžuolas
© DELFI / Domantas Pipas

Pasiteiravus ekonomisto Žygimanto Maurico įžvalgų, jis pastebi, kad reiktų atskirti, jog individuali veikla apsimoka daug labiau – sumokamas tik GPM tarifas. O verslas sumoka ir pelno mokestį, ir GPM mokestį, išsiimant dividendus.

Pasak V. Ąžuolo, žvelgiant į VMI duomenis, negalima remtis vien efektyviu pajamų apmokestinimo tarifu.

„Pagrindinė bėda, kad paimtas modelis – efektyvus tarifas. Mes turime lyginti sulyginamus dalykus. Jeigu šnekame apie gautas pardavimo pajamas ir atimtas išlaidas, apie gautą pelną, tai mes apie tai ir turėtume šnekėti. Nes dabar, jei bandytume palyginti kokio didžiulio prekybos centro, kiek nuo pardavimo pajamų efektyvus tarifas, tai ten turbūt iš viso gautume 0,0 kelis procentus. Mes lyginame tam tikrus dalykus, kurie nesulyginami. Visur apmokestinimas šioje veikloje yra gautas iš pajamų atėmus išlaidas ir tada gautas pelnas. Tik jis įvardijamas kaip pajamos, bet realiai tai apmokestinamas pelnas. Pats lyginimas problemiškas.

Jis realybės neatspindi. Nes ką mes lyginame: darbo santykius, kai žmogus dirbo, gavo atlyginimą ir neskaičiuoja išlaidų, kiek išleido tam atlyginimui gauti. Tai du skirtingi dalykai. Reiktų atskirti darbo pajamas ir verslo pajamas. Verslas yra štai kas: gavau pardavimo pajamas, atėmiau išlaidas ir gavau savo pinigus, kiek uždirbau“, – aiškino Seimo narys.

Anot jo, kita problema, kad žemdirbiams jau keleri metai yra sudėtingi dėl liūčių bei sausrų.

„Jie patyrė išlaidų praktiškai daugiau, nei gavo pardavimo pajamų, todėl išėjo, kaip dabar yra, pardavimo pajamų tokia suma, o išlaidos nemažos. Dėl to jie to pelno ir negavo didelio. Bet, kai būna geri metai, ta situacija kitokia“, – sako V. Ąžuolas.

Jis pabrėžė, kad išskirtinumo ūkininkai nebeturi, nes galioja progresyvumas ir 15 proc. GPM mokestis gaunantiems didesnes pajamas. BFK pirmininko teigimu, toliau reikėtų mąstyti ne apie mokesčių didinimą, bet apie tai, kaip sumažinti smulkiojo verslo mokestinę naštą.

„Teko bendrauti su kolegomis iš Vokietijos, jie, matydami ekonomikos lėtėjimą kitais metais, jau dabar galvoja, kaip reikia skatinti smulkųjį verslą, kad jis palaikytų tą ekonomiką, o mes einame atvirkščiu keliu – kaip reiktų didinti mokesčius smulkiajam verslui. Kodėl reinvestuojamo pelno lengvatos negalėtų gauti besiverčiantys individualia veikla? Jie – taip pat verslas“, – svarsto V. Ąžuolas.

Ūkininkų atstovas: tie siūlymai – nesąmonė

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas įsitikinęs, kad prezidento pateikti siūlymai dėl individualios veiklos didesnio apmokestinimo bei „žalio“ dyzelino ūkininkams pabrangimo yra neišdiskutuoti ir nesąmoningi. Pasak jo, išeitų taip, kad ūkininkai, dirbantys individualios veiklos pagrindu, būtų apmokestinami kaip juridiniai asmenys.

„Tai dabar GPM bus 15 proc. ir juridiniams, ir fiziniams asmenims. Bet pasižiūrėkite, kokios sąlygos žemės ūkiui. Verslas – juridiniai asmenys – visus „įdėjimus“ į verslą gali atskaičiuoti į sąnaudas. O mes žemę nuperkame ir nežinome, kas toliau bus. Visas pajamas, kurias gauname, investuojame į žemės pirkimą.

Senosiose ES valstybėse 200–300 metų visiškai nėra žemės pirkimo ir pardavimo, ten paveldėjimas. Kai ateina jaunas ūkininkas, jam pastatai jau yra gatavi, žemė paveldėta, o mes kuriamės ūkius, statome pastatus, fermas, perkame techniką, žemę, nes ji – pagrindas“, – sako J. Talmantas.

Jonas Talmantas
Jonas Talmantas
© DELFI / Karolina Pansevič

Jis taip pat teigia, kad dalis ūkininkų susiduria su daugybe rizikų. Tai ir orų sąlygos, ir tai, kad perkant įrangą yra naudojamasi parama, priimami finansiniai įsipareigojimai, imamos paskolos iš bankų. Tad sprendimas didinti mokesčius kai kuriems reikštų bankrotą.

Anot jo, 60 proc. ūkininkų yra pensininkai. Tad padidinus mokesčius ir pakėlus keliais eurais pensiją problemos nebus išspręstos.

„Sako, kad mes paremsime pensininkus. Iš 60 proc. ūkininkų paims ir įdės į kitą kišenę tuos tris eurus. Tai čia bus smagiau? Iš kitos pusės, prezidentas apgavo per rinkiminę kampaniją. Programoje nebuvo jokių tokių... Mes visi pasitikėjome, ir aš asmeniškai už jį balsavau. (…) Jonavoje prieš dvejus metus buvo mūsų suvažiavimas, ir premjeras pasakė: per tą kadenciją jokie mokesčiai jums nebus keičiami. Ir visi mes tikėjome. Dabar viską sumaišė su žemėmis. Visi ūkininkai nežino, kaip bus.

Iš kitos pusės, penkeri metai iš eilės mūsų produkcijos supirkimo kainos smunka žemyn, nukrito 26 proc. Nuostolių patyrėme per trejus pastaruosius metus dar 25 proc. Lietuvoje. Įsivaizduokite, jei 50 proc. pajamos sumažėjo, tai koks čia gyvenimas. Visame pasaulyje ir Europoje niekas nebeina ūkininkauti“, – sako J. Talmantas.

Pasiteiravus, o kaip dėl stambiųjų ūkininkų didesnio apmokestinimo, J. Talmantas atsakė, kad jie kuria darbo vietas, yra labai svarbūs kaimų bendruomenėms.

„Tie turtingieji gamina 80 proc. visos žemės ūkio produkcijos. Ir pažiūrėkite, kiek darbo vietų sukuria. Vienas ūkininkas sukuria septyniems žmonėms darbo vietas. Niekas to neskaičiuoja. Jeigu kaimuose mūsų nebūtų, kas bendruomenes remtų, šventes? Ūkininkai remia, tie, kurie bendruomenėse gyvena. Kas tvarko vietinės reikšmės kelius? Ūkininkai. Kas kelius valo? Ūkininkai. Jei pradėsime nieko nedaryti, šitai Lietuvėlei ir kaimui „viso gero“ per kelerius metus pasidarys“, – sako J. Talmantas.

Pasak jo, kol kas nieko nereikėtų keisti. Ypač turint omenyje, kad mažės finansavimas iš ES. Pašnekovas tvirtina, kad ir dabar išmokos ūkininkams mažiausios, o iš nacionalinio biudžeto praktiškai nieko negaunama.

Ūkininkų atstovas teigia kalbėjęsis su Seimo nariais ir, pasak jo, dauguma Seimo narių nepalaiko tokių pakeitimų, tad didesnis GPM tarifas individualia veikla besiverčiantiems neturėtų būti taikomas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(51 žmogus įvertino)
4.2941

Seimo komitetas – už kaitinamojo tabako akcizo didinimą: pakelis brangtų 33 centais

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas ( BFK ) trečiadienį pritarė Vyriausybės siūlymui nuo 2020...

Vyriausybėje – priemonių mažinti klimato kaitą planas (1)

Vyriausybė trečiadienį svarstys Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą. Jį...

BFK pritarė alkoholio akcizo didinimui 10,5 proc. (1)

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas ( BFK ) pritarė Vyriausybės siūlymui nuo 2020 metų kovo...

Aplinkos komitetas neapsisprendė dėl urėdijų reformos

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas trečiadienį nepriėmė sprendimo dėl urėdijų reformos, kurios...

Prekybos mokestį vertins nepriklausomi ekspertai (2)

Valdančiųjų planuojamą naują prekybos tinklų mokestį vertins nepriklausomi ekspertai. Konkursą...

Top naujienos

Masiulis: Grybauskaitė perdavė prašymų „MG Baltic“, ir ne vieną (148)

Kyšio ėmimu įtariamas buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis sako, kad tuometinė...

Bankai uždarė 450 skyrių: gyventojai priversti vykti į kitus miestus, kad pasiektų savo pinigus (138)

Lietuvoje drastiškai mažėja kredito įstaigų skyrių skaičius. Jų iš 900 2011-aisiais 2019...

Po šoką sukėlusių tyrimų Alytuje – mero nuogąstavimai: rezultatai laboratorijose skiriasi šimtus kartų (42)

„Šiuo metu vyksta tyrimai. Žinoma, norėtųsi, kad tie tyrimai būtų nuodugnesni ir gilesni....

Siūlo nebemokėti atostoginių: darbuotojas turėtų pats susitaupyti nuo algos (844)

Kilusi diskusija dėl atostoginių mokėjimo tvarkos sulaukia dviprasmiškų vertinimų. Ekonomistų...

Žiniasklaida: Lukašenkos pasisakymai Austrijoje pribloškė Europos žurnalistus (134)

Baltarusijos diktatorius savo pareiškimu pribloškė Europos žurnalistus, rašo charter97.org....

Sprendimas dėl Venckienės bus priimamas Vilniuje papildyta (40)

Neringos Venckienės skundas dėl suėmimo pratęsimo bus nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme.

Dėl pavojingų priemaišų Lietuvos rinkai uždrausta tiekti dar vieną grupę ypač populiarių vaistų (21)

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) priėmė sprendimą uždrausti tiekti Lietuvos rinkai...

Kas skiriasi, kai nusipirktas automobilis registruojamas internetu, o ne nuvykus į „Regitrą“

Tikriausiai esate girdėję sakant, kad norint įregistruoti automobilį „Regitroje“ reikia tam...

Juodoji pažinčių svetainių pusė: nuo prarastų pinigų iki nelauktų svečių už durų

„GlobalWebIndex“ duomenimis, šiemet net 38 proc. partnerio neturinčių žmonių naudojosi...

Registruojama gydytojo Unikausko vardo klinika (83)

Valstybiniame patentų biure UAB „Viva Idea“ registruoja žodinį prekės ženklą „Daktaro...