Vežėjų atstovų teigimu, akcizų didinimas vangiai prisidės prie oro taršos mažinimo bei stipriai brangins maisto, buities ir kitas labiausiai vartojamas prekes, o vežėjai vėl bus priversti didinti pervežimų įkainius. Be to, dėl padidėjusio akcizo augs ir kuro įsigijimas kaimyninėse valstybėse, tad Lietuva dėl to praras milijonus eurų pajamų.

Asociacijos „Linava“ viceprezidento ir Krovininės tarybos pirmininko Vyto Bučinsko teigimu, aplinkos taršai mažinti reiktų naudoti kitokius būdus nei degalų akcizo didinimas. Pasak jo, norint sėkmingai kovoti su aplinkos tarša ir klimato kaita, Lietuva prioritetą turėtų teikti ne degalų akcizo didinimui, o numatyti kur kas daugiau galimybių plėtoti alternatyvių energijos rūšių infrastruktūrą – gamtinių dujų, elektros, vandenilio.

„Produktyviau būtų orientuotis į infrastruktūros gerinimą miestuose, magistraliniuose ir rajonų keliuose. Kad būtų galima įsikrauti Europoje sparčiai populiarėjančius elektra varomus lengvuosius automobilius ir sunkvežimius, kurie iš tikrųjų padeda mažinti taršą. Numatyti finansines paramos priemones gyventojams bei verslams, įsigyjantiems netaršias transporto priemones.

Didinant akcizus ir augant degalų kainoms, oro tarša tikrai nesumažės – juk žmonės nenustos važinėti automobiliais. Tačiau nukentės mažieji ir smulkieji verslai, o dar blogiau – eiliniai gyventojai, kuriems transportas yra kasdienybė, susijusi su darbu ir kitais svarbiausiais poreikiais“, – sakė V. Bučinskas.

Tuo metu „Linavos“ Inovacijų ir transporto politikos sekretorius Andrius Burba teigia, kad degalų akcizo didinimas pastūmėtų link paieškų alternatyvoms – kurą piltis kaimyninėse šalyse, kur jis pigesnis.

„Padidinus akcizą šiuo metu, neabejotina, įmonės, kurios ir taip kasdien susiduria su iššūkiais bei padidinta rizika, sieks kurą įsigyti pigiau kaimyninėse valstybėse. Pavyzdžiui, praėjusiais metais netoli Kalvarijos, prie pat Lenkijos sienos, kur gyvena apie 4457 gyventojų, buvo parduota 111 milijonų litrų dyzelino, kur galimai didžiąją dalį kuro įsigijo vežėjai.

Be jokios abejonės, kad pakėlus akcizo kainą taip nebebus. Panašus kuro kiekis būtų perkamas kitoje valstybėje, už keliasdešimt kilometrų, kur jis pigesnis. Atitinkamai už jį sumokant ir mokesčius, kurie keliautų nebe į mūsų valstybės biudžetą“, – pabrėžė A. Burba.

ELTA primena, kad antradienį Seimas pritarė Akcizų įstatymo projektui, kuriam įsigaliojus, bus atsisakyta energiniams produktams taikomų akcizų lengvatų, nuosekliai didinami akcizų tarifai taršioms kuro rūšims bei į taikomus tarifus įtraukta anglies dvideginio dedamoji.

Priėmimo stadijoje už Aplinkos ministerijos pateiktą projektą balsavo 69, prieš 39, susilaikė 20 Seimo narių.

Akcizų įstatymas pakeistas siekiant sumažinti iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatas arba jų atsisakyti, taip pat nuosekliai didinti gazoliams, akmens anglims, koksui ir lignitui taikomus akcizų tarifus.

Taip pat bus nustatyti bei didinami akcizai šildymui skirtoms durpėms.

Nuo 2025 m., kai bus sumažinta iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų ar jos panaikintos, į kai kuriems energiniams produktams taikomus akcizų tarifus bus įtraukta anglies dvideginio (CO2) dedamoji, kuri būtų proporcinga kuro rūšies CO2 išmetimui, atsižvelgiant į kaloringumą.

CO2 dedamoji nebus taikoma naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į buitinius dujų balionus. Taip pat, neišpilstytoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, įsigyjamiems arba importuojamiems centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka registruotų vartotojų, tiekiančių jas buitinėms reikmėms, įskaitant asmenis, kurie išpilsto naftos dujas į buitinius dujų balionus.

Galiausiai, CO2 dedamoji nebus taikoma neišpilstytoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka registruotų vartotojų tiekiamiems į grupinius įrenginius, per kuriuos jie gali būti tiekiami tik buitinėms reikmėms.

Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius yra tvirtinęs, kad nors svarbu valstybei įgyvendinti prioritetus susijusius su klimato neutralumo tikslais ir išmetamų dujų mažinimu transporto sektoriuje, tačiau akcizų didinimo tik kaip biudžeto didinimo priemonės, šalies vadovas Gitanas Nausėda turbūt nepalaikytų.

Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad automobilių taršos mokestis yra tinkama priemonė sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas Lietuvoje.