„Tiesti dar vieną dujotiekį greta „Nord Stream 1“ nėra prasmės“, – sakė M. Vestager interviu Vokietijos laikraščiui „Die Zeit“.
„Nord Stream 2“ nėra Europos projektas“, – pridūrė M. Vestager.
Danija – vienintelė iš penkių Baltijos jūros regiono valstybių, kurių leidimai yra būtini antram Rusijos eksporto dujotiekiui per jūrą iki Vokietijos nutiesti, kol kas jo nesuteikė, dukart siūlė koreguoti vamzdyno maršrutą, teigdama, kad „Nord Stream 2“ gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.
Šio projekto vystymo operatorė, kurios vienintelis akcininkas yra Rusijos koncernas „Gazprom“, šią savaitę skelbė, jog jau nutiesta beveik 80 proc. šio vamzdyno, kurio dviejų 1,23 tūkst. kilometrų ilgio gijų bendras metinis pralaidumas – 55 mlrd. kubinių metrų, tai yra toks pat kaip ir „Nord Stream 1“.
Rusija Europai aktyviai peršamą dar vieną dujotiekį per Baltijos jūrą vis dar tikisi pakloti iki 2020 metų pradžios, tačiau su kiekviena diena didėja tikimybė, jog šio projekto užbaigimą gali tekti atidėti.
Rusijos planus per „Nord Stream 2“ gerokai sustiprinti savo pozicijas Europos dujų rinkoje sujaukė šių metų pavasarį Europos Sąjungos priimtas sprendimas pagal laisvos konkurencijos ir skaidrumo principus pakoreguoti Dujų direktyvą, jos nuostatas pritaikant ir „Nord Stream 2“.
Savo ruožtu Jungtinės Valstijos, akcentuodamos tai, kad „Nord Stream 2“ gali tapti dar viena Rusijos geopolitinio spaudimo nevieningai Europai priemone, rengiasi skelbti sankcijas tiesioginiams šio projekto dalyviams.
Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“ projektą „Nord Stream 2“ įgyvendina kartu su Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – šios penkios bendrovės yra finansavimo dalininkės ir būsimos naudos gavėjos.