„DELFI Dėmesio centre“ – sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

– Kokie jūsų argumentai dešimtadaliu didinti stipraus alkoholio akcizą? Klausiu, nes būtent jūs, kaip Seimo narys, pateikėte šiuos siūlymus.

– Yra keli argumentai. Turbūt visi prisimename prieš daugiau nei metus buvusį akcizo padidinimą kitoms gėrimų grupėms. Kadangi jie mažiausiai tuo metu buvo proporcingai apmokestinti, natūraliai rinkomės variantą daugiausiai didinti jų akcizą. Laikas jau dabar parodė, kad tikrai pasiteisino. Ne tik pardavimai sumažėjo, iš ko dažniausiai sprendžiama apie suvartojimą. Aišku, visokių argumentų būna, kad galbūt nuvažiavo ir kitur nusipirko. Bet dabar turim praėjusių metų statistiką, kaip sekėsi su apsinuodijimais, alkoholinėmis psichozėmis. Tikrai galime pasakyti, kad poveikis buvo teigiamas – sumažėjo ir apsinuodijimų, ir alkoholinių psichozių. Reiškia, neįvyko tai, kas buvo piešta kaip juodas scenarijus – labai išaugs nelegali rinka, išvažiuos žmonės pirkti kitur.

– Ir vartojimas sumažėjo. Aišku, galutinių duomenų turbūt ir ministerija neturi, net už dešimt ar devynis mėnesius – suprantu, tie duomenys vėluoja.

– Po metų jie paprastai atkeliauja. Ir yra sezoniškumas – vis tiek, šventės, vasara. Kaip patys gamintojai sako: jei šilta vasara – vienas scenarijus, šalta – kitaip. Yra niuansų, todėl reikia žiūrėti visus metus.

– Bet kuriuo atveju, žiūrint tendenciją – vyno, alaus vartojimas pamažėjo. Žinoma, vis tiek skaičiai išlieka rekordiniai Europoje. Panašu, kad didelis kiekis žmonių, pabrangus alui ir vynui, nukeliavo ten, kur baisiausia – į stiprius gėrimus.

– Negalėtume taip drąsiai sakyti. Stipriųjų gėrimų vartojimas nemažėjo taip, kaip kitų gėrimų. Tad sakyti, kad persiskirstė, perkelti žmones į šitą kategoriją, galėtumėm sakyti tik tokiu atveju, jei būtų nesikeitę sveikatos rodikliai.

– Kiek vidutiniškai sumažėjo apsinuodijimų ir alkoholinių psichozių skaičius?

– Jei tiksliai prisimenu, apsinuodijimų lyg 12 proc., psichozių – 24 proc. Lyginant 2016 m. su dabartine situacija. Tad mažėjimas yra pakankamai reikšmingas.

– Dešimtadaliu didinate akcizą, skaičiuojama, kad iš to tikitės 5 mln. eurų papildomų pajamų. Bet turbūt akivaizdu, kad vien taip skaičiuoti būtų sudėtinga arba netikslu, nes yra situacija Lenkijoje, kur akcizai neauga, skirtumas dar labiau išaugs. Kiek šiandien teko rinkti informacijos, vidutiniškai litras degtinės, įskaitant PVM, prekybininkų antkainį – 1 euru 20 centų. Tai gali didinti šešėlį, ir gali skatinti žmones važiuoti į kaimyninę Lenkiją?

– Gali pasienyje, kur ir taip vyksta prekyba į vieną ir į kitą pusę. Tiek su Lenkija, tiek su Latvija, kur vieni pas kitus važiuoja pirkti tam tikrų prekių. Natūralus procesas, vykstantis visur ir visada. Kad visa šalis važiuotų, reikia būti tikrai idėjiniu vartotoju. Arba važiuodami pirkti kitų produktų, papildomai nusiperka alkoholio. Bet jau praeitas akcizų didinimas parodė, kad tas reiškinys, nors ir vyksta, nėra labai didelis, nesudaro didelės mūsų rinkos dalies. Šiemet buvo paskelbtas mokslininkų pakartotinai atliktas tyrimas apie neapskaitytą alkoholį, kuris rodo, kad neauga neapskaityto alkoholio vartojimas. Neapskaitytas yra viskas – ir namie pasigamintas, ir atsivežtas legaliai.

– Bet, ministre, visuomenininkai, tarp jų – Lietuva be šešėlio – skelbia, kad tų vadinamų taškų alkoholio pardavimo ženkliai daugėja Lietuvoje.

– Taip, bet pasakysiu, kodėl labai skeptiškai žiūriu į pasakymą, kad šešėlis auga. Nes jei daugėja pranešimų, dar nereiškia, kad šešėlis auga. Tai gali reikšti, kad visuomenė darosi sąmoningesnė, ir dažniau praneša. Gali ir viena, ir kita reikšti, bet tikrai negalime teigti, kad tokia apimtimi išaugo šešėlis. Prisimenu, kai policija pradėjo daugiau kreipti dėmesio į girtavimą viešoje vietoje, labai išaugo statistika girtavimo viešoje vietoje.

– Ministre, čia klausimas labiau ne jums, o visai valdžiai. Jei toks įstatymas yra priimtas, akcizai didėja, turbūt visuomenė tikėtųsi, kad nuo to momento, nuo kovo 1 d. policija gautų papildomai resursų, ar tiesiog būtų susitarta atidžiau stebėti prekybos taškus, kažkokios kitos institucijos labiau analizuotų, ar iš Lenkijos įvežama daugiau alkoholio, ar mažiau. Ar tai yra daroma?

– Be abejo, yra daroma, tik to nereikėtų sieti su 10 proc. akcizo padidinimu, nes kovos su šešėliu bendra sistema Vyriausybėje yra tikrai ruošiama, dėliojama daug priemonių ne tik susijusių su alkoholiu, bet yra ir kitų šešėlyje esančių sričių, kurios yra labai svarbios. Ir Valstybinė mokesčių inspekcija su tuo dirba. Dalis tų akcizų nukeliauja į visuomenės sveikatos stiprinimo fondą, vėl atkeliauja per kitas sritis tai pačiai visuomenei sveikatinti. Tai tikrai vyksta.

– Ministre, Vyriausybė yra užsibrėžusi, kad per savo kadenciją pasiektų Pasaulio sveikatos organizacijos skelbiamą vidurkį gryno alkoholio suvartojimo – apie 7 litrus vienam asmeniui. Panašu, kad matant tas tendencijas, kurios yra dabar, tai yra visiškai nerealu.

– Tas kiekis yra didesnis. Jei tiksliai skaičių prisimenu, berods, 12,6 litrų. 7 litrai yra superinis scenarijus, kurį, nežinau, gal pora valstybių ir turi Skandinavų, jei tikrai turi. Tokios didelės ambicijos neturėjome, nes nuo tų didžiulių kiekių sumažinti iki 7. Nuo 7 litrų, kaip skelbia Pasaulio sveikatos organizacija, prasideda tam tikri nevaldomi reiškiniai... (red. pastaba: vis dėlto ministras 2017 m. vasario 21 d. teigė taip: „Tikslas yra pasiekti PSO rekomenduojamą ribą, t.y. sumažinti vartojimą bent iki 7 litrų absoliutaus alkoholio vienam gyventojui per metus, dabar, skaičiuojama, turime apie 14-15 litrų“)

– Gerai, kalbėkime apie tai, kas yra Vyriausybės programoje. Pvz., „Sieksime įvesti privalomą alkoholio produktų žymėjimą, informaciją apie jo žalą. Tokių dalykų nėra. Jau nekalbu apie tai, ką dar aptarsime. Panašu, kad renkatės tokį lengviausią kelią. Tiesiog pakeičiate įstatymą, padidinate akcizą ir tikitės tam tikro poveikio.

– Nepasakyčiau, kad lengviausią, jei prisimintume batalijas prieš metus...

– Aš turiu omeny, techninio įgyvendinimo prasme.

– Na, ir kitos priemonės nėra lengvos, kurios buvo priimtos. Bet jei kalbame apie produktų žymėjimą, visoje Europoje vyksta diskusija. Deja, bet ji labai nepalanki mūsų norams. Yra labiau linkstama į tai, kad patiems gamintojams būtų duodama apsispręsti. Tam tikrą žymėjimą esame Lietuvoje įsivedę, tiesa, jis labai simbolinis dėl poveikio nėščiosioms. Bet tai labai minimalūs dalykai. Būčiau šalininkas išsamesnio žymėjimo. Dabar tokį produktą priskiriame maisto produktų kategorijai. Bent jau vartotojas turėtų žinoti, ko ten iš tikrųjų yra. Kaip pavyks tai padaryti, matyt, priklausys nuo tos pačios Europos. Nes čia ir laisvas prekių judėjimas, ir kiti dalykai.

– Jūs, matydamas tendencijas, ypač Italijos, Prancūzijos ir kitų valstybių tokį aiškų susirūpinimą savo alkoholio pramone, prognozuotumėte, kad tai neįmanoma būtų Lietuvoje įgyvendinti?

– Man tokia labai įdomi ta diskusija, kodėl nepažymėti produkto ir neduoti informacijos vartotojui. Tas susirūpinimas pramone man labai dirbtinis atrodo. Jei kažką ten įdedam, kodėl vartotojui nepasakyti, kas ten yra? Nebent dedame kažką, dėl ko bijome, kad tas vartotojas susirūpins.

– Iš esmės rašėte į programą dalykus, kurie neįgyvendinami?

– Kodėl? Manau, jie labai įgyvendinami, tik tiek, kad net ir tabako produktus pažymėti pagalvokime, kiek metų užtruko.

– O specialios parduotuvės? Ar valstybės alkoholio monopolis? 49 programos straipsnis.

– Dėl šitų priemonių aš ne sykį esu sakęs, ir mano kolegos Seime minėjo, kad šitos priemonės bus įgyvendinamos ar siūlomos tokiu atveju kaip sprendimai politiniai, arba įstatymuose, jei matysime, kad nepasieksime to vartojimo lygio, koks užsibrėžtas Vyriausybės programoje. Kaip mums sekasi, galėsime pasakyti kitais metais, kai turėsime statistiką.

– Vartojimas mažėja. Tiesa, sudėtinga nustatyti ir apibrėžti, nes duomenys yra skirtingi, ir Pasaulio sveikatos organizacijos, ir Statistikos departamento – gaila, kad valstybėje nėra vienos vietos, kur būtų susieta duomenų bazė, kur būtų galima tą pokytį stebėti, bet priemonės tam tikra prasme veikia. Kaip beskaičiuosi, apie dešimtadaliu sumažėjo alkoholio vartojimas.

– Taip, ir tai pirmiausia rodo gerėjantys sveikatos rodikliai, nes pardavimų mažėjimas dar nereiškia vartojimo mažėjimo.

– Ministre, kitas dalykas. Daug diskutuojama dabar apie mokytojų atlyginimus, bet medikų atlyginimai turbūt ne mažiau buvo diskutuojami metų pradžioje. Esate sutaręs su medikų sąjūdžiu, kad vidutinis gydytojų atlyginimas Lietuvoje į jūsų kadencijos pabaigą 2020 m. antroje pusėje bus trys vidutiniai darbo užmokesčiai. Du vidutiniai darbo užmokesčiai dabar yra gydytojų atlyginimas tik universiteto ligoninių gydytojų. Nekalbu apie žemesnės kategorijos ligoninių gydytojus. Kaip tai įmanoma pasiekti?

– Tik truputį patikslinsiu, mes taip sutarėme su profesinėmis sąjungomis, keturiomis ar penkiomis, su kuriomis pasirašėme tokį susitarimą. Toks įsipareigojimas yra. Tik prisiminkime, kad jį pasirašėme 2017 m. ir kalbėjome apie tuometinį VDU, tai reiškia, mes ir skaičiuojame. Ir netgi kalbėjome apie konkrečias sumas – maždaug 2500 eurų, jei gerai prisimenu, vadinamą popieriuje. Buvo tokių pasvarstymų, paklausimų, koks atlyginimas būtų, kuris motyvuotų būti šalyje ir dirbti, tai ir buvo kalba apie 2500 eurų. Manau, kad mes pasieksime tuos skaičius, jie yra labai realistiški.

– Realistiški turint omenyje, kad šiuo metu bruto atlyginimas, pvz., pirminio sveikatos priežiūros centro, gydytojo yra 1493. Tai jų atlyginimas turėtų padidėti tūkstančiu eurų.

– Vėlgi, mes kalbam apie vidutinį darbo užmokestį. Jūs paimate vieną grupę, kitur jie yra didesni.

– Na, universitetinių ligoninių gydytojų - 1836 eur.

– Kalbant apie visas grupes, vidutinį darbo užmokestį, realu yra pasiekti.

– Kaip jūs manot, kiek gydytojų sumažės iki 2020 m. antros pusės, kada jūs planuojate tokį atlyginimą. Koks bus bendro gydytojų skaičiaus sumažėjimas Lietuvoje?

– Nežinau, kodėl turėtume planuoti gydytojų skaičiaus sumažėjimą.

– Na, jūs planuojate tinklo pertvarką.

– Gydytojų skaičiaus dėl to nereikia sumažinti. Čia truputį skirtinga situacija nei su mokytojais. Kai kurių gydytojų netgi trūksta, ką ten mažinsi. Labai netolygus jų išsidėstymas, pasiskirstymas. Dabar tie patys gydytojai važinėja per kelias gydymo įstaigas dirbti. Tinklo sutvarkymas ne tam, kad gydytojų skaičių sumažintume, bet tam, kad gydytojas vienoje darbo vietoje dirbdamas, ne trijose, gautų normalų, adekvatų atlygį. Mums nereikia gydytojų skaičiaus mažinti. Pavyzdžiui, šeimos gydytojų trūksta kai kuriuose regionuose. Kitur mums reikia sugalvoti, kokiu būdu juos pritraukti.

– Kodėl atidėjote tinklo pertvarką po savivaldos rinkimų, tai pasakydami aiškiai, kad po rinkimų atidedate?

– Prasidėjo nevaldomi procesai, kurie, mano manymu, gali sukelti labai daug grėsmės. Kadangi politikai, matyt, neturi jokio supratimo, kuo jie rizikuoja žaisdami tokius žaidimus – jie realiai rizikuoja žmonių gyvybėmis, jei prasidės judėjimai gydytojų, pradės trūkti paslaugų ir pan. O panašu, kad taip gali atsitikti, nes masiškai buvo pradėta sėti panika, rinkti parašai, kad ligoninių neuždarytų...

– Tai čia gal ne politikai, gal bendruomenės?

– Politikai ir stimuliuoja bendruomenes. Jei taip ūkiškai pasakyti, manau, kad privalėjome atimti žaislus iš opozicijos, kuri, panašu, buvo nusiteikusi ant to pastatyti visą savivaldos rinkimų komunikaciją, nes tai yra labai jautrus klausimas.

– Bet Raimundas Kuodis tai, ką jūs darote, sprendimų priėmimą vadovaujantis savo išrinkimo logika, vadina paplitusia politine korupcija. Negalvojama apie visuomenės interesus, o reformų atidėjimą tam, kad žmonės balsuotų teisingai.

– Ne, ne tuo argumentuoju visiškai. Pirmiausia siūlyti reikia dalykus, kuriuos realu padaryti. Jeigu mums visa reforma ir visi sprendimai sugrius vien dėl to, kad kažkas pradeda tuo spekuliuoti ir manipuliuoti – sprendimus gi reikia priimti, neužtenka apie juos šnekėti. Manau, kad mes realiai situaciją turime vertinti, ir neleisti spekuliuoti, neleisti griauti sistemos, neleisti prasidėti nevaldomiems procesams. Todėl tas atidėjimas, manau, yra labai logiškas.

– Gerai, ministre, tada paaiškinkite iš esmės. Kaip tinklo pertvarka paveiks rajoninių ligoninių ir regioninių ligoninių ateitį?

– Paveiktų ta prasme, kad turėtų tam tikros paslaugos persiskirstyti. Dabar mes turime ligoninių, kurių skyriai stovi pustuščiai ar vasarą net užsidaro. Tokios paslaugos turėtų persikelti, kur jas ir saugu būtų teikti.

– Į respublikines?

– Įvairiai. Yra įvairių situacijų. Kai kurios sudėtingos paslaugos koncentruojasi ir dabar universitetinėse, jos neatsiras regioninėse.

– Tai jūsų idėja, kad rajoninės ligoninės iš esmės tampa tik pirminės sveikatos priežiūros centrais ir slaugos ligoninėmis?

– Tikrai nebūtinai. Rajono ligoninės, priklausomai nuo to, kur yra, nuo jų pasiekiamumo, nes yra ir atstumo kriterijai, nemaža dalis jų turi išsaugoti ir aktyvų gydymą, ne tik slaugos ligoninėmis virsti. Yra keli variantai: jos gali jungtis prie didesnių, išsaugoti net ir tas aktyvaus gydymo paslaugas net platesnes, konsultavimai, ypač – kai donorinė įstaiga atsiunčia specialistus. Yra įvairių scenarijų.

– Kada jūs pristatysite tą planą visuomenei? Tinklo pertvarkos planą?

– Kaip ir sakiau, po savivaldos rinkimų.

– Jis yra parengtas, ar ne?

– Ne. Deja, bet ne.

– Tai jūs neturite, ką parodyti?

– Deja, bet ne. Mes turime analizę, kiek turime per daug lovų, kiek turėtume perskirstyti srautų. Šitą analizę ne sykį davę ir politikams, ir žurnalistams, esame ne sykį šiuos dalykus rodę ir sakę. Bet tikrai negaliu jokiais būdais pasakyti. Kai buvo paskaičiuota, kiek kokių ligoninių bus uždaryta. Tai ne mūsų buvo paskaičiuota. Pagal tuos kriterijus, kurių visi norėjo, paskui – nebenorėjo, staiga visi pasidalino ligonines, bet tą padarė darydami prielaidą, kad niekas nesikeis – niekas su niekuo nesijungs, niekas apskritai nejudės. Mes nenorime taip padaryti. Tam siūlome regionų tarybas, kad vis tik tas judėjimas įvyktų. Yra įstaigų, kurios virs slaugos ligoninėmis – manau, jos ir be pertvarkos jomis virs, tai yra beviltiškas reikalas. Jei ligoninė turi mažiau nei 400 pacientų per metus, tai kokia ten ligoninė? Matyt, kad ten daugiausia slauga ir užsiima, tai nereikia apgaudinėt. Yra ligoninių, kurios labai gražiai persitvarkė – pvz., Kuršėnai yra idealus pavyzdys. Ir nuo „minuso“ ligoninė dabar dirba „į pliusą“ – perplanavo ir visi laimingi. Tik tiek, kad buvo meras, kuris buvo nusiteikęs kalbėtis, ligoninės vadovė, nusiteikusi bendradarbiauti, ligonių kasos, kurios padėjo, ir įvyko. Bet yra daug rajonų, kurie nenusiteikę geranoriškai spręsti.

– Ministre, kalbant apie efektyvų ligoninių tinklo valdymą. Praeis savivaldos rinkimai, pradės artėti prezidento rinkimai, ir Europos Parlamento rinkimai. Rinkimai po rinkimų. Kaip pertvarkas galima sieti su rinkimais?

– Aš iš tikrųjų galvoju, kad ir man reikia mokytis, matyt, iš tam tikrų mano klaidų. Vėlgi, esu šviežias politikas, ir nelabai galiu iš savo kažkokių praeities dalykų pasimokyti. Esame prašę pagalbos iš ES reformų biuro, iš Pasaulio sveikatos organizacijos. Aš tikrai paplanuosiu pavažinėjimą per rajonus ir ne su politikais, o su gyventojais. Paaiškinti, koks yra tikslas, ko iš tikrųjų mes siekiame tais pertvarkymais, kokią pridėtinę vertę gaus pacientas, kuris ten gyvena. Nes dabar to nepadarius, už mus šleivai kreivai, manipuliuodami ir spekuliuodami tai daro opozicionieriai. Ir jie iš tikrųjų spekuliuoja, pasakoja nebūtus dalykus, kurių negaliu, būdamas vienoje vietoje, apvažiuoti vienu metu šešiasdešimt savivaldybių, bet aš ruošiuosi tai padaryt.

– Ministre, jei jūs pradėsit važiuoti per šešiasdešimt savivaldybių, kiekvienoje savivaldybėje, pagalvokime, turėtumėte kokius dešimt susitikimų...

– Ne per visas, nes ne visur yra labai mažos ligoninės, kurioms tikrai sudėtinga išgyventi. Tai šituos rajonus aš būtinai apvažiuosiu. Gerai susidėliojus kalendorių, tai galima per porą mėnesių, per pertrauką tarp sesijų, galima intensyviai pavažinėt, pabendraut.