Pasak „Swedbank“ smulkaus verslo aptarnavimo departamento direktoriaus Sigito Žutauto, Estijoje jau kelerius paskutinius metus įsteigiama nuo 1200 iki 1400 įmonių per mėnesį, o 2011-2012 m. įmonių steigimas dar ūgtelėjo – įregistruojama iki 1600 įmonių per mėnesį. Tai lemia supaprastintos sąlygos, kai nuo 2011 m. bendroves galima įkurti be įstatinio kapitalo. Šalį veikia ir palanki geografinė padėtis – šalia yra turtingos kaimyninės valstybės, kurios yra potencialios partnerės ir eksporto rinkos.
Kaip nurodo bankas, Latvijoje įmonių steigimo spartą lėmė verslui palanki valstybės politika – nuo 2010 m. buvo panaikintas įstatinio kapitalo reikalavimas naujoms įmonėms. Šia lengvata pasinaudoja du trečdaliai besikuriančių įmonių. Taip pat buvo sumažinti ir verslo steigimo mokesčiai, įmones galima registruoti ir internetu, o nuo 2010 m. rugsėjo verslininkams sudarytos galimybės steigti mikro įmones. Lietuvoje ši naujovė atsirado tik po dviejų metų. Tačiau nepaisant įgyvendintų naujovių, Latvijai dar yra kur tobulėti, nes joje pradedantys verslininkai vis dar susiduria su biurokratiniais trukdžiais – jiems tenka ilgai laukti, kol gauna licencijas ar kitus verslo organizavimui reikalingus leidimus.
„Lietuva eina teisingu keliu skatindama verslumą, tačiau dauguma verslui palankių naujovių mūsų šalyje buvo pradėtos gerokai vėliau, todėl ir naujai įkurtų įmonių mastai skiriasi. Vis dėlto pastarieji metai Lietuvoje yra ypač aktyvūs. Jei 2009 m. per mėnesį Lietuvoje buvo įsteigiama po 700 įmonių, tai šiuo metu jų skaičius jau pasiekė iki 1300 įmonių ir pagal šį rodiklį mes artėjame prie Estijos“, – sako Sigitas Žutautas.
Pasak jo, Lietuvoje naujų įmonių šiemet padaugėjo dėl kelių priežasčių: pirma – buvo susiaurintos galimybės vykdyti verslą su verslo liudijimu, be to, nuo 2012 m. sausio pagal verslo liudijimą veikiantys žmonės nebegalėjo būti PVM mokėtojais ir jų metinė apyvarta negalėjo viršyti 150 tūkst. litų. Verslo aktyvumą paskatino ir mažųjų bendrijų atsiradimas, nes pagal šią formą kuriamam verslui nereikia 10 tūkst. litų įstatinio kapitalo, tačiau tuo pat metu joms galioja ribota atsakomybė, panašiai kaip ir uždarosioms akcinėms bendrovėms. Dėl to ši forma yra patraukli pradedančiam verslui.
Estijoje daugiausiai naujų įmonių steigiama mažmeninės ir didmeninės prekybos bei transporto sektoriuose. Šalyje taip pat nemažai naujai besikuriančių IT įmonių. „Estams įkvėpimo suteikia ir kompanijos „Skype“ pavyzdys bei pažangūs valdžios sprendimai ir įdiegtos naujovės – e.balsavimas, e.sveikatos ir e.parašo sistemos. Be IT, Estijoje populiaru steigi ir mokslines–technologines įmones: nors joms reikia aukštesnės kompetencijos specialistų ir didesnių investicijų, tačiau jos sukuria ir didesnę pridėtinę vertę. Be jų taip pat gausiai steigiamos gamybos ir turizmo sektorių įmonės“, – sako S. Žutautas.
Latvija iš kitų Baltijos šalių išsiskiria tuo, kad per krizę statybų ir nekilnojamojo turto įmonių steigimas nesumažėjo tiek, kiek Lietuvoje ir Estijoje, tad šių bendrovių ir toliau registruojama nemažai. Latvijoje taip pat populiarūs miškininkystės ir žvejybos sektoriai, kuriuose gausu naujų įmonių. Be to, sunkmečio metu Latvijoje aktyviau steigėsi įvairių paslaugų (aptarnavimo ir administracinių) ir prekybos bendrovės. Vis dėlto daugiausiai įmonių įsteigiama didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje.
Lietuvoje 25 proc. pradedančiųjų verslininkų imasi didmeninės ir mažmeninės prekybos bei transporto priemonių remonto. 15 proc. įmonių įsteigiama aptarnavimo paslaugų srityje. Jaunimas dažnai steigia IT įmones, nes joms nereikia didelio pradinio kapitalo, o šis verslo sektorius ypač dinamiškas. 2012 m. labai padaugėjo saulės energetika besiverčiančių ar ketinančių imtis šios veiklos įmonių. Dėl to šiame sektoriuje kyla „perkaitimo“ rizika.
„Atlikę analizę pastebime, kad valstybės dydis ir gyventojų skaičius nėra pagrindiniai rodikliai, lemiantys šalies ir gyventojų verslumą. Esminis veiksnys visose Baltijos šalyse yra valdžios sprendimai, nuo kurių labiausiai priklauso palanki naujoms įmonėms aplinka. Taigi verslui ir toliau reikia nuoseklumo, sprendimų prognozuojamumo – tai yra esminės prielaidos sėkmingai Baltijos šalių verslumo raidai“, – sako S. Žutautas.
