aA
Verslumo skatinimo projektai – ne žaidimas, o rimtas žingsnis Lietuvos ekonominės padėties gerinimo link, mano verslo ekspertai. Jų teigimu, juose dalyvaujantiems ar verslą kurti nusprendusiems jauniems žmonėms tereikia patarimų, drąsos ir gebėjimų išgyventi „mirties lygumą“ - pirmuosius metus, kai bandoma veiklą pristatyti rinkai.
© Shutterstock nuotr.

Lietuvoje startuos dar vienas verslumo skatinimo projektas - „Smart Start“. Tai – ne pirma ir tikrai ne paskutinė galimybė jauniems žmonėms sužinoti verslo paslapčių bei aptarti savo sumanytas idėjas su verslo ekspertais. DELFI teiravosi verslo specialistų bei projekto partnerių apie tai, kokią reikšmę tokios programos ir jaunieji verslininkai daro Lietuvos verslui bei kaip išmokyti ir išmokti į sėkmę vedančio verslumo.

Projektai – ne žaidimas

Nerijus Pačėsa
Nerijus Pačėsa
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Nors pagal tokių projektų skaičių ir gali atrodyti, jog Lietuvoje verslą kurti nori bene kiekvienas jaunas ekonomikos ar vadybos studentas, pasak ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektoriaus Nerijaus Pačėsos, tokių projektų gausa – teigiamas dalykas, ir jiems konkuruoti tarpusavyje nereikėtų. „Išsiskirti reikia, kai konkuruoji, ieškai savitumo“, - kalbėjo rektorius. Jo teigimu, nors verslumas skatinamas ne vienu renginiu ar projektu, juos reiktų vertinti rimtai. „Tai nėra žaidimas, kai mes skatiname pažaisti verslą. Tai rimtas dalykas ekonomine prasme“, - sakė jis.

VŠĮ „Versli Lietuva“ verslumo departamento direktorius Dovydo Varkulevičiaus teigimu, tai rodo ir ankstesniųjų projektų rezultatai. „Gerai žinome, kad verslas kuria darbo vietas, moka mokesčius, tokiu būdu tiesiogiai prisidėdamas prie socialinės ir ekonominės gerovės. Naujų įmonių skaičiaus augimas rodo, kad žmonės linkę drąsiau įgyvendinti savo idėjas, kurių dalis tampa sėkmingu verslu. Puiki iliustracija yra tai, kad į sekančių metų verslo plano turnyrus grįžta jų prizininkai ir pasakoja kaip jie toliau plėtoja savo verslą. Tokie pasakojimai ne tik parodo, kad yra galimybė išmokti verslo, bet ir tai, kad turime sėkmingų jaunųjų verslininkų pavyzdžių. Šiuo metu tai ypač svarbu“.

Kolegai pritarė ir DNB banko prezidento pavaduotojas Šarūnas Nedzinskas: „Žvelgiant platesniame kontekste, žmonių asmeninė iniciatyva kuriant nuosavą verslą yra svarbus šalies ekonominio stabilumo faktorius, padedantis spręsti, pavyzdžiui, dviženklę bedarbystę, ypač jaunimo tarpe, ar emigracijos klausimus“.

Statistiniai duomenys rodo, kad šiuo metu jaunieji verslininkai iš tiesų „užsidegę“ steigti naujas įmones: 2011 m. I-ąjį ketv. palyginus su 2012 m. I-uoju ketv. steigiamų įmonių skaičius išaugo 16,1 proc. „Tai rodo, kad verslumas įgauna dar didesnę reikšmę ir akademiniame pasaulyje, pastebėjome, kad mokslo įstaigos vis daugiau dėmesio skiria verslumo ir kūrybiškumo mokymų programoms“, - sakė D. Varkulevičius.

Jaunos įmonės – madingos

Arvydas Strumskis
Arvydas Strumskis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Verslo angelų fondo I“ partnerio Arvydo Strumskio manymu, tiek tokių projektų metu įkurtų įmonių, tiek jaunųjų verslininkų apskritai nereikėtų vertinti nerimtai. „Visos šios įmonės moka mokesčius. Šia prasme, jos bet kokiu atveju yra reikšmingos ir turime suvokti, kad kiekviena iš tų įmonių įdarbina bent du ar tris žmones. Kai kurios įmonės išauga 100 – 200 proc. per metus ar net per mėnesį. Galbūt ne visos jos išsivysto į didžiulius konglomeratus, tačiau tokių įmonių vis atsiranda. Visi mini „Get Jar“, bet juk kažkada tai irgi buvo nedidelis technologinis „startup’as“, ir jiems buvo prognozuojami įvairūs dalykai“, - sakė A. Strumskis.

D. Varkulevičiaus teigimu, galimybės kurti naujos įmones identifikuoja ir teigiamą aplinką verslui šalyje. „Jauni verslai rodo, kad yra palanki aplinka verslui steigtis ir, kad turime dar daug verslo sektorių ar nišų, kurios yra laisvos Lietuvoje“, - kalbėjo specialistas. Šiuo metu tokių jaunų įmonių steigimas Lietuvoje – itin išaugęs. „Statistika rodo, kad pernai naujai įregistruotų verslo įmonių skaičius Lietuvoje buvo rekordinis per pastaruosius dešimt metų, o steigiamų įmonių skaičius gerokai viršijo nutraukiančių veiklą verslų skaičių“, - pabrėžė Š. Nedzinskas.

Tai, pasak A. Strumskio, yra ir bendra pasaulinė tendencija. „Ši banga nėra vien tik lietuviškas fenomenas. - sakė pašnekovas. - Kaip tik teko skaityti įdomų straipsnį apie Pietų Korėją: dar prieš kelis metus šalies absolventai norėjo eiti dirbti į „Samsung“ kompaniją, o dabar didelė dalis jų nori kurti savo įmones ir būti panašiais į „Facebook“ įkūrėją M. Zuckerbergas. Tam tikri reiškiniai diktuoja madas ir galimybės, ir šis mados elementas išlieka visuomet“, - kalbėjo jau daugiau nei šešerius metus į naujus verslus investuojantis A. Strumskis. Jo manymu, naujų verslų kūrimo populiarumą lemia ir technologijos, suteikusios daugiau galimybių itin paprastai bendradarbiauti su kitomis valstybėmis.

Lietuviai – verslūs

Nors naujų įmonių skaičius nenumaldomai auga, pasak pašnekovų, verslumas Lietuvoje dažnai vertinamas nepakankamai. „Skelbiamų sociologinių apklausų duomenys rodo, kad Lietuvoje verslininkai dažniau susiduria su kritiniu požiūriu nei pripažinimu. - sakė Š. Nedzinskas. - Tačiau galime pastebėti, kad pastaruoju metu situacija pastebimai keičiasi, kai plačiai nuskambėję Lietuvos verslo sėkmės pavyzdžiai tarptautinėje biotechnologijų, lazerių, IT programinių sprendimų ar kitose srityse tampa stipriu stimulu kitiems“.

ISM „Executive School“ vadovo Ugniaus Savicko manymu, pačio verslumo lietuviams netrūksta, šalyje stokojama tik dėmesio jam. „Manau, kad visi lietuviai yra verslūs. Žvelgiant istoriškai, Lietuva visada pasižymėjo sugebėjimais tvarkyti ir vystyti verslą bei prekybą. - sakė pašnekovas. - Tai eilę metų buvo gesinama Lietuvoje, stengtasi pateikti, kad ateitis yra geras specialistas“. Jo teigimu, specialisto kultas gajus iki šių dienų. „Tuos, kurie Lietuvoje neturėjo verslių, kūrybingų darbuotojų įtikinti sunku. - apie verslumo vertę kalbėjo U. Savickas. - Aš manau, kad šios savybės duoda žmogui pasitikėjimo: jis ilgiau veikia taisyklių ribose, bet aiškiai kvestionuoja, drąsiai kuria naujas taisykles ir principus. Žinoma, gerai ir profesionaliai paruoštas specialistas, bet mano asmenine nuomone, tuomet atsiranda „sausumas“. Specialistas – gerai, viską daro puikiai ir kiek reikia, tačiau papildomos vertės nėra“.

Su tuo, jog dabartinį naujų verslų vystymo mastą lemia istorinės aplinkybės, sutiko ir A. Strumskis. „Kitose šalyse pirmiausiai jis žymiai labiau struktūrizuotas, antra – žymiai aktyvesnis. Aš manau, kad jo bumas dar bus ateityje – reikia suvokti, kad technologinių įmonių sparta, verslo steigimas daugelyje šalių yra prasidėjęs šešiasdešimtaisiais ar septyniasdešimtaisiais“. Jis verslumo tik su verslu apskritai nesieja. „Verslumas yra svarbus ne tik kuriant savo įmonę nuo nulio. Verslumas yra kritiškai svarbus didelėse organizacijose. Kiek man yra tekę dirbti didelėse organizacijose, tai procedūra lygiai tokia pati: norima išvystyti įmonę tiek steigiant ją nuo nulio, tiek jos pačios viduje. , - sakė A. Strumskis. - Verslumo programas turi didžiausios pasaulio kontoros ir kompanijos. Teko šnekėti su „Procter and Gamble“ konsultantais, patarėjais, kurie tuo užsiima. Jų verslumas, galimybės įmonės viduje yra nemažiau svarbios nei išorėje. Tai svarbu dirbantiems faktiškai bet kur“.

Verslumas – sąmonės būsena

Dovydas Varkulevičius
Dovydas Varkulevičius
© DELFI / Audrius Solominas

Įvairūs verslumo skatinimo projektai – būtent ta vieta, kur galima išmokti verslumo, mano DELFI kalbinti ekspertai. Nors ir kyla diskusijų, iš kurios pusės – kaip meną ar kaip mokslą – reiktų vertinti daugeliui paslaptingai skambančią sąvoka, specialistų teigimu, be žinių apsieiti nepavyks. D. Varkulevičius sakė, jog jo nuomone, tai – ne tik savybė, bet ir mąstymo būdas. „Verslumas – tai siekimas savirealizacijos ir naujų idėjų, projektų įgyvendinimo, t.y. sugebėjimas savarankiškai organizuoti ir valdyti savo gyvenimą bei verslą, pelningai gaminti prekes ar teikti paslaugas; tai – mąstymas ir veikimas, orientuotas į rezultatą“, - sakė pašnekovas.

A. Strumskis pateikė kiek kitokį apibūdinimą. „Aš šią savybę suvokiu kaip sąmonės būseną, kai kitaip negali: norisi kurti kažką naujo, parduoti pirkti. - sakė jis. - Vieni tai vadina verslu, kiti – menu. Juk verslas ir yra ir mokslas, ir menas. Kartais mane suima nerimas, kad mes tai vertiname tik kaip meną ir per mažai mokomės. O tai ir mokymasis – ilgas ir sunkus“. A. Strumskio manymu, verslumą galima prilyginti ir pilietiškumui. „Asmeninis žmonių verslas visų pirma skatina atsakomybę už save, už savo šeimą, galu gale – už savo šalies ekonominę padėtį. Aš lyginčiau verslumą su pilietiškumu. Mes dirbame čia ir niekur iš čia nebėgame“, - sakė jis.

Š. Nedzinskas atkreipė dėmesį ir į verslumui vystyti reikalingas asmenines savybes: „Sakyčiau, kad tai dar daugiau – tai požiūrio į gyvenimą ir gyvenimo būdo klausimas. Praktika rodo, kad dažniausiai verslo imasi pasitikintys savimi, nebijantys klysti, gebantys mokytis iš klaidų ir taisyti jas, žingeidūs bei siekiantys daugiau žmonės, kurie nebijo darbo ir neskaičiuoja savo laiko tikslui pasiekti“.

Sėkmę lemia požiūris

Viena svarbiausių užduočių verslumo besimokantiems projektų dalyviams – į įgyvendinamas idėjas ir ateities karjerą žiūrėti rimtai. „Dalis pradedančiųjų yra suplanavę savo kaip verslininko karjerą, o kiti įvairių aplinkybių skatinami kuria verslą. Labai dažnai sunku pasakyti, kurie iš jų bus sėkmingi, nes paskata įgyvendinti savo idėją ir surasti savo kelią į finansinę sėkmę yra labai susijusios. Sėkmingas verslas yra sunkaus, ilgo ir atsakingo darbo rezultatas“, - apie projekto rezultatų prognozes kalbėjo D. Varkulevičius.

Tai, jog ne iš visų dalyvaujančiųjų išauga verslininkai, pritarė ir U. Savickas. Pašnekovo manymu, tai natūralu. „Yra dalis, kuri išsigąsta, arba supranta, kad kurti verslą – ne juokas. Aš manau, kad gerai žmonėms leisti paeksperimentuoti ir pabandyti, ar jei gali susitvarkyti su tokia įtampa, iššūkiais ir tokio lygio klausimais ateityje. Vis dėl to iš tikrųjų džiugina tai, kad dauguma dalyvaujančiųjų „kabinasi“ toliau ir išsilaiko“, - sakė jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

„Amazon“ imperija: daugiau nei milijonas prekių per dieną ir pavojai darbuotojams (4)

Šių metų švenčių sezonas „ Amazon “ korporacijai bus jau 25-tasis, tad šia proga sparčiai...

Mačiulis: mes gyvename labai nenormaliais laikais (187)

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis kalbėdamas konferencijoje teigė, kad...

Apklausa: darbdaviai linkę darbuotojus skatinti pinigais, automobiliais, telefonais (24)

Tik dešimtadalis Lietuvos vidutinių ir didelių bendrovių savo darbuotojams nesiūlo papildomo...

Didieji prekybos centrai paskelbė darbo laiką per šventes (37)

Didžiųjų prekybos centrų „Maxima“ , „Norfa“ , „Lidl“ , „Iki“ ir „Rimi“...

Lietuvos bankas: pelno mokestis – geriau, nei bankų turto apmokestinimas (6)

Centrinis šalies bankas teigia, kad pelno mokesčio didinimas kredito įstaigoms yra geresnė...

Top naujienos

„Der Spiegel“: jie ryžtingi, žiaurūs ir turi Kremliaus leidimą žudyti (66)

Prieš ketverius metus buvo apnuodytas ir tik per plauką išgyveno bulgaras prekeivis ginklais. „...

Kariūnės kelią pasirinkusi lietuvė: per amžių amžius moterys yra laikomos silpnąja lytimi ir ačiū Dievui, kad taip yra (75)

Kovinės inžinerijos technikė Lingailė Juknevičiūtė savo tarnybos kelią pradėjo sukarintose...

Apsišarvuokite kantrybe: laukia niūrūs ir lietingi orai (4)

Sekmadienį vos spėjus pasitraukti vienam ciklonui, iš vakarų Baltijos regioną, o kartu ir...

Prireikė visų 12 raundų, bet Joshua atsiėmė čempiono diržus iš Ruizo

Šeštadienį Saudo Arabijos sostinėje Rijade įvyko viso bokso pasaulio ilgai laukta dvikova tarp...

Mačiulis: mes gyvename labai nenormaliais laikais (187)

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis kalbėdamas konferencijoje teigė, kad...

Vilniuje pusiausvyros netekęs pėsčiasis atsidūrė gatvėje ir buvo mirtinai partrenktas (67)

Šeštadienio vakarą Vilniuje žuvo pėsčiasis . Nelaimė įvyko pačioje Laisvės pr. pradžioje....

Intymias nuotraukas Feisbuke viešinanti Verygos sekretorė: gyvenam laisvoje Lietuvoje (993)

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sekretorė kaitina internautų kraują, praneša...

Mitais ir baimėmis apipintas vėžys: gydytojai atsakė į 10 pagrindinių klausimų (19)

Nors atrodo, kad apie vėžį žinome labai daug, gydytojams vis dar neretai tenka susidurti su...

Žolininkė atsakė į visiems rūpimą klausimą – ar galima arbatą užplikyti antrą kartą? (30)

Alfo Ivanausko šeštadienio laidos „Alfas live“ viešnia – buvusi floristė, o dabar žolelių...