„Namie virdavome skanias sriubas ir vienu momentu sugalvojome, kad valgyti sriubą su šaukštu – senamadiška. Persipylėme į puodelį, vaikštome po kambarį ir taip kilo idėja imtis verslo“, – sako maisto kioskų „Dienos sriuba“ savininkas.
Vyras pasakoja, kad pats sukasi virtuvėje ir verda sriubas, šalia kurių kioskuose galima įsigyti ir sumuštinius, o pati virtuvė – visai netoli jų prekybos vietų.
„90 proc. yra mūsų receptų, kai kurie – patobulinti. Dedame labai daug šafrano ir tam yra kelios priežastys.
Mūsų sriubos kelia nuotaiką žmonėms, nes šafranas, kaip įrodyta, veikia, kaip antidepresantas.
Turime net tokius klientus, įmonę, kuriems, kai nusprendžia, kad jiems reikia pasikelti nuotaiką, vežame puodą sriubos į Kauną“, – sako E. Paišys.
Elektrėnuose tokios sriubos prekybos vietos – dvi. Viena, visai prie pat automagistralės Kaunas – Vilnius, kita – prie Elektrėnų savivaldybės sporto centro.
Verslininkas tikina, kad anksčiau sriuba jie prekiavę ir sostinėje, prie „Akropolio“, tačiau prekybą teko nutraukti.
„Mums buvo per brangu ten augti. Buvo per brangi vietos nuoma, kuri siekė 1 tūkst. Eur per mėnesį.
Pasiskaičiavome, kad mūsų biudžetas po pusmečio ištirps ir prekybą perkėlėme į Elektrėnus.
Tačiau į Vilnių dar būtinai sugrįšime. Dar nusimato Kaunas, Klaipėda, turime investuotoją, planuojame sukurti visą tinklą“, – planais dalijasi jis.
E. Paišys tikino, kad įmonė dar negauna pelno iš savo veiklos, mat praėjo per mažai laiko.
„Norint įsitvirtinti maisto sektoriuje turi praeiti 3-4 metai. O dabar praėjo tik 1,4 metų“, – sakė jis, bet kalbėjo, kad pavasarį prekybos vieta atsiras ir kitoje kelio pusėje, važiuojant Vilnius – Kaunas, ties Elektrėnais.
Idėja, pasak jo, prekyvietę statyti prie automagistralės, greičiausiai galima bus laikyti pasiteisinusia.
„Veiksmas iš ryto – labai didelis, tiesiog dabar reikia kantrybės“, – teigė jis, nors vardijo, kad daugiausia pirkėjų būna pietų metu.
Vyras juokiasi, kad pačios prekyvietės koncepciją ir puodelio kiosko formą jis pamatęs internete.
„Ieškojome, radome, tobulinome. Identiško tokio nerasite“, – sako jis.
Verslininkas prasitaria, kad pats jis šešerius metus yra praleidęs emigracijoje, dirbo Norvegijoje. Dabar 11 metų šeima jau gyvena Lietuvoje.
„Norvegijoje dirbau su maistu, buvau atsakingas už gamybinį cechą. Ta patirtis man padėjo“ , – sako jis ir juokiasi, kad per pusantrų metų, kiek gyvuoja šis verslas, jam sriubos virti dar neatsibodo.
