aA
Pasibaigę metai atnešė Lietuvos verslui mažiau bankrotų, turto areštų, ištuštėjo mažiau įmonių. Tačiau, panašu, kad tik atidėjome bėdas, kurios su didesne jėga gali smogti šiemet ar kitąmet, rašoma pranešime spaudai.
Verslo nesėkmių 2020 metais buvo mažiau, bet tai neguodžia: problemos gali smogti šiemet
© DELFI / Orestas Gurevičius

„Jau kelinti metai iš eilės skaičiuojame visų šešiasdešimties savivaldybių verslo nesėkmių reitingą, – sako įmonių rizikingumą vertinančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ verslo analitikė Alina Bočkienė, – ir šiemet pasidomėjome, kiek įmonių su areštuotu turtu, kiek bankrotų, kiek įmonių, likusių be darbuotojų, užderėjo kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje ir lyginome su bendru čia veikiančių verslų skaičiumi. Mat jei imsime absoliučius skaičius, visuomet pirmaus didmiesčiai, pirmiausia – Vilnius, nes juose verslo koncentracija didžiausia. Veikiančiomis įmonėmis laikėme tas, kurios turėjo bent vieną darbuotoją pernai metų pradžioje.“

Verslo nesėkmių mažėjo

Nors beveik visi 2020-ieji pažymėti COVID-19 ženklu, Lietuvos verslai nesėkmių patyrė mažiau nei užpernai. Bankrutuojančių įmonių pernai fiksuota net 49 proc. mažiau nei 2019 m. Įmonių su įregistruotais turto areštais sumažėjo ketvirtadaliu, o likusių be darbuotojų – 40 proc. Tam įtakos turėjo ir paskelbtas bankrotų moratoriumas, ir kitos valstybės priimtos pagalbos verslui priemonės, ir pačių verslininkų solidarumas.

Kaip rašoma pranešime, visai neblogas verslo nuotaikas byloja ir 5 proc. ūgtelėjęs naujai įregistruotų įmonių skaičius. Ne veltui sakoma, kad krizė – tai ir naujų galimybių metas. Tiesa, vis dėlto kai kuri informacija rodo, kad toks optimistinis lietuviško verslo sveikatos įvertinimas yra tik paviršiuje.

Daugiausiai problemų – didmiesčiuose

Suskaičiavę įvairių verslo negandų kiekį šimtui kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje veikiančių įmonių ir pritaikę skirtingus svertinius daugiklius, priklausomai nuo verslo negandos sunkumo (bankrotams – 0,4, turto areštams – 0,25, darbuotojų paliktoms įmonėms – 0,35), sudėliotas Lietuvos savivaldybių verslo negandų TOP60.

Į pirmąjį penketuką (mažiausiai verslo negandų) pateko Rietavo, Šakių, Plungės, Druskininkų ir Vilkaviškio savivaldybės (verslo nesėkmių didėjimo tvarka).

„Mažiausiai bėdų patyrė tie Lietuvos regionai, kur verslas senesnis, tad ir stabilesnis, lokalizuotas, labiau prisitaikęs prie vietos rinkos – prielaida dalinasi A. Bočkienė, – štai Rietave vidutinis veikiančių įmonių amžius yra 15,8 metų, kai tuo tarpu Vilniuje – 11,7 metų. Didmiesčiuose daugiau jaunų žmonių, vis steigiančių naujus verslus, kurie, aišku, patiria ir didesnę riziką. Be to, turėkime mintyje ir didelę vietinę konkurenciją.“

Tad, kaip tikina, nieko nuostabaus, kad nesėkmių sąrašo pabaigoje, kur verslo nesėkmių daugiausia, matome išsirikiavusius visus didžiuosius Lietuvos miestus. Štai Vilnius atsidūrė 59 vietoje, Kaunas – 58, o Klaipėda – 57. Kiek netikėta, kad didžiausia verslo nesėkmių koncentracija pernai vis dėlto pasireiškė Varėnos rajone (60 vieta).

Verslo nesėkmių 2020 metais buvo mažiau, bet tai neguodžia: problemos gali smogti šiemet
© DELFI

Didžiausio Lietuvos pajūrio kurorto Palangos 56 vietą paaiškinti lengviau – Palangoje daugiau įmonių veikia HoReCa srityje, kuri labiausiai asocijuojasi su laisvalaikiu, pramogomis, o štai verslo negandų sąrašo viršuje (4 vieta) įsitaisiusiuose Druskininkuose pagrindiniu smuiku groja fizinės gerovės užtikrinimo paslaugų (sanatorijos, gydymas) atstovai.

Praėjusių metų kontekste Druskininkų verslas atrodė stabilesnis nei Palangos. Suveikė ir sezoniškumo faktorius, kuris Palangai gerokai aktualesnis nei Druskininkams. Priklausomybė nuo pajamų, uždirbamų per 4-5 mėnesius, neprideda stabilumo, atsiranda daugiau rizikos, apyvartinių lėšų stokos ne sezono metu.

Apie kurortus ir didmiesčius

Kaip jau minėta, Palanga ir Druskininkai atsidūrė kone priešinguose verslo nesėkmių TOP60 sąrašo poliuose. Likę du kurortai užėmė vietas pirmojoje sąrašo dalyje, kur verslo negandų mažiau. Neringa – 14, o Birštonas – 28. Skirtingai nei Palangai, Neringai sezoniškumo problema nėra tokia aktuali, nes tai prestižinis, brangus kurortas, be to, savo daro ir tai, kad šis kurortas mažas, o visi, kurie norėjo daryti verslą, jį jau daro – naujokų nelabai atsiranda.

Pakankamai prasta Birštono vieta galėtų būti aiškinama tuo, kad, skirtingai nuo Druskininkų, tai šiuo metu dar augantis kurortas, o su kiekvienu augimu susiję nemažai problemų – didesnė įmonių rizika, mažesnė sukaupta patirtis ir finansiniai ištekliai pergyventi sunkumus. Galime paminėti ir specifinę Birštono bėdą – apčiuopiamą didesnių verslui pritaikytų patalpų trūkumą.

Kiek kitaip susidėliojo Lietuvos didmiesčių lentelė. Trys didžiausieji Lietuvos miestai pasidalino vietas pačioje TOP60 pabaigoje, kur didžiausia verslo nesėkmių koncentracija. Pirmoje TOP60 dalyje išsilaikė tik Šiauliai (34 vieta) ir Panevėžys (13 vieta).

Atskirų verslo nesėkmių čempionai

Didžiausia pernai metais bankrutuojančiais paskelbtų verslų koncentracija užfiksuota Varėnos rajone, kiek mažiau su rinka atsisveikinančių įmonių rasta Kupiškio, Klaipėdos miesto, Raseinių ir Kauno miesto savivaldybėse. Bet turime ir septynias savivaldybes, kuriose bankrotų išvis neužfiksuota: Birštono, Kalvarijos, Lazdijų, Prienų, Rietavo, Šakių ir Šalčininkų.

„Nesunku pastebėti, kad dauguma šių rajonų nespindi rizikingesnių verslų koncentracija, o čia veikiančios įmonės paprastai priklauso santykinai stabiliems sektoriams, tokiems kaip miškininkystė, žemės ūkis, gamyba, maisto prekyba ir pan., ar susijusios su valdžia. Taip pat, galimai nemažą tokių rajonų verslo dalį sudaro dirbantys su individualios veiklos pažymėjimu ar verslo liudijimu (pvz. teikiantys apdailos, siuvimo, remonto paslaugas), o jų verslo statistikoje nesimato.

Be to, tai, kad įmonė nefigūruoja bankrutuojančių sąrašuose, dar nereiškia, kad ji sveika gyva ir normaliai veikia. Nerimą keliantis požymis būtų ir tai, kad įmonė neturi jokio personalo. Išimtis, tik mažosios bendrijos ar individualios įmonės, kurios gali neturėti samdomo personalo“, – komentuoja A. Bočkienė.

„Creditreform Lietuva“ analitikai fiksavo, kiek įmonių turėjo bent vieną darbuotoją 2020 m. pradžioje ir kiek iš jų liko be darbuotojų ant 2021 m. slenksčio. Didžiausią „nulinių“ įmonių koncentraciją aptiko Birštono savivaldybėje (9,5 tuščios įmonės šimtui veikiančių). Kiek mažesnė tokių įmonių dalis buvo Prienų, Palangos, Vilniaus, miesto, Kalvarijos ir Varėnos savivaldybėse. Geriausiai reikalai su ištuštėjusiais verslais buvo Šilalės, Pagėgių ir Neringos savivaldybėse.

Kaip nurodoma pranešime, įmonės paskelbimas bankrotu ar personalo išbarstymas – tai jau itin rimti ženklai, kad šio verslo reikalai prasti. Tačiau turto areštai, įregistruoti įmonei, taip pat signalizuoja apie problemas, o jei tokių turto disponavimo apribojimų daugėja ir/ar areštuojamos sumos auga, netoli ir iki bankroto.

Įmonių su areštais gausa pernai metais pasižymėjo Kazlų Rūdos, Pagėgių, Varėnos savivaldybės. Prie itin daug areštų prisirinkusių galime priskaičiuoti ir didmiesčių verslus: Klaipėda įsitaisė 55, Vilnius - 53, Kaunas – 49 vietoje. Iš kurortų didžiausia areštų gausa pasižymėjo Palanga – 52 vieta. Mažiausiai nuo turto valdymo apribojimų kentė Ukmergės, Rietavo, Anykščių rajonai. Iš kurortų galima paminėti Druskininkus, užėmusius 10 vietą.

Į vienos vietą – penki

Pernai bankrutuojančiomis paskelbtos per 800 įmonių, be personalo liko kiek daugiau nei 5000 įmonių. Tačiau į jų vietą jau sulaukėme pamainos – beveik 13,5 tūkst. naujų įmonių, kurios vėl bandys įsitvirtinti rinkoje.

Kaip jau buvo minėta, nepaisant pandemijos ir karantino, naujų verslų steigimas pernai buvo 5 proc. aktyvesnis nei 2019 m. Reikia pažymėti, kad nė vienoje savivaldybėje verslo populiacijos prieaugis nebuvo neigiamas, t.y. visuose rajonuose ir miestuose naujų įmonių buvo įsteigta daugiau ar tiek pat, kiek ir pasitraukė iš rinkos.

Tačiau buvo ir savivaldybių-rekordininkių, kur vieną išėjusią keitė net šešios naujos įmonės. Taip atsitiko Rietavo savivaldybėje. Ignalinos rajone į vienos vietą stojo penkios, o Molėtų – 4,6 naujos įmonės.

Prasčiausiai verslas atsikūrė Birštone – viena nauja įmonė vienai išėjusiai, Visagine (1,4 įmonės) ir Skuode (1,6 įmonės).

Problemos užprogramuotos

„Nors oficialiai registruotų verslo nesėkmių apimtys kaip ir rodytų teigiamas tendencijas, panašu, kad reali verslo situacija yra blogesnė. Problemos versle kaupiasi ir pasimatys visu savo grožiu šiemet ar net kitais metais. Pavyzdžiui, kai pasibaigs skolų Sodrai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai atidėjimo terminai“, – mano „Creditreform Lietuva“ verslo analitikė.

Pasak jos, juk šios struktūros dar 2019 m. buvo didžiausios bankrotų Lietuvos įmonėms kėlėjos. Kad debesys tvenkiasi, rodo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos atnaujinamas pandemijos paveiktų įmonių sąrašas.

„Pasižiūrėjome, kurioje Lietuvos savivaldybėje tokių įmonių koncentracija didžiausia. Iš VMI sąrašo ėmėme tik verslus, turinčius bent vieną dirbantįjį. Paaiškėjo, kad labiausiai pandemija paveikė Druskininkų savivaldybės įmones – čia net 58,1 proc. visų verslo subjektų įtraukti į minėtą VMI sąrašą. Ne ką mažiau nukentėjusių įmonių fiksuota Šiaulių mieste (47,0 proc.), Palangoje (46,8 proc.).

Mažiausia nukentėjusių nuo pandemijos įmonių VMI mato jau mūsų ne kartą minėtuose ne itin ekonomiškai aktyviuose rajonuose: Pagėgių (26,2 proc. visų veikiančių rajono įmonių), Pakruojo (30,1 proc.) ir Kalvarijos (30,3 proc.). Nors verslas jau išmoko veikti ir karantino sąlygomis, vargu ar VMI sąrašo dalyvių mažės. Juolab perspektyvos sugrįžti į normalų gyvenimą net ir antroje šių metų pusėje kol kas atrodo gana miglotos“, – komentuoja A. Bočkienė.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
3.5714
Verslas PliusEdgaras Savickas

Su Baltarusija visiškai sąsajas nutraukiantis „Audimas“ atlieka paskutinius veiksmus: gamykla stovi tuščia

Lietuvoje populiari sportinės aprangos įmonė „ Audimas “ prasidėjus karui Ukrainoje nutraukė...

Nesutaria dėl Taivano: verslas dirbti nori, tačiau vis dar nerimauja dėl Kinijos praradimo (3)

Prekybai tarp Lietuvos ir Taivano augant, verslo atstovas dar neskuba džiaugtis. Anot jo, Kinijos...

Dešimtys tūkstančių gyventojų bus priskirti nepasirengusiems dirbti: kyla klausimų dėl naujos tvarkos (1)

Seimui pritarus Užimtumo sistemos pakeitimams, tarnyba jau ruošiasi skirstyti bedarbius į...

JAV įvedė sankcijas Rusijos bankams, teikiantiems paslaugas Šiaurės Korėjai

JAV penktadienį dėl Šiaurės Korėjos paleistų raketų įvedė naujas sankcijas, tarp jų – ir...

„Snaigės“ apyvarta šiemet krito 20 proc. iki 5,6 mln. eurų

Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdomos vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos...

Top naujienos

Delfi PliusEglė Gatelytė

„Dėl Ukrainos tampame pajuokos objektu“: vokiečių atsargos pulkininkas garsiai ištarė jau seniai sklandantį įtarimą (3)

„ Karas Ukrainoje labai dinamiškas, Rusijos kariuomenė bando apsupti didžiuosius miestus...

Po laidotuvių – siaubinga egzekucija kapinėse prie Vilniaus: tai buvo tikras šėtoniškas vakarėlis (N-18)

Tai buvo tikras šėtoniškas vakarėlis, kurį du vyrai surengė savo gimtojo kaimo kapinaitėse –...

Lietuviai dovanos Ukrainai garsųjį droną „Bayraktar“: surinkti 5 mln. eurų (4)

„Laisvės TV“ šeštadienį surinko reikiamą 5 mln. eurų sumą dronui „ Bayraktar “, kuris...

Delfi PliusVaidas Mikaitis

Šilumos ir egzotikos ieškantiems siūlo prisiminti saulėtą šalį: čia patiks ne tik kainos, bet ir požiūris į lietuvius

Pakalbėkime apie atostogas. Ant mūsų slenksčio jau stovi vasara, tačiau dieną, kai yra rašomos...

„Žalgirio“ fanus su komanda susitaikyti kvietęs Maksvytis pasidžiaugė geru sprendimu dėl Mareko

„Sunkios rungtynės. „Šiauliai“ namie žaidžia su daug didesne energija. Mus antrame ir...

Karas Ukrainoje. Rusija skelbia užėmusi strategiškai svarbų miestą Rytų Ukrainoje Ukraina: mūšiai dėl Lymano tebevyksta

Jau 94-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino...

Delfi PliusAgnė Keizikienė

Emocinė neištikimybė: išvardijo ženklus, kuriuos pastebėjus, turėtumėte sunerimti

Turite antrąją pusę, esate su juo laiminga, bet vis daugiau bendraujate su kolega, o gal tiesiog su...

„Mados infekcija“: pristatytos įspūdingos antrosios dienos kolekcijos Su nuotraukų galerija; pildoma

Paskutinį gegužės savaitgalį, penktadienį ir šeštadienį, Vilniuje vyko kasmetinis...

Užsienio politikas: už žudymą metavisatoje turėtų grėsti realios bausmės

Žmonės, metavisatoje darantys „rimtus nusikaltimus“, turėtų sulaukti realių baudžiamųjų...

Delfi Plius

Po pokalbių su rusų belaisviais – atviras interviu laidoje: naujos versijos šokiruoja

Vladimiras Zolkinas – ukrainiečių tinklaraštininkas, paskelbęs apie 200 interviu su rusų...