aA
Trečiadienį DELFI paskelbė įtakingiausių Lietuvos verslininkų ir ekonomistų sąrašą. Laidoje „DELFI diena“ verslininkai pastebi, kad verslo įtaka valstybės gyvenime apskritai – vis didesnė. „Dalies verslininkų labai didelė įtaka. Dienos pabaigoje sprendimus priima politikai, bet verslo asociacijos gali atverti akis“, – sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Dargis: verslo įtaka didėja

Penktus metus iš eilės elito apklausoje įtakingiausiu įvardytas Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis mano, kad verslo įtaka valstybės gyvenime – vis didesnė.

„Verslo įtaka apskritai valstybės gyvenime didėja. Kita vertus, vadovavimas didžiausiai verslo bendruomenei – pramonininkų konfederacijai, kuri kelia svarbius valstybei klausimus, turbūt duoda rezultatą, – kad neapsiribojam tik verslo ir pelno siekimu, bet kalbam apie svarbius valstybei dalykus“, – sako R. Dargis.

Jo manymu, pagrindinės problemos šiuo metu apima švietimą, demografiją, emigraciją, mokesčių sistemą, valstybės administravimą. Vis dėlto iš Vyriausybės R. Dargis reikšmingų sprendimų sako nesitikintis.

„Norint ką nors sukurti, reikia įdėti nežmoniškai daug pastangų, laiko, energijos. Visos problemos, kurias vardinu, yra reikšmingos, bet reikia sukandus dantis dirbti ir vaisių nepamatysite per kadenciją, geriausiu atveju 7–10 metų. Paprastai politikai turi ribotą laiką – kadenciją, per kurią jiems reikia pademonstruoti rezultatus, ir pokyčiai atidedami, einama greičiausiu keliu“, – įsitikinęs pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Jis taip pat pastebi, kad visuomenės požiūris į verslą keičiasi. „Tam tikrus pokyčius aš matau. Kai kur savivaldybėse yra pasikeitęs požiūris į verslą, net mūsų viešajame sektoriuje. Interakcijos tarp visuomenės ir verslo juda, keičiasi požiūris vienų į kitus.“

Savo įtaką supranta skirtingai

Visuomenės įtakingiausiu įtakingiausias „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis atkreipia dėmesį, kad reikia skirti, kas yra įtakingas, o kas – žinomas.

„Aš gal daugiau esu matomas, nes mano verslas susijęs su nekilnojamuoju turtu, mes parduodam daug būsto, būstas žmonėms aktualus. Kai diskutuojame apie būstą, daug žmonių girdi, ir jiems susidaro įspūdis, kad esu aktyvesnis nei kiti“, – mano A. Avulis.

Anot jo, įtakingais reikėtų vadinti tuos žmones, kurie gali priimti sprendimus, teisės aktus, nors ir pats dalyvauja diskusijose su politikais.

„Esu aktyvus ne tik versle, bet ir visuomeniniame gyvenime. Yra bendravimas tiek su savivaldybėmis, tiek su politikais, kalbame apie teisės aktų koregavimą. Tarp verslo ir politikos turėtų būti geras dialogas, jei norime pasiekti ženklių rezultatų“, – įsitikinęs A. Avulis.

Verslo įtakingiausieji: politikų ciniškumas kartais pritrenkia
© DELFI / Andrius Ufartas


Tuo tarpu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad verslininkų įtakos nuvertinti nereikėtų.

„Dalies verslininkų labai didelė įtaka. Dienos pabaigoje sprendimus priima politikai, bet verslo asociacijos gali atverti tas akis, nes politikai dažniausiai nėra visų sričių ekspertai“, – sako jis.

Tuo tarpu savo, kaip ekonomisto, įtaką ekonomistas aiškina visai kitaip.

„Viena pagrindinių funkcijų – išsamios analizės pateikimas argumentų pateikimas, analizė, kuris leidžia priimti sprendimus tiek gyventojams, tiek valstybei priimant sprendimus. Šviežiausias pavyzdys – dėl automobilių mokesčio. Mano darbas nėra pataikauti, mes turime pateikti objektyvius faktus. Mes galime neapmokestinti automobilių, visi bus laimingi, bet tada ir toliau miestuose turėsime taršą, bus kvėpavimo takų ligų augimas, kitą dešimtmetį mokėsime po 50 mln. eurų iš biudžeto ir visos kitos neigiamos pasekmės“, – laidoje „DELFI diena“ kalba ekonomistas.

NT mokestis padėtų išspręsti vieną Vilniaus problemą

Kalbėdamas apie planuojamą NT mokestį, A. Avulis sako, kad jis neišvengiamas, tačiau didelės įtakos neturėtų.

„Pirmiausia jis didelės įtakos neturėtų. Kuo daugiau diskutuosime, tuo lengviau suprasime, kad jis neišvengiamas kaip automobilių taršos mokestis. Tiesiog mūsų gyvenimas keičiasi ir mums reikia prisitaikyti prie naujų sąlygų ir naujų mokesčių. Aišku, kai jie įvedami labai greitai, būna didelis nepasitenkinimas. Bet kai logiškai argumentuojama, aiškinama, visuomenė pradeda, suprasti, kad tai neišvengiama. Klausimas, kaip jį profesionaliai padaryti“, – teigia A. Avulis.

Jo manymu, toks mokestis turėtų būti visuotinis ir labai mažas.

„Pirmiausia reikėtų tokius mokesčius paleisti laipteliais. Pirmais metais jis turi būti labai minimalus, tarkim 0,1 proc. Jis turi būti visuotinis. Ir dar vienas dalykas daugiausia turto turi pati valstybė ir jį valdo neefektyviai, neracionaliai. Valstybės institucijos, ministerijos ir visos kitos, kurios turi turtą, irgi turi mokėti mokestį. Tada matysime, kas to turto turi ir kam jo reiktų atsisakyti“, – sako A. Avulis.

Anot A. Avulio, NT mokestis galėtų padėti išspręsti ir lūšnynų problemą Vilniaus centre.

„Vilniuje mes turime žmones, kurie gyvena be tualeto, be vandens, bet yra milijonieriai, nes to namelio pajudinti neįmanoma, jis kainuoja kelis milijonus, nes yra miesto centre, o pats žmogus gauna pašalpas. Kai aiškinsime žmonėms, kad jiems geriau persikelti į kitą būstą, kur yra ir tualetas, ir vanduo, gal jam nereikės mokėti tų mokesčių. Tai turėtų būti pagrindinis motyvas, o ne spausti, reketuoti juos“, – aiškina „Hanner“ valdybos pirmininkas.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Andrius Ufartas


N. Mačiulio nuomone, efektyvesni – taršos mokesčiai.

„Nesu NT Mokesčio fanas, manau, taršos mokesčiai yra efektyvesni. NT labiau pirmo būtinumo prekė. Dabartinis mokestis sukonstruotas visiškai kvailai, tarifas vienas didžiausių ES, kartelė užkelta aukščiau nei reikėtų, jo administravimas kainuoja daugiau nei surenkama. Apmokestinama turėtų būti beveik viskas, bet labai mažu tarifu, kad turintis vidutinį būstą sumokėtų per metus 100–200 eurų“, – sako ekonomistas.

Mačiulis: politikų ciniškumas kartais pritrenkia

Vertindamas Vyriausybės darbą, A. Avulis sako, kad nors ji turėjo ambicingų tikslų, akivaizdu, kad tarp politikų trūksta sutarimo juos, kad galima būtų juos įgyvendinti.

„Vyriausybė turėjo gerų ketinimų ir ambicingą planą, vėliau suvokė, kad ne viską paprasta padaryti, nes reikia kad pritartų Seimas, ir jei Seime atsiranda nesutarimų, dažnai matome, kad yra diskusijos ne dėl esmės, bet kaip sumenkinti vieno ar kito iniciatyvą, idėją. Galbūt todėl atsirado pokyčiai ne dėl to, kad blogai dirbo kažkurie ministrai, bet kad būtų daugiau pritarimo, kad būtų lengviau priimti kai kuriuos sprendimus“, – mano A. Avulis.

„Mano požiūriu, Vyriausybė turi Seime gera palaikymą, ir jei dabar to nedarys, man bus akivaizdu, už ką balsuoti per kitus rinkimus“, – sako jis.

Pašnekovai stebisi ir tuo, kad šiandien jau viešai kalbama, jog likus metams iki rinkimų ryžtingesnių sprendimų priiminėti neverta. Anot N. Mačiulio, toks politikų atvirumas kartais pritrenkia.

Arvydas Avulis
Arvydas Avulis
© DELFI / Andrius Ufartas


„Priminsiu, kad formuojant vieną Vyriausybę buvo įvardinta, kurios ministerijos yra pinigingos, todėl negali atitekti vienam koalicijos partneriui. Toks atvirumas ir ciniškumas kartais pritrenkia. Neturėčiau didelių vilčių dėl įgyvendinamų reformų per ateinančius metus. Vienas pagirtinų Vyriausybės žingsnių – mokesčių reforma, kurią rekomendavo ir tarptautinės institucijos. Iš to beveik visi samdomi darbuotojai Lietuvoje“, – kalba ekonomistas.

Kai kurios reformos, jo nuomone, turėtų būti visiškai apolitiškos ir valdantieji turėtų ieškoti bendro sutarimo su opozicija.

„Tokios reformos, kaip švietimo ir sveikatos apsaugos, turi būti visiškai apolitiškos, nepriklausyti nuo politinio ciklo, nes tai yra visų mūsų interesas ir čia net opozicija turėtų prikąsti liežuvį – ne oponuoti bet kokiam pasiūlymui, bet ieškoti kompromiso – ko iš tiesų Lietuvai reikia. Nes mes švietimo reformą vilkinam mažiausiai 15 metų“, – sako N. Mačiulis.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(34 žmonės įvertino)
3.3235

„EPSO-G“ vadovas Zukas traukiasi iš įmonių grupės

Energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės „EPSO-G“ vadovas Rolandas Zukas artėjant...

Finansų ministrė tikisi, kad Seimas priims pakoreguotą 2022-ųjų biudžetą (1)

Finansų ministrė tikisi Seimo palaikymo pakoreguotam kitų metų biudžeto projektui – didėja...

Skaistė: deficitas padidėjo ne dėl to, kad ministerija nusprendė išleisti dar daugiau (1)

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dar didesnio nei planuota kitų metų biudžeto...

Skaistė: dėl Kinijos veiksmų Lietuvos ekonomika smarkiai nenukentės (8)

Kinijai uždarius kelius į šalį eksportuojančioms Lietuvos įmonėms, finansų ministrė teigia,...

Majauskui nerimą kelia didėjantis biudžeto deficitas: siūlo du mokesčius (100)

Penktadienį Vyriausybė balsuodama pritarė patobulintiems 2022 metų valstybės biudžeto ir...

Top naujienos

Buvęs ambasadorius apie telkiamas Rusijos pajėgas: Ukrainoje jau susitaikyta su mintimi, kad karas galimas (28)

Maskva žvangina ginklais prie Ukrainos sienų. Čia sutelkta 100 tūkst. karių ir dešimtys...

Ruošiasi uždaryti 12 medicinos punktų: gyventojams bus siūloma nauja paslauga (1)

Kėdainių rajon e Pirminės sveikatos priežiūros centras ruošiasi uždaryti 12 medicinos...

SAM: dėl omikron atmainos griežtinamos izoliacijos taisyklės (24)

Europoje kasdien fiksuojant naujus susirūpinimą keliančios koronaviruso atmainos omikron atvejus,...

Čmilytė-Nielsen apie savo dalyvavimą Prezidento rinkimuose: iniciatyva tikrai išeina ne iš manęs (1)

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad diskusijos apie tai, jog ji gali...

Ukraina: prie sienos – 94 tūkst. Rusijos karių, įvykdytas faktinis Baltarusijos anšliusas (1)

Rusija galėtų pasiųsti į Ukrainą apie 94,3 tūkst. karių, jeigu Kijevo konfliktas su...

Majauskui nerimą kelia didėjantis biudžeto deficitas: siūlo du mokesčius (100)

Penktadienį Vyriausybė balsuodama pritarė patobulintiems 2022 metų valstybės biudžeto ir...

Rygoje „Air Baltic“ lėktuvui nuslydus nuo tako, dalis orlaivių nukreipiami į Vilnių (1)

Bendrovės „ Air Baltic “ lėktuvui Rygos oro uoste penktadienį nuslydus nuo tako, dalis...

Lukašenka: atsakas bus „tikslus ir kariškas“ papildyta (91)

Baltarusijos vyriausybė privalo „tiksliai ir kariškai“ imtis atsako į Vakarų sankcijas,...

Vyriausybė pritarė patikslintam kitų metų biudžetui: numatytos šildymo kompensacijos, daugiau lėšų krašto apsaugai (22)

Penktadienį Vyriausybė balsuodama pritarė patobulintiems 2022 metų valstybės biudžeto ir...

Gabrielius Landsbergis apie Kinijos taikomus apribojimus Lietuvos verslui: tai beprecedentis atvejis (567)

Ketvirtadienį žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie Lietuvos įmonės trikdžius, pristatant...