Dargis: verslo įtaka didėja

Penktus metus iš eilės elito apklausoje įtakingiausiu įvardytas Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis mano, kad verslo įtaka valstybės gyvenime – vis didesnė.

„Verslo įtaka apskritai valstybės gyvenime didėja. Kita vertus, vadovavimas didžiausiai verslo bendruomenei – pramonininkų konfederacijai, kuri kelia svarbius valstybei klausimus, turbūt duoda rezultatą, – kad neapsiribojam tik verslo ir pelno siekimu, bet kalbam apie svarbius valstybei dalykus“, – sako R. Dargis.

Jo manymu, pagrindinės problemos šiuo metu apima švietimą, demografiją, emigraciją, mokesčių sistemą, valstybės administravimą. Vis dėlto iš Vyriausybės R. Dargis reikšmingų sprendimų sako nesitikintis.

„Norint ką nors sukurti, reikia įdėti nežmoniškai daug pastangų, laiko, energijos. Visos problemos, kurias vardinu, yra reikšmingos, bet reikia sukandus dantis dirbti ir vaisių nepamatysite per kadenciją, geriausiu atveju 7–10 metų. Paprastai politikai turi ribotą laiką – kadenciją, per kurią jiems reikia pademonstruoti rezultatus, ir pokyčiai atidedami, einama greičiausiu keliu“, – įsitikinęs pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Jis taip pat pastebi, kad visuomenės požiūris į verslą keičiasi. „Tam tikrus pokyčius aš matau. Kai kur savivaldybėse yra pasikeitęs požiūris į verslą, net mūsų viešajame sektoriuje. Interakcijos tarp visuomenės ir verslo juda, keičiasi požiūris vienų į kitus.“

Savo įtaką supranta skirtingai

Visuomenės įtakingiausiu įtakingiausias „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis atkreipia dėmesį, kad reikia skirti, kas yra įtakingas, o kas – žinomas.

„Aš gal daugiau esu matomas, nes mano verslas susijęs su nekilnojamuoju turtu, mes parduodam daug būsto, būstas žmonėms aktualus. Kai diskutuojame apie būstą, daug žmonių girdi, ir jiems susidaro įspūdis, kad esu aktyvesnis nei kiti“, – mano A. Avulis.

Anot jo, įtakingais reikėtų vadinti tuos žmones, kurie gali priimti sprendimus, teisės aktus, nors ir pats dalyvauja diskusijose su politikais.

„Esu aktyvus ne tik versle, bet ir visuomeniniame gyvenime. Yra bendravimas tiek su savivaldybėmis, tiek su politikais, kalbame apie teisės aktų koregavimą. Tarp verslo ir politikos turėtų būti geras dialogas, jei norime pasiekti ženklių rezultatų“, – įsitikinęs A. Avulis.

Tuo tarpu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad verslininkų įtakos nuvertinti nereikėtų.

„Dalies verslininkų labai didelė įtaka. Dienos pabaigoje sprendimus priima politikai, bet verslo asociacijos gali atverti tas akis, nes politikai dažniausiai nėra visų sričių ekspertai“, – sako jis.

Tuo tarpu savo, kaip ekonomisto, įtaką ekonomistas aiškina visai kitaip.

„Viena pagrindinių funkcijų – išsamios analizės pateikimas argumentų pateikimas, analizė, kuris leidžia priimti sprendimus tiek gyventojams, tiek valstybei priimant sprendimus. Šviežiausias pavyzdys – dėl automobilių mokesčio. Mano darbas nėra pataikauti, mes turime pateikti objektyvius faktus. Mes galime neapmokestinti automobilių, visi bus laimingi, bet tada ir toliau miestuose turėsime taršą, bus kvėpavimo takų ligų augimas, kitą dešimtmetį mokėsime po 50 mln. eurų iš biudžeto ir visos kitos neigiamos pasekmės“, – laidoje „DELFI diena“ kalba ekonomistas.

NT mokestis padėtų išspręsti vieną Vilniaus problemą

Kalbėdamas apie planuojamą NT mokestį, A. Avulis sako, kad jis neišvengiamas, tačiau didelės įtakos neturėtų.

„Pirmiausia jis didelės įtakos neturėtų. Kuo daugiau diskutuosime, tuo lengviau suprasime, kad jis neišvengiamas kaip automobilių taršos mokestis. Tiesiog mūsų gyvenimas keičiasi ir mums reikia prisitaikyti prie naujų sąlygų ir naujų mokesčių. Aišku, kai jie įvedami labai greitai, būna didelis nepasitenkinimas. Bet kai logiškai argumentuojama, aiškinama, visuomenė pradeda, suprasti, kad tai neišvengiama. Klausimas, kaip jį profesionaliai padaryti“, – teigia A. Avulis.

Jo manymu, toks mokestis turėtų būti visuotinis ir labai mažas.

„Pirmiausia reikėtų tokius mokesčius paleisti laipteliais. Pirmais metais jis turi būti labai minimalus, tarkim 0,1 proc. Jis turi būti visuotinis. Ir dar vienas dalykas daugiausia turto turi pati valstybė ir jį valdo neefektyviai, neracionaliai. Valstybės institucijos, ministerijos ir visos kitos, kurios turi turtą, irgi turi mokėti mokestį. Tada matysime, kas to turto turi ir kam jo reiktų atsisakyti“, – sako A. Avulis.

Anot A. Avulio, NT mokestis galėtų padėti išspręsti ir lūšnynų problemą Vilniaus centre.

„Vilniuje mes turime žmones, kurie gyvena be tualeto, be vandens, bet yra milijonieriai, nes to namelio pajudinti neįmanoma, jis kainuoja kelis milijonus, nes yra miesto centre, o pats žmogus gauna pašalpas. Kai aiškinsime žmonėms, kad jiems geriau persikelti į kitą būstą, kur yra ir tualetas, ir vanduo, gal jam nereikės mokėti tų mokesčių. Tai turėtų būti pagrindinis motyvas, o ne spausti, reketuoti juos“, – aiškina „Hanner“ valdybos pirmininkas.
Nerijus Mačiulis

N. Mačiulio nuomone, efektyvesni – taršos mokesčiai.

„Nesu NT Mokesčio fanas, manau, taršos mokesčiai yra efektyvesni. NT labiau pirmo būtinumo prekė. Dabartinis mokestis sukonstruotas visiškai kvailai, tarifas vienas didžiausių ES, kartelė užkelta aukščiau nei reikėtų, jo administravimas kainuoja daugiau nei surenkama. Apmokestinama turėtų būti beveik viskas, bet labai mažu tarifu, kad turintis vidutinį būstą sumokėtų per metus 100–200 eurų“, – sako ekonomistas.

Mačiulis: politikų ciniškumas kartais pritrenkia

Vertindamas Vyriausybės darbą, A. Avulis sako, kad nors ji turėjo ambicingų tikslų, akivaizdu, kad tarp politikų trūksta sutarimo juos, kad galima būtų juos įgyvendinti.

„Vyriausybė turėjo gerų ketinimų ir ambicingą planą, vėliau suvokė, kad ne viską paprasta padaryti, nes reikia kad pritartų Seimas, ir jei Seime atsiranda nesutarimų, dažnai matome, kad yra diskusijos ne dėl esmės, bet kaip sumenkinti vieno ar kito iniciatyvą, idėją. Galbūt todėl atsirado pokyčiai ne dėl to, kad blogai dirbo kažkurie ministrai, bet kad būtų daugiau pritarimo, kad būtų lengviau priimti kai kuriuos sprendimus“, – mano A. Avulis.

„Mano požiūriu, Vyriausybė turi Seime gera palaikymą, ir jei dabar to nedarys, man bus akivaizdu, už ką balsuoti per kitus rinkimus“, – sako jis.

Pašnekovai stebisi ir tuo, kad šiandien jau viešai kalbama, jog likus metams iki rinkimų ryžtingesnių sprendimų priiminėti neverta. Anot N. Mačiulio, toks politikų atvirumas kartais pritrenkia.
Arvydas Avulis

„Priminsiu, kad formuojant vieną Vyriausybę buvo įvardinta, kurios ministerijos yra pinigingos, todėl negali atitekti vienam koalicijos partneriui. Toks atvirumas ir ciniškumas kartais pritrenkia. Neturėčiau didelių vilčių dėl įgyvendinamų reformų per ateinančius metus. Vienas pagirtinų Vyriausybės žingsnių – mokesčių reforma, kurią rekomendavo ir tarptautinės institucijos. Iš to beveik visi samdomi darbuotojai Lietuvoje“, – kalba ekonomistas.

Kai kurios reformos, jo nuomone, turėtų būti visiškai apolitiškos ir valdantieji turėtų ieškoti bendro sutarimo su opozicija.

„Tokios reformos, kaip švietimo ir sveikatos apsaugos, turi būti visiškai apolitiškos, nepriklausyti nuo politinio ciklo, nes tai yra visų mūsų interesas ir čia net opozicija turėtų prikąsti liežuvį – ne oponuoti bet kokiam pasiūlymui, bet ieškoti kompromiso – ko iš tiesų Lietuvai reikia. Nes mes švietimo reformą vilkinam mažiausiai 15 metų“, – sako N. Mačiulis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (155)