Verslo ir gyventojų išmokoms dėl COVID-19 nustatė žadintuvą: vis mažės ir baigsis rugsėjį

Nors dar neaišku, kada baigsis karantinas, ar nereikės dar vieno rudenį, tačiau Vyriausybė jau palaipsniui atitrauks pagalbą įmonėms, jų darbuotojams ir savarankiškai dirbantiesiems – nuo liepos tiksės trijų mėnesių terminas, per kuriuos išmokos vis mažės. „Skatiname visus galinčius kuo greičiau sugrįžti į darbus“, – „Delfi tema“ laidoje sako Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Patikslinus biudžetą, šiemet užimtumo priemonėms skirti papildomi 229 mln. eurų. Šiomis lėšomis suplanuota Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiama pagalba verslui ir gyventojams, kuri tęsis iki rugsėjo. Tai neapima kitų ministerijų programų verslui, kurios gali būti kitokios.

„Man atrodo visi jaučiame, kad pamažu laisvinamos karantino apribotos veiklos, dalis verslo jau veikia, ribojimų lieka vis mažiau. Antrojo karantino priemonės ir sustabdė, ir nedarbo kreivę pasuko mažėjančia linkme. Tai skatiname visus galinčius kuo greičiau sugrįžti į darbus. Tikimės, kad vakcinavimo procesui sklandžiai vykstant, galėsime jau netrukus pasidžiaugti tuo, kad vis daugiau ir daugiau žmonių grįš į savo darbo vietas arba persikvalifikuos ir ras kitas galimybes“, – laidoje sako M. Navickienė.

Ji patikina, kad ministerijos priemonės verslui ir gyventojams staiga nesibaigs – jos tęsis iki rudens.

„Tie verslai, tie darbdaviai, kurie vis dar negalės susigrąžinti savo darbuotojų į darbą dėl to, kad jų veiklos yra apribotos, galės ir turės galimybę naudotis prastovų subsidija. Taip pat išlaikome subsidiją savarankiškai dirbantiems asmenims bei tiems, kurie neteko darbo per karantiną arba prieš karantiną tris mėnesius. Taip pat tęsis darbo paieškos išmoka. Ir čia svarbu paminėti tai, kad darbo paieškos išmoką išplėsime ir tiems asmenims, kurie anksčiau vykdė savarankišką veiklą, tačiau ją išregistravo iki karantino pradžios“, – pristato ministrė.

Ji pripažino, kad dėl karantino pabaigos dar nėra aišku – tą nulems epidemiologinė situacija, tačiau galutinis pagalbos priemonių galiojimo terminas – rugsėjo pabaiga.

Už prastovas – vis mažiau

Šiuo metu, jei darbuotojai išsiųsti į prastovas, jiems valstybė kompensuoja 100 proc. darbo užmokesčio, tačiau ne daugiau nei 1,5 minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA), arba apie 963 eurus „popieriuje“. Nuo liepos šios išmokos palaipsniui vis mažės.

„Į šaltą vandenį tikrai nešoksime. Dabar viskas mokama taip, kaip yra nustatyta, na o nuo liepos 1 d., kai įstatymas jau bus priimtas, subsidija už prastovą bus palaipsniui mažėjanti, susitraukianti. Pirmąjį mėnesį prastovų subsidija sieks 100 proc. MMA, antrąjį mėnesį – 90 proc. MMA, na o trečiąjį mėnesį – 70 proc. MMA. Tam, kad darbuotojai būtų ir labiau motyvuoti sugrįžti į savo darbo vietas, ir, kad esant galimybėms, jie turėtų daugiau paskatų grįžti ir pradėti savo darbinę veiklą“, – paaiškina ministrė.

Nauja priemonė – mėnesį rems po prastovų

Po prastovų susigrąžinusios darbuotojus įmonės turės galimybę gauti vienkartinę išmoką, jei darbuotojai prastovose praleido bent 75 darbo dienas. Tokie verslai vieną mėnesį už kiekvieną tiek laiko prastovose praleidusį darbuotoją galės gauti po 1 MMA, arba 642 eurus „popieriuje“.

„Dėl šitos paramos formos buvo daug diskusijų, ir ji atsirado kalbantis ir tariantis su socialiniais partneriais, įsiklausant į tuos verslus, kurie nukentėjo labiausiai, į jų argumentus, kad tikrai yra grupė žmonių, kuriems šiandien labai sudėtinga yra dar susigrąžinti žmones iš prastovų į darbą. Bet ta grupė yra gana segmentuota“, – paaiškino M. Navickienė.

Tokia siūloma parama yra gerokai kuklesnė nei teikta pernai, kai subsidijos po prastovų buvo mokamos 6 mėnesius, jų dydis dažnai siekdavo ir 2 MMA, o kai kurios įmonės iš to susižėrė milijonus.

„Mes tikrai turėjome gana skeptišką požiūrį į tokį poprastovinį mechanizmą, koks buvo anksčiau, nes matėme, kad buvo daugiau nei pusė milijardo eurų išleista poprastovinei subsidijai per pirmąjį karantiną, nors nedarbo rodikliai nesustojo augti net ir gavus tokią didžiulę paramos sumą. Taip pat dėl taiklumo kėlėme labai daug klausimų, nes vos 20 proc. visų pinigų pasiekė būtent tuos sektorius, kurie buvo nukentėję nuo karantino“, – sako M. Navickienė.

Ji paaiškina, kad nauja paramos priemonė modeliuojama taip, kad būtų nutaikyta tik į tuos darbdavius, kurių darbuotojai ilgą laiką išbuvo prastovose, tačiau darbdavys nepriėmė sprendimo darbuotojų atleisti.

„Suprantame, kad per visą tą ilgą laikotarpį, kol darbuotojai buvo prastovoje, kaupėsi ir jų atostoginiai ir gali būti, kad susigrąžinti žmones į darbą tol, kol nėra apyvartinių lėšų, būtų sudėtinga“, – teigė ministrė.

Savarankiškai dirbantieji paskutinius 260 eurų gaus rugsėjį

Šiuo metu besiverčiantieji individualia veikla, dirbę pagal verslo liudijimus ir nukentėję dėl karantino apribojimų, gauna 260 eurų dydžio išmokas – jas ketinama tęsti mokėti iki rugsėjo 30 dienos.

„Parama tęsiasi tiems savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie yra įtraukti į nukentėjusiųjų nuo COVID-19 ribojimų sąrašą, bei tiems, kuriems 30 proc. sumažėjo apyvarta. Jie ir toliau bus remiami, ta parama nesustos dar tris mėnesius“, – apie pokyčius nuo liepos 1-osios kalbėjo M. Navickienė.

212 eurų darbo paieškos išmoką laikinai gaus ir dirbę savarankiškai

Rugsėjo pabaigoje baigsis ir darbo paieškos išmokų, siekiančių 212 eurų, mokėjimas. Tačiau siūlomos pataisos, kad šias išmokas dar tris mėnesius galėtų gauti netekusieji darbo, bet ir savarankiškai dirbę asmenys, kurie savo veiklą nutraukė per karantiną arba 3 mėnesius iki jo pradžios.

„Kol dar 100 proc. nesugrįžome į veiklas ir kol darbo rinkoje dar yra iššūkių, šitos paramos formos atsisakyti neketiname. Manome, kad tikrai šiandien dar yra apsunkintos galimybės žmonėms susirasti naują darbą. Todėl siūlome išmoką mokėti dar tris mėnesius. Ir manome, kad ji turėtų apimti ir tą žmonių dalį, kurie anksčiau vykdė savarankišką veiklą“, – laidoje paaiškino M. Navickienė.

Ji paaiškina, kad išregistravę individualią veiklą asmenys anksčiau negaudavo jokios kitos paramos – jiems nepriklausė 260 eurų išmoka.

Norint gauti šią išmoką reikia registruotis Užimtumo tarnyboje ir gauti bedarbio statusą.

Skolas „Sodrai“ bus galima išmokėti per ilgesnį laikotarpį

Kol galioja karantino režimas, tol įmonės ar kitos organizacijos turi galimybę atidėti įsipareigojimus „Sodrai“.

„Sodros“ įmokų atidėjimas galioja – įmonės karantino laikotarpiu ir toliau galės atidėti įmokas „Sodrai“ be palūkanų ir be delspinigių. Šias įmokas atidėti gali tos įmonės, kurių ūkinė veikla Vyriausybės sprendimu apribojama, įmonė taip turi būti įtraukta į VMI skelbiamą nukentėjusiųjų nuo ribojimų sąrašą. Tačiau stebime tendencijas, kad iš tiesų mažėja „Sodros“ atidėjimai ir spartėja atsiskaitymai su „Sodra“ dėl įsipareigojimų. Tačiau susidariusią skolą be palūkanų bus galima padengti per ne ilgesnį nei 5 metų laikotarpį“, – patikina M. Navickienė.

Socialiai remtiniems asmenims kol kas niekas nekeičiama

M. Navickienė patikina, kad šiuo metu nekeičiamas joks reglamentavimas, susijęs su socialiai remtinais asmenimis ir parama jiems.

„Ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu, ir dar 6 mėn. po jų atšaukimo, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nėra vertinamas nuosavybės teise žmogaus turimas turtas, taip pat yra padidinta pajamų riba, padidinta neįskaitytinų pajamų dalis, ir yra paprasčiau gauti papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus. Taip pat nesustos ir toliau intensyviai tęsis parama maistu. Be to, savivaldybės turi galimybę skirti papildomą socialinę paramą. Labai stebėsime, kad tos paslaugos ir ta parama, kuri skirta jautriausiems asmenims, kad ji tikrai nesustotų ir atlieptų tą sunkesnį periodą“, – žada ministrė.

Dėl šių sprendimų dar turės nuspręsti Seimas.