„Teltonika IoT Group“ prezidentas Arvydas Paukštys:
Praėję metai buvo geriausi, tiesiog puikūs: pasiekėme dvigubą apyvartos augimą, komanda padidėjo nuo 1200 iki 2000 darbuotojų. Kitąmet norėtume tęsti šį suplanuotą augimą – daug turime numatę investicijų ir projektų, ypač mums, o ir valstybei aktualūs du projektai – naujas „Teltonikos“ technologijų centras Molėtuose ir laboratorijų bei biurų kompleksas Liepkalnyje. Statybos abejose objektuose bus pradėtos 2022-aisiais, o Molėtuose gal ir bus pabaigtos tais pačiais metais.
Kažkokių baimių ar nerimo dėl kitų metų neturiu – dirbam, o išeitis visada yra.
„Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius Algimantas Markauskas:
Svarbus pokytis, atsiradęs dėl besitęsiančios pandemijos – pasikeitę vartojimo įpročiai. Padidėjęs vartojimas gelbėjo šalių ekonomikas, tačiau tai tapo iššūkiu įprastiniams prekių srautams. Esminis klausimas – kiek ilgai tęsis ši situacija, ar sugrįšime į priešpandeminius vartojimo įpročius, nes verslai turi nuspręsti, kur ir kiek investuoti.
Kitas svarbus aspektas, darantis įtaką vadybai – auganti informacinių burbulų įtaka. Priimant sprendimus, būtina žiūrėti į faktus ir jų neignoruoti.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis:
Išskirtiniai metai verslui buvo dėl pandemijos – verslas su jos iššūkiais susidorojo. Svarbiausias dalykas verslui, kad valstybė pandemijos valdyme pakeitė savo strategiją – nuo griežto karantino perėjo prie lankstesnio reguliavimo. Ypač antra metų pusė – ruduo ir žiema – verslui buvo daug baimių, bet jos nepasitvirtino.
Kitais metais Kinijos klausimas bus aktualiausias, ypač eksportuojančiam, gaminančiam verslui. Kitas svarbus aspektas – ar kiti metai neatneš revoliucijų mokesčių srityje. Toks jausmas, kad čia yra tyla prieš audrą. Šiemet mokesčiai su nedidelėmis išimtimis nesikeitė. Ar tai nėra grandiozinės mokesčių reformos signalai kitiems metams – čia didžiausias klausimas.
Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas:
Tai buvo didelio nusivylimo metai: Lietuva sukonfliktavo su dviem šalim ir dėl to susilaukė atsakomųjų sankcijų – tiek ekonominių, tiek pabėgėlius matome. Kitas dalykas – Lietuva visiškai nesuvaldė savo finansų – labiausiai prasiskolino iš visų ES šalių, o sprendimai buvo pagrįsti principu „pasiskolink ir išdalink“, tačiau nebuvo tvarių sprendimų. Vietoj skolinimosi galbūt reikėjo naudotis ES struktūrinių fondų lėšomis, nes jas gavęs verslas generuoja kelis kartus didesnę pridėtinę vertę, tuo tarpu pinigai buvo tiesiog pravalgyti.
Norėtųsi kitąmet Vyriausybės klaidų ištaisymo su Kinija ir Baltarusija, – kad ir Lietuvos įvaizdis nenukentėtų, bet tuo pačiu būtų minimizuotos neigiamos pasekmės ekonomikai. Kitąmet taip pat nereikėtų toliau dirbtinai pūsti darbo užmokesčio ir kelti infliacijos, nes Lietuva tampa brangi ir nebekonkurencinga.
Klaipėdos uosto direkcijos vadovas Algis Latakas:
Iš uosto pozicijų 2021 metus vertinu labai teigiamai, žiūrint į tas aplinkybes, kurios paveikė Klaipėdos uostą – ir pandeminė situacija išliko, ir buvo daug sutrikimų pasaulio laivyboje, bet uostas sugebėjo atlikti užduotis ir įdėti savo dalį į jo vystymą. Nepaisant trumpalaikių praradimų kitais metais jau galvojame keletą metų į priekį ir tam ruošiamės šiandien.
Asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė:
Besibaigiantys 2021-ieji buvo sudėtingi ir pilni netikėtumų. Didelė dalis iššūkių, su kuriais verslui teko susidurti šiemet, buvo susiję su tarptautinės politikos ir ekonomikos reiškiniais – rekordines aukštumas pasiekusios energijos išteklių, žaliavų kainos, itin įtempti santykiai su Rytų valstybėmis – Rusija, Kinija, Baltarusija. Galimybių sklandžiai veikti, planuoti ir vykdyti plėtrą, suprantama, nepridėjo ir toliau tvyranti sumaištis dėl pandemijos.
Kitais metais lauksime realių žingsnių įgyvendinti reformas. Tikimės, kad mokesčių reforma sudarys prielaidas aukštos kvalifikacijos talentams pritraukti ir išlaikyti. Laukiame subalansuotų turto, aplinkos mokesčių. Taip pat tikimės priemonių infliacijai valdyti. Galiausiai itin svarbų vaidmenį gerinant šalies verslo aplinką atliks ir užsienio politika. Ir Lietuvai, ir visam pasauliui šiuo metu kaip niekad svarbus konstruktyvus dialogas, o ne tolesnis įtampos eskalavimas.
„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška:
2021-ieji – išaugusių neapibrėžtumų metai besikeičiančioje geopolitikoje. Geopolitika diktuoja naujas realijas, jos labai jaučiamos transporto sektoriuje. Tęsėsi rusiškų krovinių perorientavimas iš Baltijos uostų į Rusijos uostus. Gerokai padaugėjo Kinijos traukinių į Europą, tačiau Lietuvoje neturime tiesioginių traukinių iš Kinijos. Paaštrėjus geopolitinei situacijai su Baltarusija ir atsiradus naujoms tiek ES, tiek JAV sankcijoms, baltarusiškų krovinių srautai mažėjo.
Šiais metais sukurtas stiprus pamatas krovinių portfeliui diversifikuoti – įkurta „LTC Cargo Polska“, priimtas sprendimas investuoti į pervežimus Europoje. Įkurta „LTG Cargo Ukraine“, pradėtos teikti pirmosios paslaugos. Skaitmenizacija išlieka raktu į ateities sėkmingą veiklą, todėl strateginės investicijos efektyvinant veiklą išlieka kertinėmis.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius:
Šie metai buvo rekordiniai pagal gamybą, pagal apimtis. Lietuviškų prekių eksportas augo beveik 20 proc., užimtumas pramonės įrengimų yra irgi rekordinis – beveik 80 proc., ko nebuvo per visus 30 metų. Tai yra pozityvios naujienos.
Kitais metais metais matysime, kokia bus tolesnė prieiga prie kapitalo įmonėms, ir, aišku, energetiniai ištekliai, jų kainos. Jei jie laikysis tokie aukšti, tai prasidės didžiulė kainų kilimo grandinė ir galimų klientų praradimas, nes kai kurios šalys jų gali nekelti, turiu omeny Aziją, Kiniją. Lieka neaiški situacija su Kinija, kaip bus žaliavomis. Tai yra tie iššūkiai.
Man sunku tikėtis, kad tie skaičiai kitais metais bus tokie pat geri. Aišku, viliuosi, bet manau, kad jie bus mažesni.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė:
Jeigu pernai galvojome, kad sunkūs metai, tai šie buvo dar sunkesni. Darbuotojams – ypač dėl to, kad jie ant savo pečių visas negandas išnešė. Metų pradžioje, kai buvo karantinas, didžioji dalis darbuotojų išėjo į prastovas, daug kas neteko darbo, teko atsisakyti dalies atlyginimo. Įvairūs apribojimai ir neramumai darbo rinkoje lėmė tai, kad žmonėms buvo ganėtinai sunku išgyventi pirmą pusmetį.
Vėliau nedidelį atlyginimų kilimą rudenį suvalgė infliacija ir atrodo, kad metus baigsime ne tik su nerimu, kokia bus pandemija, bet ir su didesniu nerimu, koks bus rytojus, ar užteks kiekvienam iš mūsų atlyginimo sumokėti tas sąskaitas, kurios ateis kitais metais.
Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis:
Šiemet truputį pasitaisė pieno kainos, čia buvo geriau ūkininkams, bet padidėjo išlaidos – kuras, elektra, visa energetika. Ir už grūdus buvo geresnės kainos, bet mažiau prikūlėm ir trąšos pabrango. Žinoma, laukia vėl nauji iššūkiai – strateginis planas nuo 2023 metų, ekoschemos. Kuro ribojimai numatomi, turto mokesčiai, už vandenį mokėti. Ūkininkai labai nusiminę.
Visi ūkininkai tikisi ir galvoja, kad rytoj bus geriau, bet kaip rodo statistika ir Vyriausybės veiksmai, ateitis atrodo liūdna. Žinoma, mes vienysimės ir bandysime kovoti už savo išlikimą. Nieko nereikalaujame, norime, tik kad būtų sudarytos tokios pat sąlygos, kaip ir kitų šalių žemdirbiams.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius:
2021 metus galėtume pavadinti stebinančio optimizmo metais NT rinkoje – beveik ištisus metus stebėjome pakilias nuotaikas tiek iš plėtotojų, tiek ir iš pirkėjų pusės: vieni statė, kiti pirko rekordinėmis apimtimis. Bet optimizmą turime vertinti nuosaikiai: tokie aukštos temperatūros pakilimai netrunka ilgai ir juos visada lydi staigūs atoslūgiai.
Svarbiausias kitų metų verslo lūkestis: stabilumas, aiškumas, apibrėžtumas. Taip pat didelis prašymas valdžiai – suvaldyti nenugalimą norą įvesti naujus reguliavimus, reikalavimus, išplėsti mokesčių bazę ir panašiai.