Asociacija „Investuotojų forumas“ („Investors' Forum“), Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija pirmadienį kreipėsi į Vyriausybę ir šalies politines partijas, rodo „Delfi“ gautas dokumentas. Jame reaguojama į Finansų ministerijos praeitą savaitę pristatytus reformos patobulinimus.

„Vieningai neigiamai vertiname projektus ir siūlome jų priėmimą atidėti, siekiant platesnės diskusijos su suinteresuotomis pusėmis.

Mūsų visų, Lietuvos verslą vienijančių organizacijų vertinimu, tokie pakeitimai, tiesiogiai susiję su mokestinės naštos didinimu pridėtinę vertę kuriantiems gyventojams, turės neišvengiamos žalos investiciniam klimatui, pakenks Lietuvos ekonomikos vystymuisi bei piliečių gerovei dėl sumažėjusių mokesčių į biudžetą ryšium su investicijų į Lietuvos ekonomiką mažėjimu“, – teigiama „Delfi“ gautame rašte.

Kritikuoja reformos laiką

Pasak kreipimosi iniciatorių, „siūlomam mokesčių didinimui“ pasirinktas netinkamas laikas – geopolitinis ir ekonominis neapibrėžtumas vis dar nesumažėjęs, be to, svarbu atkreipti dėmesį į Lietuvos ekonomikos žengimą į techninę recesiją.

Teigiama, kad šiuo metu Lietuvos verslas ir gyventojai vis dar susiduria ir, kaip prognozuojama, toliau neišvengs būsto paskolų įmokų augimo dėl euro zonoje griežtinamos pinigų politikos ir žaliavų bei vartojimo kainų augimo.
Asociatyvi nuotrauka

„Todėl mokestinės naštos didinimas gyventojams neprisidėtų prie šalies ekonominės aplinkos gerinimo“, – mano verslo atstovai.

Jie taip pat įsitikinę, kad valdžios siūlymai nesuderinami su Vyriausybės programoje deklaruojamu Lietuvos siekiu tapti aukštą vertę kuriančia, kūrybiška inovacijų šalimi, pripažįstant, kad kiekvienos laisvos visuomenės ir sėkmingos ekonomikos pagrindas – pagarba privačiai nuosavybei, iniciatyvos laisvė, atvirumas naujovėms.

„O šiuo siūlymu įtvirtintinas valstybės teisinis reguliavimas ne skatins verslumą ir piliečių įsitraukimą, užtikrinant verslo klimato gerinimą, bet atvirkščiai – stabdys“, – sakoma rašte.

„Primename, kad į mokesčių reformos rengimo procesą nebuvo įtrauktos suinteresuotos grupės, Finansų ministerijos pristatyta mokesčių reforma yra vykdoma per greitai, neatlikus tinkamų konsultacijų su visuomene, o dalis verslo bendruomenės teiktų pastabų išvis nebuvo svarstytos ir įvertintos“, – teigiama jame.

Įspėja dėl šalies konkurencingumo

Verslo asociacijos atkreipia dėmesį, kad valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2050“ keliamas tikslas išsaugoti ir didinti Lietuvos konkurencingumą tarptautinėje arenoje bei išlaikyti investicinį klimatą ir geriausias verslo sąlygas regione. Tam, pasak jų, būtinas tolesnis mokestinės naštos mažinimas darbuotojams, ypač kvalifikuotiems ir dėl to mobiliems bei didesnius atlyginimus gaunantiems specialistams.

„Deja, siūlomas mokestinės naštos didinimas gyventojams prieštarauja minėtiems tikslams, dar daugiau – mokestinės aplinkos nestabilumas atstums užsienio investuotojus ir paskatins investuoti užsienyje Lietuvos investuotojus. Dėl tokio abiejų tipų investicijų praradimo nesurinkti mokesčiai ženkliai viršys planuotų surinkti mokesčių dydį“, – sako asociacijos.

Kreipimosi autoriai mano, kad numatyti mokesčių pakeitimai kelia grėsmę Lietuvos konkurencingumui ir regione. Lietuvos mokestinė aplinka esą turėtų būti patrauklesnė nei Latvijoje bei Estijoje, o patvirtinus siūlomą mokesčių reformą, mokestinė našta naujiems investuotojams Lietuvoje taptų didesnė nei Latvijoje bei Estijoje.

„Pavyzdžiui, Estijoje nėra taikomi progresiniai pajamų mokesčiai (standartinis 20 proc., efektyvus tarifas gali būti mažesnis, nes taikomas kreditavimo metodas mažesnėms pajamoms), o akcininkui fiziniam asmeniui išmokant dividendus, bendra įmonės ir asmens mokestinė našta sudaro 20 proc. Latvijoje, išmokant dividendus asmeniui, bendra įmonės ir asmens mokestinė našta gali siekti 25 proc.

Tuo metu Lietuvoje po planuojamų pakeitimų, bendra asmens, kuriam išmokami dividendai, ir įmonės našta gali siekti apie 34 proc. (15 proc. mokės įmonė ir 22 proc. asmuo)“, – skaičiuoja verslo atstovai.

Verslo atstovai: gali mažėti privatus kapitalas, didėti šešėlis

Verslo asociacijų požiūriu, numatomas mokesčių didinimas kai kurioms visuomenės grupėms lemtų drastišką ar netgi dvigubą mokesčių didinimą, kas prieštarautų teisingumo ir teisėtų lūkesčių principams.

Pasak laiško autorių, didesnis kapitalo apmokestinimas mažintų privataus kapitalo kiekį Lietuvoje. Kadangi ketinama iš šio siūlymo valstybės biudžetą papildyti 71 mln. eurų, būtent tokiu mastu esą 2024 metais sumažėtų privataus kapitalo kiekis Lietuvoje.

„Pasiūlymas didinti kapitalo apmokestinimą teikiamas nepaisant Lietuvos ekonomistų akcentuojamos struktūrinės Lietuvos ekonomikos problemos, kad privačios investicijos į gamybinius įrenginius yra per mažos. Dėl siūlomo apmokestinimo lėtėtų Lietuvos kapitalo formavimasis ir būtų kuriama mažiau aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų“, – įspėja kreipimosi iniciatoriai.

Jų teigimu, privataus kapitalo mažėjimas lemtų mažesnes privačias investicijas, lėčiau augantį darbo našumą ir atitinkamai – lėčiau augantį darbo užmokestį.

„Labiausiai tikėtina, kad kraštutiniais atvejais nelauktu mokestinės naštos padidėjimo rezultatu gali būti šešėlinės ekonomikos augimas bei aukščiausią pridėtinę vertę kuriančių asmenų „išrezidavimas“ iš Lietuvos“, – rašoma laiške.

Kalba apie galimą kompromisą dėl RRF lėšų

Asociacijų teigimu, Europos Komisijos (EK) sprendimas Lietuvai suspenduoti ir atidėti mokėjimo procedūrą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (RRF) implikuoja tam tikrų pakeitimų būtinumą, tačiau reikia atkreipti dėmesį, jog EK sprendimas yra pačios Lietuvos Vyriausybės pasiūlymų EK pasekmė.
Nekilnojamas turtas

„Pažymėtina, kad EK nenurodo, kokį konkretų naują mokestinį reguliavimą ar esamo tobulinimą reikia atlikti, kad būtų „atšildytos“ RRF lėšos. Mokesčių reformos turinys – Vyriausybės sprendimas.

EK, teikdama ES valstybėms narėms metines rekomendacijas, ne vienerius metus iš eilės pažymėjo, jog siekdama išspręsti pajamų ir socialinės nelygybės klausimą, Lietuva turėtų orientuotis į savanoriško mokesčių laikymosi skatinimą (tax compliance), mokesčių bazės plėtimą, perkeliant mokestinę naštą mažiau ekonomikai žalingiems mokesčiams, peržiūrint mokesčių lengvatas“, – sako kreipimosi autoriai.

Tad, jų vertinimu, būtent siūlymai įvesti visuotinį nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą, derinami su „žaliosiomis“ iniciatyvomis, užtikrintų ne tik viešųjų paslaugų teikimui reikalingų pajamų surinkimą į valstybės biudžetą, padėtų pasiekti aplinkosauginių tikslų ir galiausiai būtų pakankami tam, kad verslui reikalingos suspenduotos RRF lėšos būtų atlaisvintos.

„Neabejojame, kad visuotinas, aiškus NT apmokestinimas, kuris kaip vartojimo/turto mokestis, būtų žymiai mažiau žalingas nei kuriančių vertę asmenų/verslų perteklinis apmokestinimas.

Todėl kviečiame tobulinti diskusijoms jau pateiktą NT mokesčio įstatymą taip, kad mokestis taptų visuotinas, kurį mokėtų visi infrastruktūros naudotojai ir kuris apjungtų NT ir žemės mokesčius“, – laišką baigia verslo asociacijos.

Ministerija pristatė reformos patobulinimus

„Delfi“ skelbė, kad finansų ministrė Gintarė Skaistė praėjusį pirmadienį pristatė pakoreguotą mokesčių pakeitimų paketą. Vienas iš pagrindinių pakeitimų – siekis per penkerius metus suvienodinti minimalią mėnesinę algą (MMA) ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).

Anot ministrės, po pirminio pasiūlymų paketo pristatymo viešai surengta papildomų pristatymų-diskusijų su socialiniais partneriais ir sulaukta atsiliepimų iš beveik 70 suinteresuotų institucijų ir organizacijų bei fizinių asmenų. Atsižvelgus į pateiktas pastabas projektai esą atnaujinti orientuojantis į didesnį sąžiningumo mokesčių sistemoje užtikrinimą, išlaikant esminius pirminio projekto siūlymus.
Pramonė

ELTA primena, kad Vyriausybės teikiamoje mokesčių reformoje siūlomi Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Pelno mokesčio ir Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymų pakeitimai.

GPM įstatymo projektu siūloma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus, perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, taip pat keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas ir peržiūrėti mokesčių lengvatas numatant dovanų iš artimųjų asmenų ribojimus.

Kartu siekiama atsisakyti GPM lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą.

Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniam projektui bei filmų gamybai.

PVM įstatymo projektu siūloma padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų ir išplėsti socialinių paslaugų neapmokestinimo PVM apimtį.

Kartu teikiamas ir Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti minimalų nekilnojamojo turto mokesčio 0,5 proc. tarifą vėjo elektrinėms, o visam fizinių asmenų nekilnojamam turtui, naudojamam pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, taikyti lengvatinį mokesčio tarifą. Priėmus šiuos pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 14 eurų per metus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mokesčių reformoje siūlo plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, įtraukiant papildomas savarankiškai dirbančių asmenų grupes į nedarbo socialinio draudimo sistemą ir trumpinant minimalaus nedarbo socialinio draudimo stažą nuo 12 mėn. per pastaruosius 30 mėn. iki 9 mėn. per pastaruosius 30 mėnesių.

Siūlomoje mokesčių reformoje numatoma ir kitų sprendimų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)