Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas Stasys Kropas teigia, kad nerimo kelia situacija su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT).

„Investuotojai nerimauja dėl padėties, susijusios su Nacionaline žemės tarnyba. Vien bankai iki šios dienos jau yra išdavę apie 2 mlrd. eurų paskolų investicijoms į infrastruktūrą, susijusioms su valstybės žemės nuoma. Didžioji jų dalis sukoncentruota keliuose bankuose, o tokia nenuspėjama padėtis, kai nežinia, ar finansuojami projektai bus, ar nebus įgyvendinti, gali pakenkti Lietuvos finansinių institucijų stabilumui“, – sakė S. Kropas.

LVK prezidentas Valdas Sutkus pastebėjo, kad dėl valstybės žemės nuomos klausimų neapibrėžtumo gali sustoti nauji suplanuoti projektai, o tai reikštų sumažėjusias investicijas ir žmonių užimtumą.

„Trūksta teisinio tikrumo, nuspėjamumo, nes valstybės institucijos siunčia neigiamas žinias ne tik vietos, bet ir užsienio investuotojams. Jie pirmiau gerai pagalvos ar verta apskritai investuoti į Lietuvą, jei pradėjus vykdyti projektą paaiškės, kad jo nebebus galima užbaigti“, – pridūrė V. Sutkus.

Ministras B. Markauskas pažymėjo, kad dėl valstybės žemės sklypų kalta ne tik Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pavaldi NŽT, bet ir savivaldybės, kurios formuoja tuos sklypus.

„Sklypus formuoja savivaldybės, kuriuos vėliau tvirtina NŽT, tad šiuo atveju nereikia sakyti, kad tik viena institucija yra atsakinga už nesusikalbėjimą. Nepaisant to, situacija turi būti sprendžiama, ir, tikiuosi, greitu laiku bus rasta išeitis“, – teigė B. Markauskas, kuris paminėjo, kad NŽT laukia rimtos reformos, taip pat ir naujo vadovo paieškos.