aA
Darbininkai atlieka paskutinius darbus, gaudžia dulkių siurbliai – Kauno technologijos universiteto (KTU) Mokslo ir technologijų centre bei Technologinio verslo inkubatoriuje atliekami paskutiniai darbai. Penktadienį laukia oficialus slėnio atidarymas. Skaičiuojama, kad viso projekto vertė siekia apie pusantro šimto milijono litų, o didžioji dalis investuota į naujausią techniką.
Verslininkus sužavėjo Kaunas: centras dar neatidarytas, o visos vietos jau užimtos
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Investuota milijonai

KTU „Santakos“ slėnio idėja pirmą kartą buvo paminėta prieš devynerius metus. 2010 metais pradėtos statybos, o penktadienį laukia oficialus atidarymas. Nors slėnyje dar vyksta darbai, čia jau dirba mokslininkai, keliasi verslininkai.

Slėnyje sutelktas ypač perspektyvių – darniosios chemijos ir biofarmacijos, ateities energetikos ir mechatronikos, informacinių ir komunikacinių technologijų – sričių mokslo ir studijų potencialas, greta kurio kuriasi glaudžiai su mokslo institucijomis bendradarbiaujančios verslo įmonės. KTU „Santakos“ slėnis yra vienas iš didžiausių tokio tipo centrų Lietuvoje.

Šis centras – tai esminė grandis, jungianti perspektyviausias technologijas ir žinioms imlias įmones, kurių bendradarbiavimas skatina tyrėjus praktiškai įgyvendinti idėjas, kurios ateityje virs sėkmingais verslo projektais. KTU „Santakos“ slėnis atviras Lietuvos ir užsienio aukštojo mokslo ir verslo organizacijų atstovams.

Mokslo ir technologijų centre bei Technologinio verslo inkubatoriuje įrengta apie 350 darbo vietų, sumontuotos įrangos vertė siekia beveik 89 mln. litų. Mokslinių tyrimų erdvės užima 9 tūkst. kv. m. plotą, 3,5 tūkst. kv. m. skirta verslui. Bendra projekto vertė siekia daugiau nei 150 mln. litų. Beje, bene visos verslui skirtos vietos jau užimtos. O ir patekti čia nebuvo lengva – nuomininkams buvo taikomi itin aukšti reikalavimai.

Balta ir juoda

Bendradarbiavimo idėja užkoduota ir pastato architektūroje. Tuo įsitikinę pastatą kūrę architektai Gražina Janulytė-Bernotienė, Rimantė Lydytė, Erikas Klinavičius.

„Du pastato korpusai – baltas ir juodas – tarsi atkartoja In ir Jang koncepciją, kai iš pirmo žvilgsnio skirtingos ar net viena kitai priešingos jėgos, veikdamos kartu, papildo viena kitą“, – architektūrinę koncepciją pristato G. Janulytė-Bernotienė.

Beveik 13 tūkst. kvadratinių metrų ploto vientisą kompoziciją sudaro du vienas su kitu kontrastuojantys architektūriniai masyvai – horizontalus penkių aukštų pastatas, skirtas mokslinei veiklai ir vertikalus aštuonių aukštų verslo įmonių pastatas. Mokslui, studijoms ir verslui skirtas centro dalis sujungia universalių ir viešųjų patalpų intarpas, kuriame yra vestibiuliai, ekspozicinės erdvės, informaciniai centrai.

Mokslo laboratorijoms skirtas pastatas – šviesus, lengvų konstrukcijų. Viršutiniuose aukštuose įrengtos laboratorijos išdėstytos aplinkui saulės šviesos „šulinį“, stiklo sienos ir pertvaros leidžia maksimaliai išnaudoti natūralų apšvietimą. Pirmajame pastato aukšte įsikūrė specialiosios paskirties laboratorijos. Išorinį lengvumo įspūdį kuria dvisluoksnis stiklo fasadas su metalinių sijų tinklu.

Vidinė pastato erdvė lengvai keičiama pagal poreikius. Pavyzdžiui, 400 vietų konferencijų salę, reikalui esant, galima transformuoti į dvi atskiras sales.

Vietų nebeliko

Numatoma, kad per trejus metus po atidarymo centre įsikurs ir savo verslą plėtos 40 jaunų technologinių įmonių. Tai – Technologinis verslo inkubatorius, kurio veiklą koordinuoja KTU regioninis mokslo parkas. Jau užimtos beveik visos biurams skirtos patalpos. Atviros prieigos verslo laboratorijoms skirta 490 kv. m, jaunimo verslumo skatinimui – 650 kv. m., pasitarimams ir renginių organizavimui – 700 kv. m. Technologijų demonstravimo centro erdvėje, kuri užima 345 kv. m, Kauno technologijos universiteto mokslininkai ir technologinės įmonės demonstruos savo produktus ar jų prototipus.

Įsikūrė 7 institutai

Mokslinių tyrimų infrastruktūrai skirta 9 tūkst. kv. m. Mokslinių tyrimų komercializavimo paslaugas kuruojantis Nacionalinis inovacijų ir verslo centras verslui galės pasiūlyti daugiau kaip 1 tūkst. specializuotų paslaugų.

Naujajame centre kuriasi šie pagrindiniai ir svarbiausi KTU mokslo centrai: Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institutas, Medžiagų mokslo institutas, Biomedicininės inžinerijos institutas, Telematikos mokslo laboratorija, Realaus laiko kompiuterinių sistemų centras Sintetinės chemijos institutas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Per karantiną teko eiti į prastovas, bet plėtra nesustojo: investuos milijonus, sukurs dar 250 darbo vietų (49)

Koronavirusas turėjo didžiulę įtaką automobilių pramonei – pardavimai sumažėjo, gamyklos...

Tyrimas: tarptautinis verslas ėmė labiau pasikliauti savo jėgomis, o ne valstybių pagalba (3)

Pasaulio ekonomika ir toliau susiduria su iššūkiais ir neapibrėžtumu, tačiau šiuo metu...

Ilgėjantis grybavimo sezonas – nepalankių permainų pranašas (20)

Gerokai užsitęsusį šių metų grybavimo sezoną lėmė šiltesni orai ir vėliau nei įprasta...

Baltijos šalių pirkėjų įpročiai: kas apsipirks saugiausiai, o kas – išleis daugiausiai? (2)

Koronavirusas formuoja naujus pirkėjų įpročius Baltijos šalyse . „Pigu.lt“ prekybos centro...

Brangsta techninė apžiūra: kainas peržiūrinės kasmet (62)

Nuo kitų metų brangs techninė apžiūra . Labiausiai naujų kainų pokytį pajus mopedų ir...

Top naujienos

Susiruošusiems grįžti emigrantams – nauji iššūkiai: dabar darbo vietos jau nėra svarbiausia (23)

Lietuva jau išgyveno ne vieną emigracijos bangą. 2010 m. po ekonominės krizės ji buvo kone...

Iš užsienio emigrantų siunčiamų pinigų srautas šiemet bliūkšta: suma gali būti triskart mažesnė (9)

Nors kasmet į užsienį gyventi ir dirbti išvykę emigrantai į Lietuvą atsiųsdavo reikšmingą...

Nepaisant artėjančios vakcinos, pasaulio ekonomika rizikuoja neatsitiesti ir 2021-aisiais (9)

Išplitęs koronavirusas kursto baimes dėl naujo pasaulio ekonomikos nuosmukio, didindamas...

Koronaviruso paveiktų šalių ir regionų sąraše – dar daugiau valstybių

Į koronaviruso paveiktų šalių ir regionų sąrašą nuo pirmadienio įtraukta Malta, Slovakija ir...

Laurie Garrett | D+ nariams

Prasideda beprotiška pasaulio skiepų karuselė

Ar įmanoma turėti per daug skiepų? Netrukus išsiaiškinsime.

Verslininkų dosnumas: nuo milijonų bažnyčioms iki paramos popiežiaus vizitui

Socialiai atsakingos įmonės ir verslininkai dosnūs paramos ne tik skurstantiesiems, vaikams ar...

Vitaminų gali būti ir per daug: specialistės išvardijo perdozavimo požymius

Vitaminų gali būti ne tik per mažai, bet ir per daug. Tiesa, apie pastarąją problemą kalbama...

Padarė išvadas: FIBA „burbulą“ Lietuvos rinktinė uždarė pergale prieš belgus (339)

FIBA „burbulą“ Vilniuje Lietuvos rinktinė uždarė pergale ir nuplovė gėdą, patirtą pirmoje...

Sinoptikų prognozė: sulauksime sniego ir lengvo šaltuko (14)

Paskutiniąją rudens dieną Lietuvos orus lems nedidelis ciklonas, jis į daugelį vietovių...

|Maža didelių žinių kaina