Tarptautiniame renginyje dalyvaujančių bendrovių skaičius lyginant su praėjusiais metais sumažėjo perpus, skelbia „Reuters“.
„Negali būti akivaizdesnio pavyzdžio, kaip tai paveikė verslą. Mažiau stendų, mažiau įmonių“, – sako skaitmeninius ekranus gaminančios Belgijos įmonės „Barco“, dalyvavusios parodoje, pardavimų skyriaus vadovas Markas Bultinckas.
„Barco“ jau anksčiau pastebėjo sankcijų poveikį. Įmonė prarado savo klientę – didžiausią Rusijos laivų statyklą „Jungtinė laivų statybos korporacija“, kurią Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga liepos mėnesį įtraukė į juodąjį sąrašą. Nuo to laiko „Barco“ nebegali parduoti statyklai savo mokomųjų simuliatorių ekranų.
„Barco“ patirtis parodo, kad sankcijos neigiamai veikia ne tik Rusijos, bet ir Europos įmones – o Europa su savo susilpnėjusia ekonomika vargu ar gali dabar tai sau leisti.
Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos ekonomines sankcijas Rusijai įvedė liepos mėn. pabaigoje, reaguodamos į Rusijos paramą separatistams Rytų Ukrainoje. Sankcijos nukreiptos prieš Rusijos energetikos, bankų ir gynybos sektorius. Tai griežčiausia iki šiol Vakarų pritaikyta priemonė.
ES šalių vyriausybės svarsto galimybę į juodąjį sąrašą įtraukti daugiau Ukrainos separatistų ir potencialiai daugiau Rusijos fizinių asmenų bei įmonių, susijusių su krize Ukrainoje, tačiau naujausi ES duomenys parodo, kad ir dabartinės sankcijos Europai brangiai kainuoja.
Rugpjūtį, praėjus mėnesiui po sankcijų įvedimo, ES eksportas į Rusiją smuko 19 proc. – iki 7,9 mlrd. eurų (apytikriai 27 mlrd. Lt.), lyginant su liepos mėnesiu. ES statistikos biuro Eurostato duomenimis, nuostoliai siekia beveik 2 mlrd. eurų (beveik 7 mlrd. Lt.).
Nors duomenys nepakoreguoti atsižvelgiant į sezoninius svyravimus, laikotarpiu, kuris paprastai būna labai palankus eksportui, lyginant su 2013 m. rugpjūčio mėnesiu, eksportas smuktelėjo 18 proc.
Nuosmukis daugiausiai nulemtas rugpjūčio mėnesį Maskvos įvestų atsakomųjų sankcijų Europos Sąjungai – draudimo įvežti maisto produktus iš ES šalių, tačiau jis apima ne tik maisto pramonės sritis. Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius, lyginant su praėjusiais metais, bendras ES eksportas sumažėjo 12 proc.
Rugpjūčio mėn. ES eksportas mašinų ir transporto įrangos (pvz., automobilių ir traktorių) eksportas sumažėjo 23 proc., lyginant su liepos mėn. Lyginant su praeitais metais, eksportas smuko 21 proc.
Pramoninių prekių eksportas 28 šalių bloke rugpjūčio mėn. sumažėjo 16 proc. Vokietija, kurios eksportas sudaro trečdalį visų pramoninių prekių eksporto sutarčių su Rusija, užfiksavo staigų minėtų prekių eksporto nuosmukį, o Italijos eksportas sumažėjo beveik perpus.
Licencija „dvejopo naudojimo“ prekėms
Sankcijos tokį didelį poveikį turi dar ir todėl, kad ES bendrovės nebegali be licencijos pardavinėti civilinės paskirties prekių, kurios gali būti panaudotos kad ir menkiausiems kariniams tikslams.
Vadinamajai „dvejopo naudojimo“ prekių kategorijai priskiriami traktoriai, kranai, ekskavatoriai ir mechaninės dalys, reikalingos remontuojant mašinas ir traktorius. Norint prekiauti minėtomis prekėmis, nuo šiol reikalingas leidimas.
Prekiaujant be licencijos gresia bauda, siekianti iki 10 proc. bendros eksportuojamų prekių vertės, teigia pareigūnai.
Tačiau kol įsigyjama licencija, eksportas gali būti atidėtas 2–3 mėnesiams, nes licencijų reikia labai daug prekių, ir muitinės dabar patiria didelį administracinį krūvį.
„Vis daugiau gaišaties, nes reikia vis daugiau naujų individualių licencijų“, – sako advokatas Tristanas Grimmeris iš Londone įsikūrusios įmonės „Baker & McKenzie“. T. Grimmeris padeda įmonėms susiorientuoti šiame procese.
„Naftos ir dujų sektoriuje daugumai eksportuojamų prekių anksčiau nereikėjo licencijų, tad dabar susiformavo visiškai naujas sektorius, kuriam reikalingos licencijos tam, kad galėtų aprūpinti Rusijos rinką.“
Europa pralaimės konkurencijos kovą su Kinija?
Vienas iš Belgijos Flandrijos regiono Strateginių prekių kontrolės tarnybos atstovų pareiškė, kad nuo rugpjūčio mėnesio prašymų išduoti licencijas skaičius šoktelėjo kone 40 proc., o tarnautojus užplūdo elektroniniai laiškai iš įmonių, prašančių patarimo.
„Kiekvienas nori, kad jo prašymas būtų svarstomas skubos tvarka, bet tai priklauso ne tik nuo mūsų. Kartais mums reikia sertifikato iš Belgijos ambasados Rusijoje“, – pasakė anonimu pageidavęs likti pareigūnas.
Teisininkė Baerbel Sachs iš Vokietijos bendrovės „Noerr“ pasakė, kad neįmanoma net prisiskambinti muitinių pareigūnams, norint paklausti apie leidimo būklę ir progresą, nes skambina labai daug žmonių.
Vadovybės teigia mėginančios pasamdyti daugiau darbuotojų ir pagreitinti procesą. Britanijos eksporto kontrolės organizacija sako, kad praktiškai visos licencijos išduodamos per 60 darbo dienų. Tačiau net ir sutrumpinus išdavimo laiką, įmonės rizikuoja netekti sutarčių, pralaimėjusios konkurentams iš Kinijos ir kitų šalių, sako Europos verslo asociacijos Rusijoje vadovas Frankas Schauffas.
„Europa paliko spragą, kuria gali pasinaudoti sankcijų neįvedusios šalys, – sako F. Schauffas. – Iškilo pavojus ekonominei padėčiai, kurią Europa užima Rusijoje, o jei ji bus prarasta, atsikovoti ją bus labai sunku.“
Pekino diplomatinis atstovas Berlyne spalio mėnesį pareiškė, kad Kinija perims verslo galimybes Rusijoje.
Belgų bendrovė „Barco“ sako, kad vis dar gali vykdyti prekybą Rusijoje, tačiau tik iš dalies.
„Tam tikros sutartys nebėra įmanomos, – sako bendrovės ryšių su investuotojais skyriaus direktorius Carlas Vandenas Bussche‘as. – Tai realybė, į kurią reikia atsižvelgti.“
