Fiksuojantiems kainą kviečiama policija

Spaudos konferencijoje apie pirkėjų teises ir galimybes mažmeninėje rinkoje „PriceOn“, tinklapio, kur lyginamos įvairių produktų kainos skirtinguose prekybos centruose, direktorius Jurijus Laneckis teigė, kad prekybos centrų darbuotojai riboja jų darbuotojų, skanuojančių kainas, teises. Jie, pasak J. Laneckio, susiduria su problema norėdami įvertinti kainų skaidrumą.

Nors pagal Lietuvos įstatymus, J. Laneckio teigimu, prekybos centrų lankytojai laisvai gali rinkti informaciją, tai sukelia neigiamą parduotuvių darbuotojų reakciją. „Šiek tiek tikėjomės, kad tinklai reaguos į tai galbūt priešiškai, bet tai, kas atsitiko, pranoko bet kokius mūsų lūkesčius. Parduotuvėje išsitraukus telefoną, nuskanavus prekes, pasirodo apsaugininkai, parduotuvės administracijos darbuotojai, kalba nesąmones apie policiją“, - sakė J. Laneckis.

Jis pasakojo, kad pareigūnai kartais išties iškviečiami, jiems pateikiant melagingas priežastis: „Kai gaištamas laikas su policija, parašomas melagingas pareiškimas su mūsų darbuotojais, kad jie grasina susidoroti, nes kitaip policija pradėjo nebevažiuoti į iškvietimus“.

Vyriškis teigė, kad kainas fiksavusiems žmonėms grasinama. „Paprastai prekybos centrai prisidengia vidaus taisyklėmis, aiškina, kad tai privati veikla ir grasina išvaryti, - sakė jis. - Lietuvos įstatymai numato, kad pats savininkas savo vietą gali paversti viešąja. Lietuvoje yra Konstitucijoje ir tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos rinkimo teisė. Jei žmogus ateina į parduotuvę, jis turi teisę susipažinti su kainomis ir prekybininkai negali apriboti šios teisės“. J. Laneckis pabrėžė, kad kainos tik skanuojamos, o ne fotografuojamos, tad jos nėra pažeidžiamos.

Mezgama dialogas su prekybos centrais

J. Laneckis sako, kad norėtų bendradarbiauti su prekybos centrais. „Mano nuomone, tai nėra prekybos centrų, kaip struktūros, problema, - sakė jis. - Yra neblogų pavyzdžių, kaip tas darbas vyksta ir vyksta pakankamai neblogai. Kas keisčiausia, jis vyksta tose parduotuvėse, kurios yra šalia biuro. O jei nuvažiuojame į tolimesnę parduotuvę, vyksta tokie dalykai“.

Jis kalbėjo, kad problema ignoruojama mažesniame lygyje – parduotuvėse dirbančių darbuotojų, o ne tinklų vadovybės. Šiuo metu dialogas vyksta su „Maxima“ ir „Rimi“ prekybos centrais. J.Laneckis apibendrino, kad šiuo metu projekto organizatorių santykiai su prekybos centrais nėra itin geri.

Lietuvos Nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė kalb4jo, jog šiuo metu reiktų bandyti su prekybos tinklais tartis, o ne kariauti. „Dar neišsemtos kalbėjimosi galimybės“, - sakė ji. Moteris pabrėžė informacijos apie kainas svarbą.

„Maistas yra gyvybiškas produktas ir be jo vartotojai negali išgyventi, tai ne prabangos prekė“, - sakė ji. A. Armanavičienė patikino, kad skanuodami kainas pirkėjai įstatymų nepažeidžia.

„Draudimas vartotojams rinkti informaciją apie prekes ar paslaugas nėra teisės aktais pagrįstas. Visų parduotuvių, kurios prieštarauja pirkimui, taiko smurtą, veiksmai jokiais teisės aktais nėra pagrįsti ir vyksta jų (įstatymų-DELFI)ignoravimas ir neįgyvendinimas“, - sakė ji.

Su kaltinimais nesutinka

Olga Malaškevičienė
Apie galimą vartotojų teisių ribojimą prekybos centruose DELFI pasiteiravus „Maxima“ atstovės ryšiams su visuomene Olgos Malaškevičienės, ji tokią informaciją paneigė. Paklausta, ar iš tiesų ribojamas išmaniųjų telefonų naudojimas prekybos centruose, O. Malaškevičienė sakė, jog jų parduotuvėse toks elgesys nėra draudžiamas.

„Dėl tokio elgesio mūsų prekybos tinkle niekas sulaikytas nebuvo“, - sakė ji. Atstovės teigimu, produktų kainos – ne slapta informacija. „Mūsų prekių kainos nėra konfidencialios, tai yra vieša informacija, - sakė ji. - Juolab, kad mes turime parduotuvę „e-Maxima”, kurioje prekių kainas galima pasižiūrėti net neišėjus iš namų“.

Nors O. Malaškevičienė pripažino, kad pasiūlymas dėl bendradarbiavimo iš PriceOn.lt buvo gautas, tai, ar parduotuvės atstovai bendradarbiauti sutiko, ji neatskleidė. „PriceOn” atstovai buvo susitikę su mūsų įmonės atstovais, pristatydami savo veiklą“, - sakė ji.

Tai, jog vartotojų teisės neribojamos, teigė ir „Rimi“ viešųjų ryšių atstovė Raminta Stanaitytė – Česnulienė. „Mes visada siekiame, kad pirkėjui mūsų prekybos centruose būtų patogu apsipirkti. Todėl, iškilus nesusipratimams - mielai diskutuojame ir siekiame išsiaiškinti. Tačiau taip pat turime ir savo vidines taisykles, kurios atitinka įstatymus, yra žinomos mūsų darbuotojams. Mums taip pat yra žinoma ir suprantama, jog įstatymai suteikia teisę asmenims rinkti ir skleisti informaciją, taip pat informaciją apie kainas, todėl jokiose „Rimi” vidinėse taisyklėse toks dalykas nėra draudžiamas. Mes jokiu būdu nedraudžiame savo pirkėjams nei rinkti kainų, nei juo labiau naudotis mobiliuoju telefonu parduotuvėje. Kalbant konkrečiai apie jūsų minimą kompaniją - mes patys inicijavome susitikimą su jais, tariamės dėl garbingo bendradarbiavimo. Tačiau tai jau komerciniai, verslo subjektų santykiai, kurie, mūsų manymu, klostosi sklandžiai“, - pakomentavo ji.

Darius Ryliškis, prekybos centro „Norfa“ atstovas patikino, kad jų pirkėjai lengvai gali pamatyti kainas ir apie jas skleisti informaciją . „Norfos“ klientai, be abejo, gali laisvai gauti ir skleisti informaciją apie prekybos centruose pateikiamas kainas. Kas jiems galėtų uždrausti? Kainos juk viešos“, - sakė jis. Vis tik, D. Ryliškio teigimu, pagal galiojančią „Norfos“ parduotuvių vidaus tvarką, filmuoti ar fotografuoti prekybos centre galima tik gavus parduotuvės administracijos sutikimą.

Jis sakė, kad prekybos centras yra gavęs pasiūlymą bendradarbiauti su „PriceOn“ projektu, tačiau to padaryti nesutiko. „Pasiūlymą iš PriceOn.lt esame gavę, bet pasiūlymas nepriimtinas: portalas techniškai nesugebėtų pateikti informaciją apie kainas parduotuvėse, o tai reiškia, kad tos kainos neatitiktų tikrovės ir būtų iškraipytos“, - sakė jis.

Asociacija: draudžiama, jei kainos renkamos komerciniais tikslais

DELFI pozicijos pasiteiravus Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA), jie sakė, kad kainų rinkimas pažeidžia prekybos centrų teises tuo atveju, kai informacija renkama komerciniais tikslais: „Asociacijos nariais esantys prekybos centrai jokiais būdais nedraudžia vartotojams žymėtis kainų, taip ieškant geriausio pasiūlymo. Tačiau jeigu kainų informaciją renka komercinių tikslų siekiantys verslo subjektai, tokiu būdu pažeisdami prekybos centrų vidaus taisykles, toks rinkimas privalo būti suderintas su atsakingais kiekvieno prekybos tinklo asmenimis ir privalo būti gautas leidimas tokiai veiklai. Tokia tvarka nustatyta siekiant išvengti situacijų, kuomet verslo subjektai komerciniais tikslais rinkdami informaciją trukdo kitiems pirkėjams, fotografuodami galimai pažeidžia vartotojų vaizdo duomenų apsaugos taisykles ar tiesiog surenka kainas bei platina informaciją neteisingai, nekvalifikuotai, pateikdami nebeaktualią informaciją ir tokiu būdu tik klaidindami vartotojus“.

LPĮA atstovų teigimu, parduotuvės interjeras – yra intelektinė nuosavybę, todėl jį fotografuojant būtinas leidimas. „Ne visada yra aišku, ar parduotuvėje telefonu fiksuojamos kainos, ar fotografuojama pati parduotuvė. Tokiu atveju apsaugos darbuotojo pareiga perklausti kokiu tikslu naudojamasi foto ar vaizdo įrenginiu“, - sako asociacijos atstovai.

DELFI primena, kad „Price On“ portalui beveik 1 mln. litų investicijų skyrė Tado Karoso valdomas „LTk Capital“ holdingas (priklauso ir “Čili Holdingas“, „East Island“, „Pigu.lt“, „Kruzas NCD“, 220.LV - DELFI).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (187)