Esame nuolat sekami išmanaisiais telefonais, nuolaidų kortelėmis, naršymu internete - kiti iš to dar pasipelno. Kaip privačius asmenis seka verslas aiškinosi TV3 laida “Savaitės komentarai”.
© A.Didžgalvio nuotr.

„Kai mes visą savo informaciją, visą bendravimą perkeliame į kompiuterius, atsiranda galimybė viską (stebėti – DELFI). Tokios didelės stebėjimo apimties ir tokios santykinai lengvos prieigos iki šiol nebuvo“, - sakė rinkodaros specialistas Džiugas Paršonis.

Tuo naudojasi verslas, kuris siekia išsiaiškinti, kas yra jų pirkėjai, kiek uždirba, kur dirba, kokie yra jų pasirinkimai ir pomėgiai. Skaičiuojama, kad už vieno žmogaus kontaktus kai kurios įmonės moka po 0,3 lito, o žmonių kontaktų galma surinkti dešimtis tūkstančių.

“Jeigu jūs einate į kokį nors portalą ir ieškote kelionės į, tarkime, Maldyvus, arba norite rezervuoti ten viešbutį, jūs galite pastebėti, kad praėjus savaitei nuo jūsų apsilankymo, iššoks reklama, sakanti, kad dabar kelionėms į Maldyvus yra 20 proc. nuolaida, o viešbučiams į Maldyvus yra 40 proc. nuolaida”, - pavyzdį pateikia žiniasklaidos planavimo agentūros „Media House“ verslo plėtros vadovas Artūras Olšauskas.

Primenama, kad paieškos varikliai, tokie kaip „Google“ ir „Yahoo“, taip pat fiksuoja vartotojų apsilankymus ir vėliau siūlo susijusius paieškos rezultatus - surinkta informacija naudojama reklamos tikslais.

“Sekant jūsų veiksmus, ką jūs darote, tinklapiai įrašo informaciją apie jūsų žiūrėtus puslapius, tai vadinamieji „slapukai“ (angl. „cookies“), visos naršyklės naudoja šią technologiją”, - atkreipia dėmesį „Microsoft“ technologijų ekspertas Šarūnas Končius.

Papildomus duomenis kaupia ir telefonai, pavyzdžiui, fotografuojant pridedami duomenys, kur nuotrauka yra padaryta. Atsiradus išmaniesiems telefonams duomenų rinkimas palengvėjo, nes, jei vienu kompiuteriu gali naudotis keli asmenys, tai paprastai telefonas priklauso vienam žmogui. Tačiau specialistai sako, jog nors vartotojo elgesys yra stebimas, žmogaus tapatybė yra nenustatoma, nebent tai daro saugumas.

„Mes nežinome nei jų pavardžių, nei vardų, nei kur jie gyvena. Mes žinome, kaip jie elgiasi internete, žinome, ką jie mėgsta internete, bet mes galime prasilenkti gatvėje ir nežinoti, kad čia tas pats žmogus, į kurį mes taikome reklamoje“, - teigia A. Olšauskas.

Džiugas Paršonis
Džiugas Paršonis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Ekspertai teigia, jog dažnai patys žmonės palengvina darbą juos sekančiam verslui, nes socialiniuose tinkluose skelbia daug asmeninės informacijos, tačiau net ir to nedarant, išlikti nematomu nebeįmanoma.

„Nebūkime naivūs: skatinimas gauti algas į banko sąskaitas, atsiskaitymas kortelėmis yra ne vien žiūrint mūsų interesų, šitaip lengviau sekti vadinamąjį šešėlį, šitaip lengviau aiškintis kiekvieno žmogaus gyvenimą, įpročius, mokesčius, jeigu to prireiktų“, - mano D. Paršonis.

Duomenų apsaugos inspekcija skaičiuoja kasmet sulaukianti po keletą šimtų skundų dėl duomenų rinkimo, tačiau ji tvirtina, kad daugelis tokių „seklių“ dirba teisėtai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sugriuvusią „Maxima“ Rygoje apdraudusi „Ergo“ išmokės 1,6 mln. eurų

Vokietijos kapitalo Baltijos šalių draudimo bendrovė „ Ergo Insurance “ sumokės 1,615 mln....

Didžiausią grąžą pensijų kaupimo dalyviams pernai uždirbo akcijų pensijų fondai (1)

Lietuvoje veikiančių pensijų fondų vidutinė grąža buvo teigiama: per metus II pakopos pensijų...

„Vilniaus vandenys“ žada atleisti nesąžiningiems vartotojams (6)

„Vilniaus vandenų“ vartotojams, kurie iki sausio pabaigos prisipažins vagiantys vandenį iš...

Startuolių vizos iniciatyvai – pagyrimai ir raginimai

Talentų iš ne ES šalių pritraukimo programa „Startup visa“ įsibėgėja, bet rezultatai nėra...

Kainų komisija vertins „Amber Grid“ tinklo plėtros planą

Kainų komisija ketvirtadienį spręs dėl gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber...

Top naujienos

Konservatorių ir valstiečių kovoje – intriga: duomenys išsiskyrė (510)

Jau ne pirmą mėnesį populiariausių partijų viršūnėje tarpusavyje besivaržantys valstiečiai...

Pasibaigus pikantiškai istorijai vėl bus ieškomas vienos didžiausių valstybės įmonių vadovas (59)

Viena didžiausių valstybės įmonių, kurios darbuotojų kiekis pranoksta Prezidentūros, Seimo ir...

Trolių taikiniu tapo Grybauskaitė ir Skvernelis: dėl ko įsižeidė mongolai? (110)

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė supyko – pasirašė dekretą, kuriuo įvedamos sankcijos...

„Ryanair“ lėktuve įkaltintus lietuvius papiktino bendrovės elgesys ekspertai įvertino situaciją (9)

Į JAV per Oslą skrendanti Karolina (vardas pakeistas) atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje –...

Policijos rankose – nauji pažangūs greičio matuokliai matys pažeidėją už 2 km (189)

Lietuvos policija iš kompanijos „Eurosec“ nusipirko pirmuosius pažangius nešiojamus...

Prieš lietuvių emigrantų šeimą Anglijoje įvykdytas neapykantos nusikaltimas (2)

Gausiai lietuvių emigrantų apgyvendinto Anglijos miesto Wisbecho policija pranešė apie...

Pirštu bedė į Rusiją: tai tarsi naujas karinis ginklas (325)

Europos Sąjunga trečiadienį surengė diskusiją apie Rusijos propagandos įtaką Bendrijai ir...

Sugriuvusią „Maxima“ Rygoje apdraudusi „Ergo“ išmokės 1,6 mln. eurų

Vokietijos kapitalo Baltijos šalių draudimo bendrovė „ Ergo Insurance “ sumokės 1,615 mln....

Pamatę, ką žmonės krauna į lesyklas, gamtininkai įspėja: balandėliai ir cepelinai šiukštu netinka (11)

„Pats metas pradėti rūpintis paukščiais. Belieka įsigyti ar patiems pasigaminti lesyklėlę. Ir...

Apdovanojimą už gyvenimo nuopelnus atsiėmusiam Ilgauskui – skambūs LeBrono komplimentai (26)

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Lietuvos laiku išskirtinio pagerbimo sulaukė buvęs...