Pašnekovas nurodė, kad tarptautinė verslo bendruomenė yra kaip niekad sunerimusi. Anot jo, ekonomikos sulėtėjimas Europoje jau yra jaučiamas, tačiau laidoje jis paminėjo ir tai, kad Lietuva kai kuriose srityse gali lyderiauti, pavyzdžiui, kalbant apie persiorientavimą į tvarią ekonomiką.
Automobilių pramonei – sudėtingas periodas
Tiesa, anot jo, automobilių pramonė išgyvena vieną sunkiausių periodų.
„Reikia pripažinti, kad automobilių pramonė išgyvena vieną iš sudėtingesnių periodų. O lėtėjimas vyksta dėl kelių priežasčių. Viena iš priežasčių – nestabilūs ir neaiškūs prekybiniai santykiai tarp Kinijos ir JAV. Tas prekybinis karas tikrai atsilieps ir Europos Sąjungai. Kitas dalykas tas, kad įvedant naujus ir griežtesnius apribojimus ekologijai, taip pat turint omenyje taršos mokesčius, kurie įvedami ir Lietuvoje, tiesiog pramonė yra skatinama būti ženkliai švaresnė. Tai sukuria papildomas išlaidas ir kaštus. Šios neapibrėžtos sritys stabdo vystymąsi. Dar yra ir trečioji – vartotojų lūkesčiai. Vartotojai, nujausdami, kad ateina nauja automobilių era, jie tiesiog bando išnaudoti tuos egzistuojančius automobilius ir nusipirkti naują automobilį, taip pat dar yra kritimas pardavimuose apie 20 proc. Visi laukia naujos kartos automobilių“, – tikino pašnekovas.
Turės įtakos ir Lietuvos verslininkams
Žinoma, visa tai gali turėti įtakos ir Lietuvos verslams.
„Automobilių pramonė yra dalis tos visos grandinės, dalis grandinės gaminama ir Lietuvoje. Daugelis lietuviškų įmonių dirba subkomponentinėje gamyboje pirmoje arba antroje grandinėje tiekiant tam tikrus mazgus. Kol kas tas sulėtėjimas jaučiamas tiems, kas tiesiogiai dirba su automobilių pramone. Yra kelios įmonės, kurios dirba su Lietuvos pramone, pavyzdžiui, „Vilma“, kuri jau truputį pajautė tą sulėtėjimą, bet dar neženkliai. Manau, kad tai yra smagračio efektas ir vėliau, šią vasarą, mes galbūt pradėsime matyti ir tam tikrus lėtėjimus. Viliamės, kad galbūt to nebus, bet greičiausiai, kad tai pasieks ir Lietuvą.
Mes viliamės, kad tas sulėtėjimas bus toks, koks yra prognozuojamas ir Lietuvos banko, ir kitų bankų. Visi skaičiai yra panašūs, todėl tikimės, kad jie tokie ir bus. Kad vyktų kažkokie atleidimai – sunku būtų tuo patikėti, nes vis dar yra trūkumas tų darbuotojų, bet ilgainiui gali būti, kad situacija keisis ir reikia ruoštis ne puotauti, o tam, kad gali ištikti netikėtumai. Jeigu jie bus, tai būsime pasiruošę“, – kalbėjo V.Janulevičius.
Lietuva gali ir išlošti
Nepaisant ekonomikos sulėtėjimo, verta pastebėti ir galimas naudas. Kaip tikino pašnekovas, Lietuva, kaip maža šalis, gali turėti ir privalumų.
„Jeigu mes atraktyviai tai pačiai Europai pateiksime, kad mes galime būti mini Kinija Europos Sąjungos viduje, aš manau, kad tai pritrauktų investicijas. Tam reikia daug dirbti, skatinti ir populiarinti Lietuvą, kas ir dabar vyksta, bet reikia nesustoti. Manau, kad tie pokyčiai ar ekonomikos sulėtėjimas gali mums būti net į naudą. Galbūt kiti investuotojai, pamatę, kur yra brangesnės darbo vietos, arba brangesni kaštai gaminti tam tikrą produktą, jie pažvelgs į Lietuvą ir ateis. Galime pamatyti, kad būtent po krizės atėjo daugelis investuotojų. Manau, kad reikia pasiruošti, turėti subalansuotų finansų, nuoseklią politiką ir galbūt galime išlošti.
Mes esame maža, bet lanksti ekonomika. Didelėms šalims, tokioms, kaip Vokietija, Prancūzija, persiorientuoti į tą naują ir tvarią ekonomiką ir pramonę užtruktų daug ilgiau. Mes kaip tik galime būti vieni iš lyderių. Reikia iniciatyvos, taip pat svarbu derėtis dėl biudžeto Europos Sąjungoje“, – sakė jis.
Įvertino Suomijos pasiūlymą
Laidoje V.Janulevičius paminėjo ir sanglaudos fondų svarbą. ES šiuo metu vyksta derybos dėl ilgalaikio biudžeto plano 2021-2027 metams. Procesą apsunkina numatomas Jungtinės Karalystės pasitraukimas. Nuo 2018 metų vidurio ES valstybės narės intensyviai derasi remdamosi Komisijos pasiūlymu, kuriame raginama surinkti 1,3 trln. eurų daugiametį biudžetą. Vis dėlto Suomija siūlo sumažinti biudžetą iki kiek daugiau nei 1,087 trln. eurų ir beveik per pusę sumažinti Europos gynybos fondo dydį – to reikalauja ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Manau, kad visus Lietuvos verslininkus paveiktų. Šiandien sanglaudos fondai sudaro gana žymią dalį Lietuvos biudžeto. Jeigu mes ketvirčiu mažiau gautume tų suplanuotų pinigų, o biudžetas buvo planuojamas taip, kaip mes iš anksto tikėjomės gauti, tai reiškia, kad bus mažiau projektų, mažiau išlaidų valstybei.
Bet pradžioje gal reiktų atstovėti ir surinkti dalį biudžeto bei surinkti tinkamą komandą, kuri galėtų tai pasiekti“, – sakė V.Janulevičius.
Naujiems mokesčiams – dar ne laikas
Laidoje pasiteiravus, ar Lietuvos verslininkai spėja su augančiais atlyginimais, V.Janulevičius tikino, kad pramonė turi tranformuotis, o algos turėtų augti, tačiau didėti turėtų ir našumas.
„Jeigu paklaustume verslininkų, jie sakytų, kad spėja, jeigu paklaustume darbuotojų, jie sakytų, kad atsilieka. Čia yra amžina diskusija. Aš manau, kad mes einame lygiagrečiai. Pramonė turi tranformuotis, tam reikia laiko. Lyginant su mano grupės įmonėmis, atlyginimas nuo 2012 metų užaugo beveik dvigubai. Kalbant apie ateitį, tas kilimas turėtų būti labai pamatuotas. Aš manau, kad algos turi būti didesnės, bet ir mūsų našumas turi būti didesnis“, – kalbėjo jis.
Anot V.Janulevičiaus, turint omenyje ekonomikos lėtėjimą, kalbėti ir įvedinėti naujus mokesčius – ne pats geriausias laikas.
„ Ne pats geriausias laikas įvedinėti naujus mokesčius. Kas liečia tuos privalomus mokesčius, galbūt kalbant apie taršos mokesčius, kurie yra skirti taršiems automobiliams, tai aišku, kad tai yra nepopuliari priemonė, bet, neišjudėję iš mirties taško, nežinau, ar mes pasiektume kokių nors rezultatų. (…) Manau, kad tikrai reikia judėti į tą pusę, nes galimybių yra. Kalbant apie kitus mokesčius, manau, būtų geriau susilaikyti nuo jų. Pažadai yra gerai, kiekvienas norime, kad vartojimas būtų didesnis, pramonininkai taip pat nori, bet klausimas – ar tai geras laikas, nes tai gali destabilizuoti visą situaciją“, – sakė V.Janulevičius.
Laidos pabaigoje V.Janulevičius darkart prisiminė susitikimą Zagrebe, kur jam teko dalyvauti. Anot jo, verslo bendruomenė yra kaip niekada susirūpinusi.
„Kalbant su kolegomis iš kitų šalių, niekada anksčiau nemačiau tokio susirūpinimo, koks yra dabar būtent automobilių ir plieno pramonėje. Tai dvi pramonės, kurios stoja. Žiūrint į priekį, matyt, Europa bandys gintis, jeigu keisis subsidijos iš Rytų šalių, manau, Europa turės elgtis ryžtingiau, kad apsaugotų savo pramonę. (…) Aš manau, kad tokios krizės, kokia buvo 2008-2009 metais, nebus, aš drįstu abejoti. Manau, kad mes laipsniškai įeisime į tokį sulėtėjimą, bet klausimas – kaip mes pasiruošime“, – sakė V.Janulevičius.
