Verslininkai situaciją jau lygina su 2008–2009 m. krize: jei trūks lėšų, įmonėms gali tekti bankrutuoti

Lygino su krize 2008–2009 m.

Posėdžio pradžioje Eugenijus Gentvilas sakė, kad šis susitikimas yra skirtas verslo ir valdžios racionaliems sprendimams ieškoti.

„Per mažai derinama su verslo bendruomene, neatsižvelgiama į jautrių sektorių problemas. Derintis su verslo bendruomenėmis būtų būtina. Jie neprašo duoti pinigų, jie ieško racionalių sprendimų, kad būtų galima taikyti atidėjimus. Todėl ir buvo inicijuotas šis posėdis, jog galėtume surasti kompromisą“, – kalbėjo jis.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus aptarė situaciją versle ir tikino, kad ji šiandien dėl koronaviruso perauga į kitą lygį.

„Situacija perauga į kitą lygį. Anksčiau buvo kalba apie žmonių sveikatą, bet dabar, jei taip galima pasakyti, virusas „įsimetė“ ir į ekonomiką.

Mūsų turizmo sektoriuje dirba dešimtys tūkst. žmonių, turizmas stoja – tiek atvažiuojamasis, tiek išvykstamasis. Tai atsiliepia restoranams, viešbučiams.

Valdas Sutkus

© DELFI / Karolina Pansevič

Kitas dalykas – mūsų transporto sektorius. Mūsų narys „Linava“ praneša, kad jų įplaukos sumažėjusios apie 50 proc., kai kur – 90 proc., nes nemažai Lietuvos vežėjų įmonių dirba būtent Šiaurės Italijoje“, – kalbėjo jis.

V. Sutkus tikino, kad pokyčių pastebima net ir mažmeninėje prekyboje.

„Pasijuto pirkimo mažėjimas, žmonės stengiasi nebepirkti ne pirmo būtinumo prekių. Su virusu į ekonomiką ateina kol kas dar ne totali, bet didėjanti panika, jie pradeda taupyti, riboti vartojimą.

Manau, kad palyginimas su 2008–2009 m. krize darosi vis labiau tinkamas. Laikas pagalvoti apie paramą šiems verslo sektoriams“, – sakė jis.

Kaip pabrėžė, verslas šiandien neprašo dotacjių, bet yra tam tikros prievolės valstybei, susijusios su mokesčių mokėjmu, „Sodra“.

„Gali nutikti taip, kad, jei trūks lėšų, įmonės turės bankrutuoti, nes negalės įvykdyti mokestinių prievolių“, – sakė V. Sutkus ir pabrėžė, kad virusas šiandien yra ir ekonomikos srityje.

Be to, jo teigimu, reikėtų pagalvoti ir apie Darbo kodekso peržiūrą, nemokamas atostogas darbuotojams, atleidimo iš darbo supaprastinimą.

„Tai skamba nepatraukliai, bet alternatyva gali būti paprasta – arba įmonės netenka dalies darbuotojų, arba visi draugiškai nuskęstame“, – kalbėjo jis.

Užsiminė apie svarbią įstatymo pataisą

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vykdomoji direktorė ekonomistė Rūta Vainienė posėdyje prasitarė nenorinti kelti panikos, tačiau viena problema, susijusi su logistika ir prekybininkais, yra esminė.

Rūta Vainienė

© DELFI / Kiril Čachovskij

„Logistikos srityje veikia ypatingas darbuotojų režimas. Jeigu yra nustatytas nors vienas koronaviruso atvejis, privaloma karantinuoti visą pamainą dviem savaitėms. Tai klausimas, kas dirbs vietoje jų?

Yra tiekimo grandinė, nebus nei kam priimti, nei išduoti prekių, ir tai – ne viena parduotuvė, tai – visas tinklas. Noriu atkreipti dėmesį, nes tada triktų parduotuvių aprūpinimas būtiniausiais produktais. Kalba eina ne apie tai, kad neturi būti saugumo priemonių, bet apie tai, kad nebūtų tokių priemonių, kurios vėliau gali turėti daugiau neigiamų pasekmių“, – kalbėjo ji.

Paklausus, kaip galėtų būti koreguojamas toks įstatymas, buvo teigiama, jog turėtų būti izoliuojamas koronavirusu susirgęs asmuo, kontaktiniai asmenys, o ne visa logistikos pamaina, arba apie tai palikta spręsti patiems vadovams.

R. Vainienė prašė valdžios atidėti naujų įstatymų priėmimą, susijusį su prekybininkais.

Pateikė siūlymų

Kovo 9 dieną Lietuvos verslo konfederacija raštu kreipėsi į Vyriausybę bei LR Seimos ekonomikos komitetą. Rašte buvo prašoma atkreipti dėmesį į šalyje dėl koronaviruso susidariusią situaciją.

Rašoma, kad viruso įtaka Lietuvos turizmo sektoriui – išties didelė, o kelionių paketų užsakymų skaičius yra kritęs apie 20 proc., palyginti su įprasto mėnesio prieš viruso paplitimą užsakymais.

Siekiant padėti turizmo sektoriaus įmonėms išlikti konkurencingoms buvo prašoma imtis šių priemonių: Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje sudaryti darbo grupę, kurioje būtų reguliariai aptariama turizmo sektoriaus situacija šios krizės metu, Vyriausybei skirti daugiau dėmesio ir resursų esamos situacijos šalies viduje komunikacijai užsienio valstybėse, taip pat ekstremalių situacijų valdymo grupei užtikrinti dialogą su šios krizės bene labiausiai paliesto turizmo sektoriaus atstovais, pradėti ieškoti galimybių padėti turizmo sektoriui sumažinti patiriamus nuostolius pasitelkus tiek mokestinius, tiek valstybės turimus finansinius instrumentus.

Be to, buvo prašoma atleisti įmones nuo įmokų „Sodrai“ arba kompensuoti įmonėms šias įmokas ekstremalios situacijos laikotarpiu, skirti tiesiogines subsidijas darbo užmokesčiui dalinai kompensuoti – po 1 MMA darbuotojui kas mėnesį, sumažinti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų PVM iki 5 proc. ekstremalios situacijos laikotarpiu.

Subsidijų dalyti nežadėjo

„Delfi“ primena, kad premjeras Saulius Skvernelis „Žinių radijuje“ teigė, jog yra svarstoma, kaip palengvinti papildomą naštą, kurią įmonės patiria dėl koronaviruso, tačiau subsidijų verslui Vyriausybė dalyti neketina, rašė naujienų agentūra ELTA.

„Jei kas nors galvoja, kad valstybė pradės dalyti subsidijas, tai tikrai to nebus, bet su atskiromis šakomis (verslo – ELTA) vyksta pokalbiai, laikinai einantis ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas turėjo susitikimų, tą darysime Vyriausybėje, identifikuojamos rizikos ir svarstoma, kaip palengvinti naštą keliais aspektais“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė S. Skvernelis.

Saulius Skvernelis

© DELFI / Andrius Ufartas

Premjeras teigė, kad į kiekvienos įmonės, susidūrusios su koronavirusu, situaciją bus žiūrima individualiai.

„Jei atsirastų nedarbo problema, mes irgi tam esame pasiruošę, jei atsirastų problemų įmonėms su prievolių vykdymu, tai Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) į kiekvieną aktą žiūrės individualiai su visomis įmanomomis teisinėmis priemonėmis – prievolių atidėjimas, grafiko išdėstymas.

Tikrai nebus taip, kad įmonės, kurios dėl koronaviruso susiduria su ekonominiais sunkumais, patirtų kokių nors sankcijų, nepatogumų ar persekiojimą. Darysime viską, kad kiekvienai įmonei individualiai pagal jos situaciją būtų suteikta maksimali pagalba“, – teigė Vyriausybės vadovas.

Anot jo, kol kas Lietuvos ekonomika yra tvirta, todėl apie kitas ekonomiką skatinančias priemones negalvojama.

„Apie kitas ekonomiką skatinančias priemones, jei jų prireiktų, kol kas nėra ką kalbėti. Šalies ekonomika tvirta, finansai taip pat labai gerai valdomi; jei tokių situacijų bus, Vyriausybė svarsto ir turi planų tomis priemonėmis, jeigu reikėtų, skatinti šalies ekonomiką ir didinti vidinį vartojimą“, – teigė S. Skvernelis.

„Matysime, kaip reaguoja rinkos, finansinė aplinka, bet tik noriu pabrėžti, kad valstybė šį kartą yra pasiruošusi visiems iššūkiams“, – pridūrė jis.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė po susitikimo su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu teigė, kad, jei situacija dėl koronaviruso blogės, įmonės bus priverstos užsidaryti. Pasak jos, labiausiai dėl koronaviruso kenčia restoranai – mažėja ne tik jų apyvarta, bet ir atšaukiami užsakymai.

Taip pat buvo teigta, kad ketvirtadienį Vyriausybė bei Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras pateiks naujausių nurodymų, siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą.