aA
Lietuvoje daugiausiai atvykėlių yra iš kaimyninių šalių, skaičiuojama, kad didžioji dalis imigruojančių yra iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Ką šie atvykėliai veikia Lietuvoje?
© DELFI / Mindaugas Ažušilis
Migracijos departamento duomenys skelbia, kad didžioji dalis imigruojančių nurodo, kad atvyksta į Lietuvą užsiimti teisėta veikla, pavyzdžiui, steigia įmonę Lietuvoje. Antra pagal populiarumą priežastis – šeimos susijungimas, o trečia – darbas Lietuvoje.

Lietuvoje 2014 m. užsieniečiams išduoti 9 749 Laikini leidimai gyventi ir pakeista dar 8 547, o tai iš viso sudaro 18 296.

Daugiausiai atvykėlių iš užsienio tais metais Lietuvoje fiksuota iš Rusijos (5480), Ukrainos (4255) ir Baltarusijos (4130). Tad ką šie žmonės veikia Lietuvoje, jei atvyksta ne dėl teisėtų ekonominių interesų ar šeimos susijungimo?

Lietuvos verslininkams imigrantai jau yra šiek tiek pažįstami ir iš patirties: dalis įmonių neranda reikiamos kvalifikacijos darbuotojų Lietuvoje, pavyzdžiui, aviacijai, paslaugų centrams, arba apskritai neranda sutinkančių dirbti žmonių, pavyzdžiui, statybose, kur darbo sąlygos - ne iš maloniųjų.

Ką samdo?

Skirtingų sričių verslo atstovai sutiko papasakoti, kokiems darbams samdo žmones iš užsienio.

„Mūsų biuruose Vilniuje dirba daugiau nei 40 tautybių darbuotojų iš daugiau nei 10 šalių. Daugiausia yra Ukrainos, Baltarusijos piliečių. Kiti darbuotojai yra atvykę iš Kinijos, Rusijos, Slovakijos, Venesuelos ir kitų šalių. Įvairios mūsų įmonių grupės bendradarbiauja su studentų mainų programomis „Erasmus“, „Da Vinci“, universitetais ir kolegijomis. Būna, kad vienu metu praktika atlieka iki 40 studentų“, - vardija „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis.

Be to, įmonių grupė valdo antrines bendroves Jungtinėje Karalystėje, Kinijoje, Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje, Ukrainoje ir Rusijoje ir tarp šalių taip pat vyksta specialistų migracija.

„Iki 2015 metų paprastai darbinome sertifikuotus aviacijos specialistus, kurių dėl verslo augimo nespėdavome pasiruošti: aviamechanikus, verslo aviacijos pilotus, inžinierius. Tačiau darbo rinka Lietuvoje labai nuseko ir šiandien jau esame įdarbinę ir IT specialistus, kurių labai trūksta, tarptautinius pardavėjus, įvairius biuro darbuotojus. Šiandien jaučiamas milžiniškas paprastos darbo jėgos poreikis. Lietuva tapo brangi, norėtųsi, kad netaptų nekonkurencinga“, - svarstė jis.

G. Žiemelis sako, kad Jungtinė Karalystė, JAV, JAE, Singapūras savo konkurencingumo problemą sprendė leisdamos darbdaviams įsivežti darbo jėgą iš ten, kur ji kainuoja pigiau lygiagrečiai mokydamos savo šalių piliečius aukštesnės kategorijos profesijų. Kartu jis priduria, kad Lietuvos atveju reikėtų investuoti ir į anglų kalbos žinių gilinimą.

„Tokiu būdu vidutinės sąnaudos darbo jėgai mažėdavo, šalis ir verslas tapo konkurencingesni“, - dėsto pašnekovas.

Paklaustas, ar įmonė padeda į Lietuvą atvažiuojantiems dirbti žmonėms gauti laikinus leidimus gyventi Lietuvoje, verslininkas sako, kad šiam tikslui yra įkurtas nedidelis skyrius.

„Esame išdirbę sistemą, kad prieš pretenduojant į darbo vietą reikia iškart pristatyti mokslų diplomus, rekomendacijas, įvairias pažymas, pavyzdžiui, kad žmogus neteistas, ir taip toliau, - vardijo jis. - Bet procedūros Lietuvoje akivaizdžiai yra per sudėtingos ir perteklinės. Reikia dar įrodyti Darbo biržai, kad Lietuvoje tokio specialisto nėra ir tik tada gali pradėti įdarbinimo procedūrą. Tiesa sakant, akivaizdi dauguma registruotu Darbo biržoje pretendentų dažniausiai net nemoka anglų kalbos – mūsų atveju, negalėtumėme jiems pasiūlyti jokių pozicijų, jau nekalbant apie kitus reikalavimus. Vien tam sugaištame apie 2 mėnesius.“

Jis skaičiuoja, kad iš viso reikalingos procedūros įdarbinti užsienietį Lietuvoje užtrunka apie 4-5 mėn.

„Mūsų valdomoje Jungtinės Karalystės kompanijoje „Storm Aviation“ dirba apie 150 darbuotojų, dalis jų - užsieniečiai. Įdarbinimo procedūra užtrunka iki 1,5 mėn. Kitas pavyzdys - Kinijoje, Zhenghou mieste, turime lėktuvų lizingo antrinės įmonės biurą, direktorius ten - kiniškai kalbantis lietuvis ir jam gauti darbo leidimą užtruko 2 mėn.“, - palygina G. Žiemelis.

„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis pasakoja, kad su Lietuvoje dirbančiais užsieniečiais taip pat yra susidūręs, tačiau juos darbino ne „Hanner“.

„Mes samdome bendroves tam tikriems darbams atlikti, pavyzdžiui, reikia uždengti stogą, mes samdome tai atliekančią įmonę. Jeigu mums reikia pastatuose sudėti langus, samdome ir ir šį darbą atliekančią įmonę. Dirbame su pakankamai daug įmonių, kuriose yra daug užsieniečių, nors mes jų tiesiogiai neįdarbiname, jie dirba mūsų objektuose. Dabar keliuose objektuose turime užsieniečių, kurie atlieka betonavimo darbus, betoninių gaminių montavimo darbus, nes surasti lietuviškos kilmės darbininkų kiekvieną dieną darosi vis sunkiau ir sunkiau“, - sakė A. Avulis.

Arvydas Avulis
Arvydas Avulis
© DELFI / Tomas Vinickas


Pasak jo, vienas būdų rasti lietuviškos kilmės darbuotojų – darbus planuoti prieš 6-9 mėnesius, tačiau, pasak jo, tai sunku padaryti.

„Dažnai būna aplinkinių gyventojų skundų, jie nepatenkinti ir tuo, ir kitkuo, tad statybos leidimų išdavimas užtrunka ir sunku tiksliai prognozuoti, kada kokį darbą darysi ir negali prisiimti sutartinių įsipareigojimų 6-9 mėnesius į priekį. O kompanijų, kurios galėtų greitai atlikti darbus, praktiškai nėra: dabar reikia greitai atlikti teritorijos tvarkymo darbus, nes viena įmonė „pavedė“, bet kitų bendrovių nėra, nes visi užsiėmę pusmečiui ir daugiau į priekį“, - pasakojo A. Avulis.

Tad verslas dabar naudojasi tokia išeitimi – samdo iš kitur atvykstančius žmones.

„Dabar daugiausiai mūsų objektuose dirba žmonių iš Baltarusijos, taip pat ir iš Ukrainos. Turbūt šios šalys yra didžiausios donorės mūsų sektoriui, - sakė A. Avulis. - Žinoma, atvažiuoti į Europos Sąjungos valstybes iš ten yra kur kas sudėtingiau, o mes dar ir konkuruojame su Lenkija. Lenkai net turi savo biurus Kijeve, kur renka žmones, jiems išduoda vizas ir jie didžiuliais kiekiais važiuoja dirbti. Pas mus žmonės atvažiuoja dviem keliais: gauna arba leidimą atvykti ir dirbti Lietuvoje, arba jie gauna leidimą atvykti į Lenkiją ir po to važiuoja čia.“

Pasak jo, statybos sektoriuje darbuotojų trūksta gana daug dėl darbo sąlygų ir atlyginimų skirtumų su kitomis šalimis, kur darbą susirasti Lietuvos piliečiams - nesudėtinga.

„Žmonės į užsienį dirbti statybose skrenda ir susitarę, ir nesusitarę, nereikia ir kalbos, nes formuojasi atskiros brigados, kuriose pakanka, kad vienas žmogus šiek tiek supranta angliškai, o kiti po to susišneka rusiškai, lenkiškai ar lietuviškai.

Antra vertus, ir darbas statybos sektoriuje nėra pats maloniausias: čia triukšmas, dulkės, saulė, vėjas, lietus, šaltis, tai – ne biuras. Dėl to šio darbo nelabai nori dirbti ir vokiečiai, ir anglai, ir norvegai, jie įsiveža žmones darbams, kurių jie patys nenori dirbti.

Tas pats bus ir Lietuvoje, jei lietuviai nenorės gatvių šluoti ar sniego žiemą kasti, galima įsivežti žmonių, kurie šiuos darbus sutinka atlikti, net neskirstant, ar jie kvalifikuoti, ar nekvalifikuoti. Jei lietuviai norės šluoti gatves, gerai, tegul eina ir šluoja, bet kuo toliau, tuo norinčių šio darbo bus mažiau. Tas pats ir su statyba“, - teigė A. Avulis.

Pašnekovas primena ir kitą svarbų faktorių - išvykstantys iš Lietuvos dirbti statybose į Švediją, Norvegiją, Airiją ir kitur, kur nekilnojamas turtas yra mažiausiai 2 kartus brangesnis, uždirba ir mažiausiai 2-3 kartus didesnes algas nei Lietuvoje.

„Dėl to žmonės sėda į lėktuvą ir išvažiuoja, o ten jų laukia išskėstomis rankomis, kaip ir mes jų čia laukiame, bet jie ten dirba, o mūsų rinka nukraujuoja. Esame tokioje būklėje, kad jeigu neįsivešime, nesurasime darbuotojų kitur, visos statybos vyks gerokai lėčiau“, - teigė jis.

Paklaustas, kokie darbuotojai atvyksta į Lietuvą iš svetur, verslininkas sako, kad ir kvalifikuoti ir ne visai.

„Mes tiesioginio kontakto su jais neturime, nes mes suformuojame samdomai įmonei užduotį ir ji turi darbus atlikti. Jeigu jų vieni žmonės kvalifikuoti daugiau, kiti mažiau, jie patys nusprendžia, kaip užduotį atlikti. Vis tik manau, kad didžioji dalis užsieniečių – kvalifikuoti, bet pritaikomi ir mažiau kvalifikuoti žmonės“, - svarstė A. Avulis.

Užsieniečius Lietuvoje įdarbina ir paslaugų centrai. „Danske Bank“ Globalių paslaugų centro vadovės pavaduotojas Audrius Radišauskas pasakojo, kad šiame banke Lietuvoje dirba apie 60 kitataučių ir jie sudaro apie 3 proc. visų darbuotojų.

„Didžioji jų dalis yra kilę iš Europos Sąjungos šalių, pavyzdžiui, Skandinavijos, Vokietijos, Ispanijos, Italijos, Latvijos, kita dalis iš Nepriklausomos valstybių sandraugos, JAV, Šri Lankos, Indijos, Sirijos“, - vardijo A. Radišauskas.

Audrius Radišauskas
Audrius Radišauskas
© Bendrovės archyvas



Pasak jo, viena svarbiausių kompetencijų bankui samdant užsieniečius yra tai, kad jie puikiai kalba įvairiomis užsienio kalbomis.

„Pavyzdžiui, apie 20 proc. „Danske Bank“ Lietuvoje dirbančių kitataučių kilę iš Šiaurės šalių. Natūralu, jie sklandžiai kalba daniškai, švediškai, norvegiškai, suomiškai. Tai yra pagrindinės užsienio kalbos, kurių prireikia dirbant dalyje mūsų globalių komandų. Nepaisant to, kad Šiaurės kalbas įmonės viduje mokosi kone 10 proc. visų darbuotojų, kolegos, kuriems šios kalbos yra gimtosios, labai paspartina kalbos prigijimą komandoje, skatina teisingą kalbos vartojimą kasdieniame darbe“, - pasakojo A. Radišauskas.

Paklaustas, ar įdarbintiems kitų šalių piliečiams bankas padėjo gauti laikinus leidimus gyventi Lietuvoje, pašnekovas sako, kad ne visais atvejais.

„Danske Bank“ Lietuvoje dirba nemaža dalis užsieniečių, kuriems leidimai gyventi Lietuvoje buvo išduoti kitomis aplinkybėmis, tarkime, Lietuvoje studijavę jauni profesionalai arba meilės imigrantai, - sakė A. Radišauskas. - Tačiau bent 10-20 proc. kitų šalių piliečių minėtus formalumus padėjome susitvarkyti. Šias paslaugas „Danske Bank“ grupėje teikia išorės konsultantų kompanija, kuri už tam tikrą mokestį padeda susitvarkyti visus formalumus, esant poreikiui – net surasti gyvenamąją vietą Lietuvoje, pervežti asmeninius daiktus ir kita.“

Paklaustas, ar procedūros norint gyventi ir dirbti Lietuvoje užsieniečiams yra sudėtingos, pašnekovas pateikia keletą kurioziškų pavyzdžių.

„Dauguma dokumentų, formų, kurias privalo užpildyti ir tarnyboms pateikti Lietuvoje norintis gyventi kitatautis, yra pateikti lietuvių kalba. Kaip šiuos formalumus be darbdavio pagalbos gali susitvarkyti vietine kalba nešnekantis kitatautis? Taip pat, kai kurios procedūros kiek dviprasmiškos. Pavyzdžiui, norintis gauti leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje kitatautis privalo migracijos tarnybai pateikti darbo sutartį.

Tuo tarpu, darbdavys darbo sutarties su kitataučiu negali įforminti tol, kol jis neturi leidimo gyventi ir dirbti Lietuvoje. Pasiaiškinus išsamiau, pasirodo, tinkamas ir „ketinimą įdarbinti“ įrodantis dokumentas. Įvairių keblumų kartais kyla dėl kitataučių aukštojo mokslo studijų dokumentų, kuriuos reikia ne tik išversti ir notariškai patvirtinti, bet ir padedant specialioms institucijoms prilyginti Lietuvoje galiojančiam aukštojo mokslo studijų programų suskirstymui ir t.t.“, - vardijo A. Radišauskas.

Imigraciją vadina neišvengiama

Verslo atstovai imigraciją vadina neišvengiamu sprendimu Lietuvai, turint omenyje mažėjantį gyventojų kiekį ir prastą gimstamumą.

„Ji - neišvengiama. Žmonės visame pasaulyje migruoja. Jungtinėje Karalystėje, JAV ir kitose protingose šalyse gyventojų skaičius didėja išskirtinai dėl imigrantų. Izraelyje, pavyzdžiui, 1990 m. gyveno tik apie 4 milijonus gyventojų, griuvus Sovietų Sąjungai, jie aktyviai kvietėsi žydiškos kilmės rusus: mokslininkus, gydytojus, menininkus. Dabar Izraelyje gyvena 8 milijonai gyventojų. Intelektinį potencialą matome visame pasaulyje, prie kurio kūrimo prisidėjo atvykėliai: į juos investavo kitos šalys, o naudą jie nešė ir neša Izraeliui. Jungtinėje Karalystėje nuo 1990 m. gyventojų padaugėjo nuo 57 iki 65 milijonų – iš esmės dėl dirbti atvykusių imigrantų ir turtingų mokestinių rezidentų. Pigi darbo jėga statybose, aptarnavimo sektoriuje leido nepakelti kainų vietiniams gyventojams, o mokestiniai rezidentai atnešė milijardus naujo kapitalo“, - vardijo G. Žiemelis.

Jis įsitikinęs, kad Lietuvoje migracija turėtų būti planinė ir nešanti naudą.

„Lietuvai reikia ne tik darbo jėgos, manyčiau, per 10 metų kokių 1-1,5 milijonų, bet ir reikia ir pasiturinčių imigrantų, kurie gautų leidimus gyventi ir už juos mokėtų metinį mokestį, tarkime, „Sodrai“. Ji šį mokestį iškart perskirstytų Lietuvos pensininkams, o ne leistų juos pravalgyti valdžiai. Europoje yra išduoda daugiau kaip 3 milijonai leidimų gyventi, vienaip ar kitaip leidimas gyventi per metus kainuoja nuo 10 – 25 tūkst. eurų per metus. Prisikvieskime į šalį 500 tūkst. pasiturinčių ukrainiečių ir kitų šalių piliečių, suteikime leidimą gyventi ir tuos pinigus atiduokime Lietuvos pensininkams. Sumažės našta Lietuvos dirbantiesiems“, - siūlo G. Žiemelis.

Pasak jo, kol kas Lietuvos verslui augti yra du keliai: arba plėstis konkurencingose šalyse ir įdarbinti daugiau žmonių ten, arba atsivežti darbuotojų į Lietuvą. G. Žiemelis dėsto, kad daugėjant gyventojų Lietuvoje, naudos bus ir šalies biudžetui, nes atvykėliai mokės PVM ir kitus mokesčius, o tai – esminiai nacionalinio biudžeto pajamų šaltiniai.

„Imigracija, mano nuomone, yra neišvengiamas procesas ir nėra prasmės tam priešintis. Šiandien darbininkų statybose labai trūksta, tiesiog nėra kam dirbti. Kitos išeities kaip įsileisti trūkstamus darbuotojus iš kitų šalių mes neturime“, - mano A. Avulis.

A. Radišauskas sako, kad nors užsieniečių įdarbinimas „Danske Bank“ Lietuvoje nėra iššūkis ir ateityje kolegų iš užsienio banke gali daugėti, tačiau primena, kad Lietuva imigrantams nėra pati patraukliausia savo keliamais reikalavimais ir procedūromis.

„Manau, kad kaip ir dalyje kitų viešųjų paslaugų, mes labai dažnai pamirštame pagalvoti apie „kliento“ perspektyvą. Užsisukame formalumų, reikalavimų, pasiteisinimų rate, kartais net negalėdami paaiškinti, kodėl reikalaujame vieno ar kito dokumento, jo originalo ar panašiai. Vieno langelio principas bei „lieknas“ (angl. Lean) procesų valdymas, turi didžiulį potencialą būti įdiegtas viešosiose paslaugose. Toli gerų pavyzdžių žvalgytis nereikia: Estija, pavyzdžiui, galėtų būti ta šalis, kurios viešųjų paslaugų, tame tarpe ir imigracijos procedūrų, lygį norime pasiekti, - atkreipė dėmesį jis. - Tikiu, kad turint politinės valios ir teisingas projektų bei procesų valdymo kompetencijas tą nesunkiai galime pasiekti.“

Visgi, verslo atstovai sako, kad svarbu ne tik papildoma darbo jėgos paieška užsienyje. Svarbiu prioritetu išlieka ir išvykusių Lietuvos piliečių susigrąžinimas dirbti atgal į tėvynę.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Tarptautiniame kontrabandos tinkle įsipainiojo lietuviai: genialus planas apeiti Rusijos sankcijas (7)

Šeštame aukšte esančiame bute Sankt Peterburgo Lenino prospekte Nastia Loškina ant virtuvės...

Dar vienas perspėjimas: ECB turi „išvalyti“ bankus, jei norime išgyventi ateinančią finansų krizę (1)

Europos centrinis bankas ( ECB ) turi sutvarkyti euro zonos bankininkystės sektorių, jei norime...

Eurokomisarė: ES prekybos sutartys Lietuvai naudingos

Už prekybą atsakinga Europos komisarė Cecilia Malmstrom sako, kad Europos Sąjungos prekybos...

Seimas – prieš PVM lengvatas pirmajam būstui ir kūdikių maistui papildyta (2)

Seimas atsisakė imtis pataisų, kuriomis pridėtinės vertės mokesčio ( PVM ) lengvatinį 5 proc....

„Deutsche Bank“ akcijų kursas vėl krito į rekordiškai žemą lygį (5)

„ Deutsche Bank “ akcijų kursas antradienį vėl krito į rekordiškai žemą lygį, nes...

Top naujienos

Tarptautiniame kontrabandos tinkle įsipainiojo lietuviai: genialus planas apeiti Rusijos sankcijas (7)

Šeštame aukšte esančiame bute Sankt Peterburgo Lenino prospekte Nastia Loškina ant virtuvės...

Gyventojai prezidentei už darbą surašė pažymius: kokia Grybauskaitė liks atmintyje? (17)

Per beveik dešimt metų prezidentės Dalios Grybauskaitės populiarumo kreivė nukrito daugiau negu...

Lustų rinka smigo žemyn: 400 mlrd. dolerių vertės pramonės klestėjimas eina į pabaigą (3)

Nuostoliai lustų gamintojų rinkoje praėjusią savaitę tęsiasi, ypač po to, kai JAV...

Dvejus metus nelaiminčios rinktinės vedlys posto palikti neskuba: ne laikas apie tai kalbėti specialiai DELFI iš Belgrado (10)

Pirmas Tautų lygos turnyras lietuviams prisvilo: C divizione 4 grupėje Lietuvos futbolo rinktinė...

Juozaičio pranašystė: jei taip toliau, po 20 m. nebebus lietuvių kalbos ir tautos (1583)

„Niekada taip nebuvo, kad lietuvis taip ėstų lietuvį. Po bet kurio straipsnio tokių keiksmų...

Su Nekrošiumi dirbusios aktorės vos tramdo ašaras: taip netikėta, taip staiga (37)

Antradienio rytą Lietuvą žaibiškai apskriejo liūdna žinia – mirė garsus teatro režisierius...

Orai: laikysis lengvas šaltukas

Lapkritis persirita į paskutinį dešimtadienį ir, panašu, artėja prie jam būdingų orų.

Andrius Užkalnis: mano šuo maitinasi geriau negu visa tavo šeima (510)

Lietuviai, nacionalinio maisto gadintojai. Ar pastebėjote, kad lietuviai blogiausiai elgiasi su tuo...

Markauskas pardavė jį iš posto išvertusį ūkį: politika privertė daryti greitus sprendimus (28)

Per patį skandalo dėl neteisėtai ariamos žemės įkarštį tuometinis žemės ūkio ministras...

Tenerifėje atostogavęs lietuvis apie salai smogusią stichiją: sakė, kad tai – anomalija (33)

„Tai ne eilinis įvykis, nes anomalija ne bet ką vadina“, – taip savaitgalį šėlusią...