Laidoje Delfi 11 kalbamės su investuotoju Algimantu Variakoju ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentu Rimu Varkulevičiumi apie tai, kaip gelbėti šalį nuo krizės.
„Per praeitą krizę galvojau, kad jei ekonomika „neužsikurs“, valstybės tiesiog prispausdins pinigų ir reikalai pasitaisys. Nors emisijos buvo didelės, tačiau ekonominė padėtis vis tiek išliko sunki. Taip nutiko, nes likvidumui prireikė keletą kartų daugiau lėšų nei anksčiau. Įmonės prašo ne 10 proc., o 100 proc. avansų už tiekiamas prekes bei paslaugas. Tuo pačiu mums reikia daug kartų daugiau lėšų palaikyti likvidumui. Net po tokių didelių emisijų kaip dabar, lėšų gali trūkti. Iš kitos pusės, į rinką patenkantys pinigai kelia infliaciją“, – aiškina A. Variakojis.
R. Varkulevičius sako, kad Lietuvoje eksportas vienas iš ekonomikos variklių. Įmonės per 30 metų išaugino rimtus investuotojų ir partnerių portfelius. Tačiau tam palaikyti reikia susikalbėjimo valstybės viduje, kuris šiandien vyksta labai prastai, nors verslininkai ir kviečiami į įvairius pasitarimus.
„Mes norime, kad procesai vyktų greičiau ir kaip pavyzdį rodome Austriją, Šveicariją. Pas mus kai kurie sektoriai dar dirba iš inercijos ir jei valstybė priims teisingus, kad ir nelabai brangius, sprendimus paremti, tai duos naudą. Pavyzdžiui, mes prašome sutvarkyti eksporto kredito garantijas. Verslas elgiasi atsakingai pasirinkdamas partnerius ir reikia išlaikyti partnerius, nors bendras lėtėjimas jaučiamas“, – siūlo R. Varkulevičius ir sako, kad ekonominė padėtis prasta.
Anot pašnekovų, darbo rinkoje šimtai tūkstančių nedirbančių žmonių, per karantiną nesurenkama iki trečdalio mokesčių. Jie tikina, kad verslui reikia padėti išsaugoti darbo vietas ir įmonių likvidumą, bet čia vėluojama, nes skirti resursai nepasiekia įmonių, nors kol kas darbdaviai stengiasi neatleidinėti darbuotojų.
„Tų skatinimo priemonių, kurios numatytos dabar, nepakanka. Turėtų būti bent 15 milijardų eurų paketas. Be to, būtina valdžios diskusija su verslu ką ir kaip remti“, – sumą įvardina R. Varkulevičius.
A. Variakojis sako, kad jį piktina valdžios pozicija, kai tikinama, kad viskas gerai, tačiau priemonės nepakankamos. Pasak jo, mūsų laukia sunkesnė krizė nei prieš dešimtmetį. Be to, kitos šalys jau pilnu tempu remia savo verslą. Pavyzdžiui, Šveicarija milijardinę paramą išdalino jau prieš du mėnesius.
„Net jei tavo verslas sukasi ir kyla, bet kurio partnerio žlugimas gali sugriauti visą sistemą. Mes galime kalbėti apie milijardinę paramą, tačiau jei pinigai nepasiekia įmonių, kas iš to. Kol kas pas mus panaudota keli procentai žadamos paramos. Žmonės gyvena iš santaupų, įmonės baigia sunaudoti apyvartines lėšas. Kai šie resursai baigsis pamatysime, kokia situacija yra iš tiesų“, – prognozuoja A. Variakojis.
Jis sako, kad kol kas pinigai patenka tik pensininkams ir dirbantiesiems, tačiau iki įmonių jie neateina. Pavyzdžiui, norint gauti paramą mikroįmonėms reikia įrodyti, kad nukentėjai. Parama ir beprocentinės paskolos iki 10 proc. apyvartos dydžio turi būti skiriamos kur kas paprasčiau nei dabar.
„Būtina duoti pinigų tiems, kurie dar gyvena. Plėsdami verslą jie gali patempti ir kitus sektorius“, – siūlo A. Variakojis.
R. Varkulevičius pabrėžia, kad reikia atsisakyti biurokratinių varžtų. Pavyzdžiui, Registrų centras paskelbė, kad nebus paramos tiems, kurie neregistravo nuomos sutarčių, tačiau, anot jo, tai tik biurokratija. Jis tikina, kad juk mokesčių inspekcija mato iš kur bendrovei pervedami pinigai. Dėl panašių ribojimų paramos išmokama tik keli procentai.
„Norėčiau panaudoti Australijos pavyzdį. Jie sako, kad ekonomikos negelbėja, o ją tiesiog palaiko, nes jai sugriuvus atstatyti bus kur kas brangiau nei palaikyti“, – siūlo A. Variakojis ir stebisi, kad kai verslas du mėnesius prašo pinigų jiems neduodama, tačiau eurus ruošiamasi dalinti pensininkams.
Pasak jo, turime palaikyti darbo vietas ir geriau įdėkime milijardą jų išsaugojimui nei tą pačią sumą skirkime pašalpų bedarbiams mokėjimui, nes tada reikės skolintis keliolika milijardų vien tam, kad palaikytume socialinę sistemą.
R. Varkulevičius siūlo skolintais pinigais palaikyti vietos pramonę. Pavyzdžiui, investuoti į maisto rezervus, nes gaminame daugiau nei suvalgome, o pasaulyje jau kalbama apie maisto trūkumą ir ateityje produkciją bus galima pelningai parduoti, palaikyti įmones, kurios buvo pelningos bent paskutinius trejus metus ir nekreipti dėmesio į paskutinių mėnesių rezultatus. Pasak jo, šiandien laikas plėsti netradicinius sektorius.
„Ar galėtume įsivaizduoti, kad šiandien nebūtų sveikatos apsaugos ministro, atsakingo už savo sritį? Ekonomikos ministro nėra, nors seniai prašome jį paskirti. Turime stengtis vykdyti kuo didesnius ES projektus, tačiau mes negirdime Užsienio reikalų ministerijos, nežinome ir negirdime ką veikia Europos parlamento nariai“, – pastebi R. Varkulevičius.
A. Variakojis siūlo skolintis kuo daugiau ir kuo greičiau ir juos lieti į ekonomiką, nes pinigai labai greitai nuvertės.
„Verslas teikė pasiūlymus, tačiau valdžia į juos net nesureagavo. Naujų idėjų nereikia, jos jau yra. Tiesiog jas reikia įgyvendinti“ – konstatuoja investuotojas.
