aA
Valstybei bandant suvaldyti plintantį koronavirusą verslas teikia savo idėjas, kokių veiksmų iš valdžios tikisi, kad patirtų kuo mažiau nuostolių.
Vilnius-2020.03.15
Vilnius-2020.03.15
© DELFI / Laimonas Jankauskas

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus sutinka, kad tam tikrą laiką verslas savo pelno sąskaita galėtų dengtis išlaidas, tačiau siūlo vertinti ir atskirų įmonių situaciją bei visų pirma padėti tiems sektoriams, kurie labiausiai nukentėtų.

Tuo tarpu Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danukas Arlauskas kai kuriuos verslo ir valdžios siūlymus vadina per ankstyvais, nes neaiškios pandemijos pasekmės.

Asociacijos „Investors' Forum“ („Investuotojų forumas“) vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė pripažįsta, kad dalis verslo viruso įtakos „dar nejaučia ir nerėkia“.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad valdžios žadamos milijardo dydžio finansinės paramos nuo koronavirusio nukentėjusiam verslui ir gyventojams gali ir nepakakti.

„Tas milijardas tik preliminari suma pasakyta. Dar sunku pasakyti, ar čia jis padarys tą norimą poveikį, bet aišku, šiokį tokį padarys“, – BNS teigė jis.

Karantino grėsmė apdirbamajai pramonei


Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentui svarbiausia, kad verslui būtų „atlaisvinta prieiga prie kapitalo ir ji būtų nebrangi“, nes tai padėtų išsaugoti ekonominę valstybės sveikatą.

„Neaišku, kas darysis su apdirbamąja pramone. Kol kas darbai įmonėse vykdomi, bet reikia prisiminti, kad daugiausia žmonių užimti būtent šioje pramonėje. Šimtai tūkstančių. Kol kas jie į darbius eina. Jeigu juos palies karantinas ir nebegalės jie eiti į darbus, apie ką dabar dar nėra kalbos, tada prasidės dar sudėtingesni reikalai – įmonės turi banko paskolas, įsigijusios įrangos, moka visokius mokesčius“, – kalbėjo R. Dargis.

Pasak jo, jeigu apdirbamoji pramonė sustos, ją bus labai sunku atgaivinti.

Baimės: reguliuos kainas


R. Skyrienė koronaviruso padarinius visų pirma siūlo įveikti taikant priemones, kurioms nereikia tiesioginio finansavimo iš valstybės.

„Valstybės tikslas turi būti palengvinti kritimą, nes jis tikrai bus, todėl vienoje kitoje vietoje reikia pakaišioti pagalvytes“, – teigė R. Skyrienė.

Ji vis tik baiminasi, kad valdžia neimtų įvedinėti naujų reguliavimų, pavyzdžiui, reguliuoti kainas: „Ir taip sunkūs laikai verslui“.

R. Skyrienės teigimu, labiausiai koronaviruso padarinius pajus ir nukentės smulkus ir vidutinis verslas.

„Stambesnis turi tų rezervų kažkokių didesnių, o smukus ar vidutinis iškart jaučia įveda naujus reguliavimus – nėra įplaukų ir iškart stoja“, – kalbėjo ji.

Anot jos gyventojai irgi galėtų daugiau stengtis palaikyti smulkųjį verslą, pavyzdžiui, užsisakyti maistą į namus.

Siūlymuose: mažesnis PVM, mokesčių atidėjimas


Lietuvos verslo konfederacija pateikė kelis konkrečius verslo norus, kurie padėtų įmonėms suvaldyti situaciją.

Siūloma netaikyti priverstinio mokestinių nepriemokų nurašymo, atleisti nuo mokestinių įsipareigojimų – pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčių įmokų arba suteikti kreditą šiems mokesčiams sumokėti artimiausius dvejus metus.

Pasak V. Sutkaus, būtų galima svarstyti, ar įmokų nereikalauti iš viso arba numatyti jų mokėjimo atidėjimus.

„Gal grąžinti po tų dvejų metų nereikėtų. Arba dalinai grąžinti, išdėstant dar per keletą metų“, – BNS kalbėjo V. Sutkus.

Taip pat siūloma atleisti įmones nuo „Sodros“ įmokų, kurias jos moka už darbuotojus arba ekstremalios situacijos laikotarpiu kompensuoti tas išlaidas iš valstybės rezervo.

Savivaldybės raginamos atleisti įmones nuo nekilnojamojo turto mokesčio, o ateityje svarstyti PVM tarifo mažinimą iki 5 proc. apgyvendinimo, maitinimo sektoriams, siekiant paskatinti šių paslaugų vartojimą.

V. Sutkus mano, kad mažesnis PVM galėtų būti taikomas visų ūkio sektorių, kurie labiausiai nukentės per epidemiją, produktams ir paslaugoms.

Taip pat norima, kad nedarbingumo pašalpą karantine esantiems gyventojams nuo pirmos dienos mokėtų „Sodra“. Iki šiol už pirmas dvi dienas moka darbdavys.

Pagalba verslui esant daugiau duomenų apie viruso padarinius

Lietuvos darbdavių konfederacija norėtų, kad verslui pagalbos ranka būtų ištiesta, kai paaiškės daugiau duomenų apie koronaviruso pasekmes.

„Atskirus ministrų siūlymus dar anksti vertinti ir apskritai kalbėti, reikia įvertinti realų poveikį, nes dabar identifikuotos tik dvi sritys – transporto, ir net ne visas, o tik mažos įmonės, ir turizmo sektorius. (...) Kol kas mes nežinome mastų. Jie pasireikš per porą savaičių“, – teigė D. Arlauskas.

Jis sako, kad ir verslas, ir darbuotojai turi nukentėti solidariai, o ne tik viena kažkuri pusė.

D. Arlauskas mano, kad priemonės, kurios daugiau ar mažiau kompensuotų epidemijos padarinius, „yra ne tik Šapokos (finansų ministras Vilius Šapoka – BNS), bet ir visos Europos Sąjungos reikalas“.

„Jeigu pasaulinė prekyba sustos, nei Šapoka, nei niekas nepadės“, – pareiškė jis.

Verslo ginčai dėl MMA


Lietuvos verslo konfederacija siūlo svarstyti tiesioginių subsidijų darbo užmokesčiui galimybę – MMA dydžio išmokas darbuotojams kiekvieną mėnesį.

„Tokios priemonės susijusios su darbo vietų išsaugojimu ir leis įmonėms neatleidinėti žmonių, nes ir taip iki šiol trūko Lietuvoje darbuotojų“, – BNS teigė V. Sutkus.

„Investors' Forum“ vadovės teigiu, MMA mokėjimas taikomas ir kitose valstybėse, todėl įmanomas ir Lietuvoje: „Daug kas tą taiko“.

Tuo tarpu Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas abejoja dėl MMA mokėjimo darbuotojams, kurie dėl karantino ar koronaviruso padarinių laikinai negalės dirbti.

„Skeptiškai žiūriu į tokius dalykus. Galima labai greitai išspręsti šį klausimą atostogomis. Tiems, kurie planavo vasarą, vėliau, imtis jas dabar, o per tą laiką, kokį mėnesį, daug kas paaiškės“, – kalbėjo D. Arlauskas.

Pasak jo, tokiu atveju, atostoginius įmonės mokėtų greičiausiai ne iš savo lėšų.

„Čia nėra taip paprasta... Visiems mokėti ar atskiroms verslo grupėms? Milijoną ar pusę milijono žmonių pasodinti ant tokios bambagystlės, kuri maitins? (...) Valstybė galėtų garantuoti kreditus, kad įmonės galėtų trūkstamų apyvartinių lėšų stygių paimti iš bankų, valstybė galėtų kredituoti. Ar visą kreditą dengti, ar tik palūkanas“, – svarstė D. Arlauskas.

Tačiau jis sutinka, kad MMA mokėjimas netekusiems pajamų darbuotojams galėtų būti svarstomas vėliau, jeigu epidemija užsitęs.

D. Arlauskas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad valstybės pagalbos verslui mechanizmą stebi Europos Sąjunga: „Kaip bus su tomis įmonėmis, kurios jau išnaudojusios valstybės pagalbos rezervus?“

Siūlo patinti obligacijas


D. Arlauskas sako, kad valstybė galėtų išleisti obligacijas, kurias įsigytų gyventojai.

„Jeigu Vyriausybė imsis labai jau radikalių priemonių ir truks pinigų (valstybei – BNS), galėtų leisti obligacijas ir kompensacijoms juos nukreipti“, – kalbėjo verslininkų atstovas.

„Tiek bankuose pinigų yra ir jų negalima įdarbinti“, – pridūrė D. Arlauskas.

Jis priminė, kad darbo grupė iš skirtingų verslo organizacijų ir valdžios atstovų kitos savaitės pradžioje tarsis dėl valstybės paramos verslui.

Vyriausybė pirmadienį planuoja patvirtinti mažiausiai vieno milijardo eurų vertės ekonomikos skatinimo planą, siekiant padėti verslui sumažinti neigiamus padarinius dėl koronaviruso sukeltos krizės.

Finansų ministerija anksčiau skelbė, kad priemonių paketas apims likvidumo paskolas, mokesčių atidėjimą ir priemones, kurios apsaugotų darbo vietas.

BNS
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
1.0000

Seimas galutinai apsispręs dėl tikslinamo valstybės biudžeto

Antradienį Seimo plenariniame posėdyje numatomas galutinis balsavimas dėl tikslinamo šių metų...

Bartuška Nyderlandų „Gasunie“ padės statyti du SGD terminalus

Buvęs „Lietuvos geležinkelių“ ir naftos ir SGD terminalų operatorės „Klaipėdos nafta“...

Skaistė: ekonomikai keičiantis biudžetas rudenį gali būti tikslinamas

Finansų ministerija šių metų rudenį gali siūlyti dar kartą tikslinti valstybės biudžetą,...

Ekonomikos šešėlis traukiasi lėčiau nei norėtųsi, nors gyventojai pasirengę už atsakingų įmonių prekes ir paslaugas mokėti daugiau

Pandemija padarė ženklią įtaką gyventojų nuostatoms dėl verslo skaidrumo ir ekonomikos...

Tyrimas: sparčiausiai šešėlinė ekonomika pernai plėtėsi Lietuvoje (1)

Šešėlinė ekonomika 2021-aisiais dar labiau išsiplėtė visose trijose Baltijos valstybėse ,...

Top naujienos

Delfi PliusVladimiras Laučius

Buvęs ES karinio štabo žvalgybos direktorius: yra dalykas, kuris Putinui tikrai svarbiau nei Ukraina

Nuo 2014-ųjų, kai Rusijos grėsmės akivaizdoje pradėjome labiau rūpintis apleistais gynybos...

Verslas PliusEdgaras Savickas

Artėja svarbus sprendimas: kokį nepriklausomą elektros tiekėją pasirinkti priklausomai nuo kambarių skaičiaus bute

Koks yra mano elektros suvartojimas? Ar galiu rinktis dviejų laiko zonų planą? Kas atsitiks, jei...

Karas Ukrainoje. Iš „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje evakuota daugiau kaip 260 karių (2)

Ukrainos pajėgų pulkas „Azov“, atkakliai gynęs „Azovstal“ metalurgijos įmonę Rusijos...

Koncernas „Žalgiris“: tankiame įmonių voratinklyje – ataušusios Sabonio pėdos

Kiekvienas lietuvis nemirktelėjęs pasakytų, kas yra Kauno „Žalgiris“. Vis dėlto įdėmiau...

Verslas PliusUgnė Karaliūnaitė

Elektronikos prekių didmenininko „ACC Distributions“ vadovas Baušys – apie kainų augimą: šiuo metu vyrauja dvi skirtingos tendencijos

Pasaulio ekonomikoje vis daugiau esant įtampos ją daug greičiau pajunta ir Lietuvos didmeninio...

Delfi PliusŽinių radijas

Kodėl Kaliningrado sritis priklauso Rusijai?

Į Sovietų Sąjungos rankas Kaliningrado (arba Karaliaučiaus) sritis pateko tik Antrojo pasaulinio...

Teismas per Rusijos URM Gorbačiovui išsiuntė Sausio 13-osios bylos dokumentus

Vilniaus miesto apylinkės teismas praėjusią savaitę Rusijos užsienio reikalų ministerijai...

Naujovė Lietuvos stiliaus rinkoje: už 10-20 eurų galėsite nebesirūpinti, ką apsirengti

Stilingas žmogus ne tas, kuris turi daug madingų drabužių, o tas, kuris turint mažiau, susikuria...

Tik vienu žalgiriečiu nenusivylęs Maksvytis: nėra ką slėpti, mus sutriuškino

Dar vienoje Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“ ) pusfinalio serijoje – lygybė. Visiškai...