aA
Smulkusis verslas sakosi esąs nepatenkintas iš valstybės gaunama išgyvenimui reikalinga parama, o barų atstovai teigia kol kas tokios išvis negavę, todėl jie priversti apgalvoti ir pačius juodžiausius scenarijus. Pasak jų, ministerija turėtų imtis planuoti ir trečiąjį pagalbos paketą, tačiau jos atstovai teigia kol kas apie tai nesvarstantys, mat ką veikti yra ir su dabar turimomis priemonėmis bei jų įgyvendinimu.
Atlyginimas
Atlyginimas
© Shutterstock

Pandemijai užsitęsus reikės naujų pagalbos priemonių

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis laidoje „Delfi tema“ kalbėjo, kad verslo situacija šiandien – nevienareikšmiška. Pasak jo, kas gali dirbti, tam sekasi geriau, tačiau kieno veikla vis dar apribota – situacija liūdna.

„Yra tam tikri verslai, kuriems pasisekė ir jie pradėjo ekonominę veiklą bei yra tie, kurie dar yra pilnai sustoję, ir kuriems, tikriausiai, yra sunkiausia. Ar tai būtų barai, renginių organizatoriai, ar prekybos sektorius, kuris prekiauja ne maisto produktais, tai nuotaikos ten sudėtingos, o kartais ir liūdnos.

Resursų šiandien, iš ko išsilaikyti verslui, nėra, bet pasakyčiau, kad čia ne paramos klausimas, o jau filosofinis: kaip mes gyvensime?

Aš (paramos-red.) net žodžio parama nevadinčiau, sakyčiau, kompensacija, nes tai nėra rėmimas, tai yra atlyginimas už negalėjimą veikti, bet turime galvoti, kaip mes turėtume pradėti veikti pandeminėje ekonomikoje, nes tuoj kalbėsime apie trečia paketą, ketvirtą, bet tai nėra išeitis“, – sakė jis.

Anot A. Romanovskio, reikia pripažinti, kad jeigu valstybės kompensacijų už sustabdytą ekonomiką nebūtų, dalies verslo jau nebebūtų.

„Kita vertus, turime pripažinti, kad parama ir kompensacija skirtingai veikia skirtingus verslo sektorius. Sektoriai, kurie neatsigavo, turizmas, jiems tai nepadeda išgyventi, bet, kita vertus, sektoriai, kurie kažkaip sugeba veikti, jiems ta kompensacija ir parama sušvelnina jų ekonominę situaciją“, – kalbėjo LVK atstovas.

Jis teigė suprantantis, kad šiuo metu daugumai kritikuojant valstybės paramos dalijimo greitį, valstybės tarnybos šiandien yra tarp kūjo ir priekalo.

„Mes, kaip verslas sakome, kad parama turėtų būti greitesnė, efektyvesnė, tikslesnė, o kitos institucijos, kurios prižiūrinčios, jos spaudžia tarnautojus, kad žiūrėkite, jūs neišdalinkite pinigų, kam nereikia.

Andrius Romanovskis
Andrius Romanovskis
© DELFI / Domantas Pipas

Tada gauname situaciją, kad pasistatome didžiulę tvorą, per kurią verslas ir tarnautojai turi lipti. Akivaizdu, kad diskusijoje dėl pirmojo paketo, kuris vis dar neįsibėgėja iki galo, yra galybė kriterijų, o valstybė sako, kad pasirinkome modelį iš pradžių 9 kartus pamatuoti, tik paskui kirpti.

Kitas modelis sako, kad mes iš pradžių kompensuojame, o paskui išgaudome tuos, kas gali sukčiauti. Akivaizdu, kad primas modelis sąlygoja lėtą judėjimą, nes tu neperšoksi 10 kriterijų tvoros vienu kartu“, – sakė jis.

A. Romanovskio teigimu, dabar reikėtų susitarti, kada verslas galėtų grįžti į savo veiklą, o jei karantinas užsitęs – galvoti ir apie papildomas pagalbos priemones.

„Matome, kad dabar tie reguliavimai kartais iš tikrųjų labai nelogiški, o paskutiniai – kai verčia verslininkus iš „Registrų centro“ traukti savo išrašus ir skaičiuoti kvadratinius metrus, vietoj to, kad būtų reguliuojami klientų srautai ir kiekiai, tai dėl to būtų svarbu susitarti.

Aišku, jei pandemija užsitęs, akivaizdu, kad pagalbos priemonių neužteks ir reikės diskutuoti apie naujus paketus ir kitas priemones“, – laidoje teigė R. Romanovskis.

Parama nepatenkinti, prašo stabdyti antstolių veiklą

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos atstovė Nijolė Uinskienė taip pat teigė nesanti patenkinta smulkiajam verslui skiriama parama.

„Reikia pasakyti, kad papildomos subsidijos savarankiškai dirbantiems ir 100 proc. nuo sumokėtos GPM 2019 m. buvo kalbėta apie ne mažiau nei 1 MMA, o dabar siūlomos 100 Eur grindys.

Taip pat buvo kalbėta, kad subsidijos bus visiems nukentėjusiems, tiksliau, kompensavimas, tai dabar yra labiausiai nukentėjusiems verslams, bet gi galima sakyti, kad visa mūsų ekonomika nukentėjo, o skirstyta ne visai atsakingai“, – sakė ji ir pridūrė, kad smulkusis verslas negaudamas paramos imsis savų sprendimų ir net bankrotų.

Nijolė Uinskienė
Nijolė Uinskienė
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Anot N. Uinskienės, šiandien susiduriama ir su didelėmis problemomis dėl antstolių veiklos.

„Reikia kalbėti, kad visos valstybinės institucijos dirba normaliai besivystančios ekonomikos rimtu, bet turime suprasti, kad kai kuriuos procesus reikia pristabdyti, konkrečiai, antstolių veiklą.

Šiandien antstoliai turi būti kuo skubiausiai sustabdyti, nes jau dabar, kur žmonės turėjo kažkokius įsipareigojimus valstybei ar kitiems, mes, verslas, negalime vykdyti antstolių priimtų teismo nutarimų. Antstoliai kreipiasi į verslininką, kad dirba tas darbuotojas ir turime daryti atskaitas. Mes to daryti negalime, o jei to nedarysime, įmonę antstolis paduos į teismą ir vadovui bus priskaičiuoti pinigai už tai, kad jis nepriskaičiavo antstoliams skirtų pinigų po 300 Eur. Tai yra daugiau negu keista“, – sakė ji.

„Smulkieji verslininkai arba jau išsikraustė ir šiandien nebevykdo veiklos, arba bando išvykti kažkur kitur, nes nors ir kitose valstybėse situacija nėra jau tokia gera dėl pandemijos, bet ten yra kitokios sąlygos.

Jeigu verslas dirbo ir mokėjo valstybei, tai šiandien gavo paramą, bet ne 257 Eur, kaip dirbantys su verslo liudijimu“, – kalbėjo ji.

Prašo trečio paketo

Priekaištų valdžiai ir skirstomai paramai turėjo ir Vilniaus naktinio aljanso vadovas Markas Adamas Haroldas, kuris šeštadienį prisidėjo ir prie rengtos barų protesto akcijos, kurios tikslas buvo atkreipti valdžios dėmesį į šio sektoriaus problemas.

„Mes nebegalime laukti subsidijų paketų. Mums reikėjo jau vakar turėti tą pagalbą. Barams yra sunku net paprašyti pirmojo paketo paramos, nes negalima užpildyti anketos, nes jos kol kas nėra susijusioms įmonėms. Antras paketas buvo tik dabar patvirtintas, todėl kol kas taip pat negalime į jį pretenduoti, o mūsų skolos – didžiulės, nuomotojai mūsų klausia: kur pinigai?“, – kalbėjo jis.

Paklaustas, kaip barai šiandien išsilaiko negavę pinigų, Markas Adamas Haroldas teigė, kad vien nuoma Vilniaus senamiestyje kas mėnesį barui kainuoja apie keletą tūkstančių.

Verslas prašo trečiojo pagalbos paketo ir stabdyti antstolių veiklą: vėliau apie tai galvoti gali būti per vėlu
© DELFI / Andrius Ufartas

„O juk antrojo karantino metu išvis negavome jokių pajamų, tai vis dar kaupiasi skolos dėl nuomos. Tai – mūsų pagrindinė problema, bet Vyriausybė nusprendė panaikinti nuomos kaštų kompensaciją ir sako, kad bus subsidijos, bet subsidijų vis dar negavome. Tai dabar yra didžiulė skylė.

Dabar esame dėkingi nuomotojams, kad jie mūsų neišmetė iš patalpų, bet manau, kad tai greit prasidės“, – sakė jis.

Tiesa, aljanso vadovas tikino, kad vasara barams nebuvo labai bloga, tačiau antras karantinas prasidėjo jau beveik prieš 4 mėnesius.

„Tai dėl to mums ir pirmo paketo, ir antro pinigų reikėjo jau dabar, o net jei ir gausime juos, tai balandžio mėnesį mums reikės trečio paketo, nes man, atrodo, nėra net kalbos, kad galėsime veikti balandžio mėnesį. Mums reikės palaukti ilgiau.

Tai jei ateina balandis ir nėra trečio paketo, nėra net plano dėl jo, ir staiga ministerija sužinos, kad jo reikia, tai kas tai yra? Man atrodo, ji tikrai snaudžia ir jiems jau dabar reikia apie tai galvoti“, – tikino aljanso vadovas.

Jis teigė, kad leidimas barams veikla vykdyti bent lauke, šiek tiek pašvelnintų situaciją ir padėtų, bet verslo nuo skolų neišgelbėtų.

„Tikrai būtų geriau, bet kad mes galėsime grąžinti skolas, tai ne. Tai padėtų išlaikyti komandą, moralę, galėtume bendrauti su klientais ir jie mūsų nepamirštų“, – sakė jis.

Viceministras: niekas nesnaudžia, darbas vykdomas

Laidoje „Delfi tema“ svečiavęsis ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, kalbėdamas apie verslo kritiką dėl lėtai skirstomos paramos, teigė matantis daug sukčiaujančių bendrovių, todėl, kaip teigė, kam bus skiriama parama, įmonės turi būti tikrinamos.

„Aš džiaugiuosi, kad kai kalba verslo atstovai, jie vertina situaciją adekvačiai. Iš vienos pusės, mes turime padėti verslui, bet iš kitos pusės gauname duomenis iš tos paramos, kuri buvo suteikta praėjusiais metais ir kas dabar pretenduoja. Ir yra įmonių, kurios augo, yra pelningos, išsimoka dividendus, ir ne pačius mažiausius, ir vienais ar kitais būdais sugeba atitikti kriterijus ir prašo paramos“, – sakė jis ir tikino, kad valstybė dabar vien subsidijoms bei lengvatinėms paskoloms verslui yra numačiusi 330 mln. Eur, o taip pat dar yra mokesčių atidėjimo galimybė, kompensuojamos darbuotojų prastovos.

„Ką mes padarėme su ta subsidija iš pirmojo paketo, kur verslai galėjo pretenduoti nuo sausio 20 dienos, mes leidome verslui deklaruoti savo apyvartos kritimą ir už sausio mėnesį, jam dar nesibaigus, nekalbant apie tai, kad mokesčių inspekcija duomenis iš deklaracijų matys už savaitės laiko, tai paspartino (dalijimą-red.) ir jau yra išmokėta beveik 21 mln. Eur subsidijų, kurios paskirstytos beveik 10 tūkst. įmonių, leidžiant deklaruoti į priekį.

Vincas Jurgutis
Vincas Jurgutis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Žinoma, reikia pateikti ir dokumentus, nes, kitu atveju, valstybė turi nežabotą pinigų maišą, kurį išdalina visiems labai netikrindama, o po to turi metus laiko tuos pinigus susigrąžinti. Yra to piktnaudžiavimo požymių ir reikia tikrinti“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie pirmąjį pagalbos verslui paketą, viceministras tikino, kad iš viso paraiškas paramai gauti pateikė 17 tūkst. įmonių, iš kurių 3 tūkst. neatitiko kriterijų, o iš likusių 14 tūkst. beveik 10 tūkst. paramą jau gavo.

„Kitas dalykas, kadangi pagalba teikiama pagal tam tikrus Europos Komisijos reglamentavimus, mes nebegalime teikti supaprastintos pagalbos, kurią teikė buvusi Vyriausybė praėjusiais metais, nes ji jau išnaudojo tuos limitus, kiek galima teikti supaprastintos pagalbos pagal Europos Sąjungos leidimus, tad dabar reikia šiek tiek daugiau biurokratizuoti, bet dalis verslų, noriu tikėti, kad jau šią savaitę galės teikti paraiškas, kurie iki šiol negalėjo teikti.

Aš kalbu apie susijusias įmones. Reikalingi tam tikri detalesni vertinimai ir tai yra ne tik Lietuvos sugalvoti dalykai, bet ir EK reglamentavimai ir tam reikėjo VMI pritaikyti elektroninio deklaravimo sistemą, reikėjo techninių programavimo darbų.

Mano žiniomis, jau pagaliau bus galima teikti paraiškas ir susijusioms įmonėms“, – sakė jis ir patikslino, kad tai bus galima padaryti jau šį penktadienį.

„Tas darbas vyksta, bet visą laiką norisi, man taip pat, kad būtų greičiau, bet galiu užtikrinti, kad niekas nesnaudžia ir darbas vykdomas“, – tikino viceministras.

Pasiteiravus, ar galima tikėtis trečiojo paramos paketo, V. Jurgutis teigė, kad kol kas apie tai nesvarstoma.

„Šiandien mes dirbame darbus, kuriuos esame nusimatę, tai vadinasi turi startuoti paraiškos susijusioms įmonėms, intensyviai deriname kitas pagalbos priemones, pagalbą individualiai dirbantiems ir labiausiai nukentėjusiam verslui, ir tam tikrą testavimo priemonę, kas palengvintų verslams atsidarymą.

Labai tikimės, kad lygiagrečiai pavyks rasti algoritmus, kaip verslas galėtų pradėti dirbti ir užsidirbti. Tai dabar darome tuos darbus, kur darome, hipotetines situacijas aptarinėsime tada, kai bus laikas“, – komentavo jis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(28 žmonės įvertino)
2.3214

Seimui teikiamos pataisos dėl nepatikimų tiekėjų eliminavimo iš e. ryšių rinkos

Seimui ketvirtadienį teikiamos pataisos, uždraudžiančios nepatikimiems gamintojams ir tiekėjams...

Laisvėjant karantino sąlygoms, veiklą atnaujina lauko kavinės (1)

Po truputį laisvėjant karantino sąlygoms, nuo ketvirtadienio veiklą atnaujina lauko kavinės,...

Raminta Rakauskė | D+

Pamatavo verslo temperatūrą: vieno sektoriaus skola išsiskiria, bankrotai – vėliau

Verslo temperatūra šiandien nebloga, – sako įmonių įsiskolinimus sekančių kompanijų...

Nelaimingų atsitikimų darbe prevencija: ką svarbu žinoti darbdaviui ir darbuotojui (12)

Nepriklausomai nuo Valstybinės darbo inspekcijos informacinio ir konsultacinio darbo rezultatų,...

Skaistė tikina, kad Vyriausybė neturi planų dėl 72 metų pensinio amžiaus – problemą gali spręsti ir kiti būdai (161)

Finansų ministrė Gintarė Skaistė patikina, kad Vyriausybė neturi planų nagrinėti pensinio...

Top naujienos

Apklausa dėl požiūrio į vakcinas parodė įdomią tendenciją: kas už tai prisiims atsakomybę (133)

Labiausiai skiepytis nenori Darbo partijos rinkėjai, abejojančiųjų gausu ir valstiečių rinkėjų...

Raminta Rakauskė | D+

Pamatavo verslo temperatūrą: vieno sektoriaus skola išsiskiria, bankrotai – vėliau

Verslo temperatūra šiandien nebloga, – sako įmonių įsiskolinimus sekančių kompanijų...

Kristina Chudenko | D+

Kerta per kepenis, ir ne tik: Latvijos mokslininkai nustatė, kokius organus pažeidžia COVID-19

COVID-19 gali pažeisti ne tik kvėpavimo takus, bet ir beveik visus organus bei organizmo...

Kelis kartus per savaitę žuvį valgančių lietuvių sumažėjo perpus: profesorius Stukas turi paaiškinimą, kas nutiko (11)

Sveikatos apsaugos ministerija kas keletą metų vykdo gyventojų mitybos stebėseną. Pernai kovą...

Top 10. Lietuviški išradimai ir idėjos, besiskinančios kelią per visą pasaulį (3)

Vis dažniau ir dažniau tarp protingiausių ir sėkmingiausių žmonių, taip pat ir organizacijų,...

Laisvėjant karantino sąlygoms, veiklą atnaujina lauko kavinės (1)

Po truputį laisvėjant karantino sąlygoms, nuo ketvirtadienio veiklą atnaujina lauko kavinės,...

Saugo nuo ligų, lėtina senėjimą: ši daržovė pilna naudų, tačiau viena klaida virtuvėje ją sugadina (4)

Nors mūsų mitybos racione dažniau atsiranda įprastos bulvės , tikriausiai esate ragavę ir...

Trenerė Rasa Vilkienė apie skyrybas: vyrui šis sprendimas buvo netikėtas, nes dažniau vyrai palieka moteris, o ne moterys vyrus (34)

Kartais tik praėjus daug laiko nuo santuokos pradžios suprantame, kad esame nelaimingi. Kad šalia...

Rusijoje per Navalno palaikymo akcijas sulaikyta per 1 tūkst. žmonių (1)

Rusijos miestuose trečiadienį vakare per akcijas kalinamam Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui...

COVID-19 paliks gilius randus pasaulio ekonomikoje: krizės kaina šalims skiriasi (1)

Žinoma, kad dalis pacientų, sveikstančių nuo COVID-19 , kenčia nuo ilgalaikių simptomų, –...