Pasak Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento Zigmanto Dargevičiaus, verslas dėkingas valstybei už sprendimą kompensuoti dalį elektros kainų bei kitas paramos priemones, tačiau jis prašo Seimo, Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijų parengti tvarką, kad įmonėms būtų fiksuojama ne tik elektros, bet ir gamtinių dujų kaina.
Verslo atstovo teigimu, dalis gamybos sektorių, pavyzdžiui, stiklo, tekstilės pramonė, bei kitos pramonės šakos, negali pakeisti gamybinių įrengimų, todėl patiria didelius kaštus dėl aukštų dujų kainų.
„Atsiduriama labai sudėtingoje padėtyje ir nežinomybėje. Kokios bus dujų kainos po naujųjų metų tikrai niekas nežino“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete sakė Z. Dargevičius.
„Labai prašyčiau atkreipti dėmesį, kad būtų kažkoks užtikrintumas ir verslas galėtų planuoti savo išlaidas, ir fiksuoti dujų kainą. Tas liečia ne tik gamybos, bet ir paslaugų įmones, smulkųjį ir vidutinį verslą“, – teigė jis.
Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Gytis Kauzonas pažymėjo, kad paukščių augintojai yra vieni daugiausiai dujų suvartojančių verslų Lietuvoje, o aukštos dujų kainos juos „žudo“.
Be kompensacijų už dujas lietuviškos paukštienos augintojams gali būti sunku išlaikyti veiklos apimtis, svarstė jis.
„Paukštininkystės sektorius, atmetus tris stambiausius Lietuvos dujų vartotojus, bus stambiausių dujų vartotojų dešimtuke. Tas kainų kitimas tikrai žudo, pagalbos tikrai reikia“, – komiteto nariams kalbėjo G. Kauzonas.
„Paprasčiausiai, jei norime valgyti, turėti ant stalo lietuvišką mėsytę, tikrai neišeina“, – pabrėžė verslo atstovas.
Jis pateikė Latvijos pavyzdį, kuri, anot G. Kauzono, svarsto pagalbos verslui paketą, kuriame kompensacijos numatytos tiek už suvartojamą elektrą, tiek už dujas.
„Manau, kad tai yra geras pavyzdys, kuriuo reikėtų sekti, nes pramonė nukentėjusi“, – siūlė G. Kauzonas.
ELTA primena, kad spalio pabaigoje Vyriausybė patvirtino dalies elektros kainos kompensacinį mechanizmą visiems nebuitiniams vartotojams.
Pagal priimtą nutarimą, valstybė su privačiomis ir savivaldybių įmonėmis, ūkininkais bei viešuoju sektoriumi pasidalins dalimi kaštų už suvartojamą elektrą – nustatoma minimali vienos kilovatvalandės riba, o biudžeto lėšomis bus padengiama pusė skirtumo tarp jos ir elektros kainos rinkoje.
Iki šių metų pabaigos šios kainos „grindys“ sieks 24 ct/kWh, kompensacijos jau bus pritaikomos sąskaitoms už spalį. Nuo 2023 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. minimali kainos riba bus 28 ct/kWh.
Kompensacijos priklausys ir sutartis su tiekėjais, ir tiesiogiai biržoje elektrą perkantiems vartotojams.
Spalio pradžioje, kartu su 2023 m. valstybės biudžeto projektu, Vyriausybė pristatė 2,5 mlrd. eurų vertės pagalbos priemonių paketą verslui, susidūrusiam su elektros ir dujų kainų augimu.
Be elektros kainų kompensavimo, įmonėms, kurių išlaidos energetikai sudaro bent 10 proc. visų sąnaudų, jau siūlomos „mokestinės atostogos“, t. y., pusmetį joms nebus išieškomi mokesčiai ir už tą laikotarpį įmonės galės nemokėti mokestinių palūkanų.
Iš kitų paketo lėšų, 30 mln. eurų numatyta subsidijoms energijai imliausioms įmonėms, taip pat numatyta pagalba žemės ūkiui, 600 mln. eurų parama saulės elektrinių įsirengimui.
Tuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija dar kiek anksčiau paskelbė apie planą iki 2023 m. pabaigos į Lietuvos ekonomiką investuoti 1 mlrd. eurų, skirtų verslo inovacijoms, žaliajai ekonomikai bei skaitmenizacijai skatinti.
