Tai trečiadienį konstatavo Vilniaus miesto apylinkės teismas.
K. Šimkui iškeltą baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teisėjas Olegas Zaicevas paskelbė, kad verslininką pripažįsta kaltu dėl visų jam pateiktų kaltinimų – sukčiavimo, neteisėtos įmonės veiklos ir aplaidaus apskaitos tvarkymo.
Už visus nusikaltimus K. Šimkui buvo skirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bet kadangi byla buvo išnagrinėta sutrumpinta tvarka (kaltinamasis pripažino kaltinimus, todėl nereikėjo apklausinėti nukentėjusiųjų ir liudytojų), teismas bausmę sumažino trečdaliu ir nuteistajam skyrė 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
„Bausmę nuteistasis turi atlikti pataisos namuose“, – pažymėjo teisėjas O. Zaicevas. Tiesa, kol nuosprendis neįsiteisėjo, nuteistasis paliekamas laisvėje, tačiau privalės registruotis policijoje ir neišvykti iš šalies.
K. Šimkus sako, kad nuosprendį būtinai skųs apeliacine tvarka, nes tikėjosi, jog teismas skirs lygtinę bausmę.
„Bus matyti – kaip Dievas duos, esu neteistas, nusikaltimų nedarau, o čia, kad taip išėjo, tai išėjo“, – po nuosprendžio paskelbimo K. Šimkus sakė, kad dar neprarado vilties likti laisvėje.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas iš K. Šimkaus 412 nukentėjusiais pripažintiems fiziniams ir juridiniams asmenims priteisė apie 211 tūkst. eurų žalos atlyginimą bei nurodė policijai sumokėti beveik 3 tūkst. Eur už vilkiko „Iveco“ saugojimą automobilių stovėjimo aikštelėje – transporto priemonė, priklausanti vienai K. Šimkaus įkurtų bendrovių, buvo areštuota ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau vilkiko verslininkas neatgaus – teismas jį konfiskavo, o pardavus gautą sumą nurodė nukreipti ieškiniams atlyginti.
Valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras Paulius Paukštys sakė, kad K. Šimkus buvo įkūręs tris bendroves „Vebis“, „Afiliatus“, „Lapetis“, kurios veiklą vykdė nuo 2013 m. spalio iki 2014 m. lapkričio.
Jaunasis verslininkas viešai reklamavo, kad parduoda biokurą – malkas ir granules mažesnėmis nei rinkoje nustatytos kainomis. Be to, klientams buvo numestas masalas – žadama, kad pirkėjai dalyvaus loterijoje ir galės laimėti naują automobilį.
„Taip jis pritraukdavo daugiau klientų, žmonės užsakydavo prekių, bet jos nebuvo pristatomos – per metus apgaulės būdu įgyta daugiau kaip 200 tūkst. Eur“, – sakė prokuroras.
Jo teigimu, iš pradžių K. Šimkus įkūrė bendrovę „Vebis“, tačiau ši nevykdė savo klientams duotų įsipareigojimų, todėl nukentėjusieji kreipėsi į teisėsaugą – buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai bei apribotos nuosavybės teisės.
„Tada buvo įkurta antra bendrovė, kuri veikė išvien nusikalstamai, įmonė prekių niekam nepristatė, vėl buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, – sakė P. Paukštys. – Ir galų gale K. Šimkus įkūrė trečią įmonę, ją iš esmės organizavo imtinai konspiraciniu būdu, suradęs neigiamos reputacijos asmenį, kuris niekuo nesidomėjo, nenutuokė apie nusikalstamus tikslus ir buvo fiktyvus įmonės vadovas. Ši bendrovė per mėnesį suspėjo įgyti daugiau nei 15 tūkst. Eur.“
Pasak prokuroro, nustatyti, kad su trečia įmone susijęs K. Šimkus, nebuvo lengva – veiklą internetu vykdęs vyras prie virtualios erdvės jungdavosi įvairiose viešose vietose bei viešbučiuose. Bet kartą suklupo – buvo prisiregistravęs viešbutyje.
„K. Šimkus buvo įmonių vadovas, vienintelis asmuo, išimtinai jas kontroliavęs, o kitų asmenų, kurie būtų vadovavę ar bendrai su juo veikę, nenustatyta“, – pažymėjo valstybinį kaltinimą palaikęs P. Paukštys.
Anot jo, teisiamojo posėdžio metu K. Šimkus nurodė, kad iš klientų gautus pinigus „ištaškė“.
Tuo metu K. Šimkus sako, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino kaltę dėl jam pareikštų įtarimų. „Jeigu nori nepripažinti nusikaltimų, turi įrodyti, o aš negalėjau įrodyti – nuo pat tyrimo pradžios su visais epizodais sutikau“, – sakė jis.
Vyras teigė, kad kurdamas įmonę norėjo užsidirbti pinigų ir nesiekė nieko apgauti. „Nebuvo motyvacijos apgauti žmonių, bet aš susipykau su šeimos nariais, dar kitais žmonėmis, ir visas verslas baigėsi nesėkmingai, – po nuosprendžio paskelbimo sakė K. Šimkus. – Svarbiausia, kad aš nebėgau ir prisiimu atsakomybę, suprantu, kas įvyko. Aišku, žmonės yra pikti, bet ką darysi, kad taip išėjo.“
K. Šimkus tikino, kad iš pradžių kuras buvo parduodamas brangiausiai rinkoje. „Mes atėjome dirbti į naują nišą ir toje srityje buvome naujokai, – kalbėjo jis. – Kai stojo pardavimai, priėmėme sprendimą pardavinėti kurą pigiausiai Lietuvoje su atidėjimu, kad pristatymas bus po metų – mes nuperkame stakles, pagaminame kurą, nuvežame klientui ir mums, aptarnavus klientą, lieka staklės, ne pinigai. Kai pradėjome pardavinėti kurą pagal tokias sąlygas, ir konkurentai, ir žmonės, su kuriais susipykome, internete pradėjo šmeižto kompaniją.“
Vyras tikino, kad nesiekė žmonių apgauti viliodamas įsigyti kurą ne tik mažiausiomis kainomis, bet ir žadėdamas jiems loterijoje laimėti automobilį.
„Buvome paskaičiavę, kad 2 tūkst. žmonių nusiperka 5 tūkst. palečių, ir mes galime skirti dovaną – automobilį, tai yra rinkodara, bet tiek žmonių nenusipirko, nes visa veikla stojo, griuvo“, – teigė jis.
Į klausimą, kur išleido iš šimtų žmonių paimtus pinigus, K. Šimkus negalėjo atsakyti: „Nepasakysiu, buhalterija buvo neprižiūrėta, kai mes susipykome, aš įmonės neprižiūrėjau, nei buhalterija buvo tvarkinga, nei apskaita vedama, tai kur tie pinigai – į kairę ir dešinę buvo išleisti, nesukontroliavau, ir nekontroliavau.“
Tačiau jis teigia, kad žalą nukentėjusiesiems atlygins. „Juk jaunas esu, galvą turiu, baigsis bausmė, uždirbsime, – sakė K. Šimkus ir prisipažino, kad nukentėjusiųjų taip ir neatsiprašė. – Aš manau, jog didžiausias atsiprašymas yra tai, kad žmogus nebėga ir prisiima atsakomybę. O tai, kad nuvažiuosiu ir pasakysiu „atsiprašau“ ar ašarą išliesiu, nuo to niekas nepasikeis. Visi lieja pyktį, kad buvo apgauti, tikėjosi kuro, bet nieko negavo.“
