Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento Andriaus Romanovskio manymu, yra dvi priežastys, kodėl subsidijų prašo tik kas antra įmonė.
„Pirma, verslas skaičiuoja, kad absoliuti pinigų suma yra nedidelė. Antra, dar gauni įsipareigojimą išlaikyti darbo vietą“, – ketvirtadienį surengtoje nuotolinėje žiniasklaidos konferencijoje sakė jis.
Kaip žinia, ekstremalios situacijos ir karantino metu subsidija įmonei gali siekti 90 arba 70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Atitinkamai maksimali subsidija yra 607 ir 910,5 euro.
Subsidijų paprašęs darbdavys įsipareigoja išlaikyti ne mažiau 50 proc. darbo vietų bent 3 mėnesius po subsidijos mokėjimo ekstremalios situacijos ir karantino metu. Už šio reikalavimo nesilaikymą, įmonė 12 mėnesių negalėtų dalyvauti remiamo įdarbinimo, darbo vietų steigimo ar pritaikymo subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse.
Taip pat negalima reikalauti darbuotojo vykdyti darbo funkcijas prastovos metu. Jei būtų nustatyta, kad dirbama, tada subsidijų mokėjimas būtų nutraukiamas, o per 2 mėnesius tektų grąžinti išmokėtą subsidija.
Už darbo įstatymų pažeidimus taip pat skiriamos baudos nuo 240 iki 880 eurų.
Konferencijoje taip pat dalyvavęs viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus pastebėjo, kad kuo daugiau reikalavimų, tuo mažiau paklausos.
„Nes žmogus negali įsipareigoti laikyti. Ką man po to padarys? Bauduos, pasodins į kalėjimą?Nežinau, ar galėsiu išlaikyti.
JAV įmonės atsisako prognozuoti rezultatus šiais metais, nes jie turi rinkai teikti patikimus duomenis. Jie nežino, kas bus. Panašiai ir Lietuvos verslai, kurie nežino, kas bus po mėnesio. Nežino, kiek nukris paklausa. Sunku priimti bet kokį įsipareigojimą šiuo metu“, – sakė jis.
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, nuo kovo 1 iki balandžio 22 dienos 22 801 įmonė pateikė pranešimus apie darbuotojams paskelbtas prastovas.
Užimtumo tarnybos duomenimis, 9992 prastovas paskelbę darbdaviai kreipėsi dėl subsidijų, iš kurių 3826 lėšos jau išmokėtos.
Tik 6 mln. eurų
Anksčiau skelbta, kad 3 mėnesių laikotarpiui darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti per prastovas numatyta 1,138 mlrd. eurų.
Balandžio 22 dienos duomenimis, bendra išmokėta suma sudaro tik 6,8 mln. eurų. T. y. 0,6 proc.
A. Romanovskis sakė, kad tai niekingai maža suma.
„Pinigai dėl prastovų turėjo būti patys pirmieji ir greičiausi, – sakė jis. – Smulkiam ir vidutiniam verslui bus paprasčiau bankrutuoti ir pradėti iš naujo.“
A. Romanovskis dar palygino, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose išdalinti milijardai.
„JAV jau išdalino milijardus pinigų įmonėms tiesiogiai, jau nekalbant apie „sraigtasparnio pinigus“ gyventojams.
Tuo metu mes viską vis dar kontroliuojame kaip į oro uostą. Turi turėti bilietą, praeiti patikrą, dar patikrina su metalo detektoriumi ir pan.
Pas mus iki šiol buvo ta pati logika ir tai suprantama, nes visuomenė spaudė biurokratiją neduoti pinigų, o kam duoda, turi pasirašyti krauju. Dabar staiga ateina ekspertai ir sako, kad reikia paleisti automatą, nes ligonis jau komoje“, – sakė jis.
Ketvirtadienio konferenciją žiniasklaidai surengė socialiniame tinkle „Facebook“ įkurta „Pandemijos ekonomikos grupė“, kuri prisistato, kaip neformalus ekspertų forumas, apibendrinantis ir analizuojantis informaciją apie COVID-19 pandemijos iššūkius ekonomikai.
