33 proc. apklaustųjų LLRI tyrime mano, kad didžiausias neapibrėžtumo ir rizikos šaltinis šiemet bus euro problemos ir su jomis susijusi eksporto mažėjimo rizika. 29 proc. LLRI respondentų nurodė, kad neapibrėžtumo šaltinis yra galimi mokestinės aplinkos pakeitimai ir mokesčių didėjimas, o 25 proc. mano, kad didžiausią netikrumą kels rinkiminiai metai ir populistiniai politikų sprendimai.

„Susumavus pastaruosius du atsakymus, galima teigti, kad daugiausia – 54 proc. – verslo neapibrėžtumo ir rizikos kyla ne iš rinkos, o iš galimų valdžios veiksmų ir sprendimų“, - teigia LLRI tyrimo autorius Vytautas Žukauskas.

Sausį – vasarį atlikto tyrimo duomenimis, BVP augimo prognozė 2012-iesiems buvo stipriai sumažinta – nuo 4,6 iki 2,7 proc., panašiai tiek savo prognozes gruodžio pradžioje sumažino ir Finansų ministerija – iki 2,5 proc. Anot LLRI respondentų, šiemet nedarbas beveik nemažės ir metų pabaigoje sieks 14,1 proc., infliacija sieks apie 4 proc., tiek pat turėtų augti ir atlyginimai.

DELFI primena, kad Finansų ministerija prognozuoja, jog BVP šiais metais augs apie 2,5 proc., tokio paties augimo tikisi DNB bankas. „Swedbank“ prognozėmis ūkis turėtų augti sparčiausiai Europoje – 3,3 proc. Optimistiškiausiai pernai lapkritį buvo Lietuvos bankas tikėdamasis augimo 3,5 proc. SEB bankas tikisi, kad Lietuvos ūkis šiemet augs 2 proc. Danske bankas – laukia 2,7 proc. augimo.

Namų ūkių pajamos augs apie 3 proc.

Vytautas Žukauskas
Tyrimo dalyviai prognozuoja, kad 2012 m. namų ūkių pajamos augs lėčiau, apie 3 proc., ir sudarys 1085 litų vienam namų ūkio nariui. Šiuo metu namų ūkiai Lietuvoje vidutiniškai sutaupo apie 12 proc. arba apie 333 litus, antradienį spaudos konferencijoje teigė V. Žukauskas.

Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis, šešėlinė ekonomika 2011 m. sudarė 27 proc. BVP ir šiemet nesikeis: šešėlyje bus sukuriama 27 proc. BVP. Rinkos dalyvių nuomone, bent dalį savo veiklos šešėlyje 2011 m. vykdė 37 proc. ūkio vienetų, 2012 m. ši dalis nežymiai sumažės (iki 36 proc.).

„Tas sumažėjęs šešėlio vertinimas galėjo būti nulemtas biudžeto mokestinių pajamų duomenų, kur rašoma, kad pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčių surinkta daugiau negu planuota. Bet reikia atkreipti dėmesio, kad akcizo surinkta mažiau, nei prognozuota ir mes žinome, kad akcizais apmokestinamos prekės sudaro didelę dalį šešėlio“, - sakė V. Žukauskas.

Ne visi teigiamai įvertino verslo priežiūros reformą

Ekonomikos tyrimo dalyviai buvo klausiami, ar jie jaučia pokyčius dėl verslą kontroliuojančių institucijų pertvarkos, kuri buvo pradėta 2009-aisiais. Verslą tikrinantiems inspektoriams ir verslui buvo išdalinti klausimynai, aiškiai nurodant kokių klausimų ir reikalavimų verslas gali tikėtis, tuo pačiu įvedant prievolę dažniau verslą konsultuoti, o ne bausti.

56 proc. apklaustųjų teigė nejaučią pokyčių verslą kontroliuojančių institucijų srityje. 30 proc. respondentų nurodė, kad pokyčių yra, ir jie atitinka vykdomos pertvarkos tikslus, o 14 proc. tyrimo respondentų mano, kad pokyčių yra, tačiau jie neatitinka pertvarkos tikslų.

„Galima diskutuoti ar tai daug, ar mažai, mes manome, kad tai daug ir reikia paskatinti valdžią, kad pertvarką pajustų ir likę 70 proc. Kodėl nejaučia, galima išskirti dvi esmines priežastis- reforma nebuvo siekiama mažinti reguliavimo kiekį, bet taikyti jį geriau. Kita priežastis - kontroliuojančios institucijos inertiškos pokyčiams, ir per mažai laiko praėjo“, - kalbėjo LLRI vadovas Žilvinas Šilėnas. Anot jo, tokia reforma turi būti tęsiama ir turi būti gerinama ne tik reguliacijos taikymo praktika, bet ir mažinamas pats reguliavimas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją