aA
Pernai vasarą įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, verslas teigia kol kas nejaučiantis pastebimų pokyčių. BNS kalbinti didžiųjų įmonių vadovai sako, kad jų veiklai naujasis įstatymas didesnės įtakos neturėjo, tik reikėjo tinkamai pasiruošti pokyčiams.
© DELFI / Domantas Pipas

Profesinių sąjungų atstovas sako, kad esminė problema – kol kas nėra nusistovėjusios įstatymo taikymo praktikos, tad tikimasi, kad įstatymas toliau bus tobulinamas.

Tuo metu vienas iš Darbo kodekso kūrėjų pastebi išaugusį darbuotojų susidomėjimą darbo teise.

Vadovai ryškesnių pokyčių nepastebime

Įmonių vadovai beveik vienbalsiai teigia kol kas nepastebėję teigiamų poslinkių dėl naujojo Darbo kodekso, o trikdžiai, anot jų, yra laikini.

„Mano nuomone, kaip prie seno kodekso, taip ir prie naujo, vis tiek dirbti reikia, jei nori uždirbti pinigus. Iš esmės, kad vakar buvo balta, o šiandien – žalia, tikrai to nėra“, – BNS sakė mažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ savininkas ir vadovas Dainius Dundulis.

Dainius Dundulis
Dainius Dundulis
© DELFI / Domantas Pipas

Jo teigimu, naujojo Darbo kodekso įtaka galėtų būti labiau matoma, jei dėl ekonominių priežasčių reikėtų atleisti daugiau darbuotojų.

„Nieko blogo ir nieko labai apčiuopiamo. Kiek visi iečių laužė, kiek laiko gaišo, tai tas kūrinys nevertas šito. (...) Visi pateikia, kad čia darbdaviams super, bet tikrai nejaučiame to“, – kalbėjo D. Dundulis.

Statybos ir nekilnojamojo turto (NT) plėtros įmonių grupės „Eika“ vadovas Domas Dargis BNS taip pat sako nepajautęs pokyčių po to, kai nuo pernai liepos įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas.

„Pas mus nėra minčių apie atleidimus ar kažką. Daugiau problema yra rasti žmonių, bet tas darbo santykių lankstumas mums neaktualus. Nežinau kaip bus, kai keisis ekonominis ciklas, tada gal reikės turėti daugiau lankstumo, nes norėdamos išgyventi įmonės turės greitai reaguoti“, – BNS sakė D. Dargis.

Domas Dargis
Domas Dargis
© DELFI / Karolina Pansevič

Reikšmingų pokyčių teigia nepajutęs ir „Circle K Lietuvos“ vadovas Skirmantas Mačiukas.

„Gal tik greičiau galime susitarti su darbuotoju. Bet kad būtų iš esmės pakeista, įmonei daug patogiau ar darbuotojai labiau nukentėtų, didelio pokyčio bent jau mūsų įmonėje nematau ir nejaučiu. Tikiuosi, kad darbuotojai to irgi nejaučia“, – BNS sako S. Mačiukas.

Skirmantas Mačiukas
Skirmantas Mačiukas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Personalo vadovai: padėjo tinkamas pasiruošimas

Tiesiogiai su Darbo kodekso nuostatomis susiduriančios didžiųjų įmonių personalo vadovai įžvelgia ir teigiamų, ir taisytinų įstatymo dalykų. BNS kalbinti vadovai sutaria, kad lengvesnį perėjimą prie naujojo Darbo kodekso lėmė tinkamas pasirengimas.

„Buvo sudėtingiau įsidiegiant, pereinant nuo seno prie naujo, užtikrinant, kad būtų teisingai perskaičiuoti atostogų likučiai. Bet mes pasirengėme sistemas ir sklandžiai perėjome, informavome darbuotojus, kas keičiasi, parengėme ir apmokėme vadovus“, – BNS sakė nuo ši metų kovo valstybes įmonės „Kelių priežiūra“ Personalo ir teisės departamento direktore dirbanti Samanta Jasiūnaitė, kuri prieš tai dirbo vienoje didžiausių pieno perdirbimo įmonių „Žemaitijos pienas“.

„Swedbank“ Personalo tarnybos vadovės Mildos Autukaitės teigimu, vienas iš iššūkių buvo tai, kad kodeksas buvo keliskart keičiamas, galutinis įstatymo variantas pateiktas vėlai, o tai trukdė tinkamai pasiruošti.

Milda Autukaitė
Milda Autukaitė
© Asmeninio albumo nuotr.

„Galvojant apie darbo rinką plačiąja prasme, mus pradžiugino reikalavimas užtikrinti nediskriminavimą ir vienodą atlygį ir vyrams, ir moterims. Taip pat manome, kad reikalavimas viešai skelbti darbo apmokėjimo sistemą yra gera nuostata“, – BNS atsiųstame komentare teigė M. Autukaitė, pabrėždama viltį, kad minėtos nuostatos neliks formalios, o bus realiai įgyvendinamos.

Kiek daugiau nei metus „Lietuvos geležinkelių“ Personalo departamentui vadovaujanti Irena Balkūnė BNS sako pastebinti, kad darbo santykiai tapo liberalesni, darbuotojui ir darbdaviui atsirado daugiau galimybių susitarti.

„Darbo kodeksas leidžia operatyviau reaguoti į darbo rinkos pokyčius. Tai ypač aktualu didelę kaitą turinčių profesijų atžvilgiu. Įdarbinti ar susitarti dėl darbo santykių nutraukimo tapo paprasčiau abiem pusėms. Be to, pastebime, kad sumažėjo ir biurokratizmo apimtys. Tarkime, nutraukiant darbo sutartį nuo šiol nebėra privalomi papildomi teisės aktai. Tai lengvina įmonės darbo procesus“, – BNS atsiųstame komentare teigė I. Balkūnė.

Profsąjungų atstovas: trūksta nuoseklumo

Lietuvos profesinių sąjungų pirmininkas Artūras Černiauskas BNS sako, kad didžiausia problema yra tai, kad trūksta teisinės praktikos, todėl tos pačios nuostatos neretai traktuojamos skirtingai.

„Dėl darbo laiko, dėl atostogų, dėl kolektyvinių sutarčių taikymo, dėl Darbo kodekso keitimo per kolektyvines sutartis, dėl darbuotojų įtraukimo į įmonės valdymą – yra ganėtinai daug sričių, kuri skirtingai traktuoja mokslininkai, Darbo inspekcija ir mes. O kas teisus, niekas nežino“, – BNS sakė A. Černiauskas.

Artūras Černiauskas
Artūras Černiauskas
© DELFI / Karolina Pansevič

„Lietuvos geležinkelių“ personalo vadovė I. Balkūnė taip pat pažymi, kad darbo ginčus nagrinėjančios institucijos, darbuotojai ar jų atstovai vis dar „pasimeta tarp naujojo ir senojo darbo kodeksų“.

„Pereinamasis laikotarpis juntamas ir teisės aktų suderinamumo srityje. Kaip pavyzdį galima paminėti, kad institucijų ir darbuotojų atstovai skirtingai interpretuoja likusias galioti Profesinių sąjungų įstatymo ir naujojo Darbo kodekso nuostatas. Kadangi kiekvienas įstatymas turi ir savo „vidinę dvasią“, kuri šiuo atveju atlieka savo rolę ypač darbo ginčų santykių srityje, akivaizdu, kad dar prireiks šiek tiek laiko, kol visos šalys ir ginčų institucijos ją ims pajausti. Galbūt tam labiau padėtų nepertraukiama ar pakartotinė edukacija“, – svarsto I. Balkūnė.

Anot A. Černiausko, daugeliu atveju įmonėms pavyksta rasti kompromisą su darbuotojais, tačiau pasitaiko atvejų, kai reikia kreiptis į Darbo ginčų komisiją.

„Teismų daug nebuvo. Buvo keletas ginčų dėl darbo tarybų steigimų, ar jos teisėtai yra steigiamos. Viena įdomesnė byla buvo dėl informavimo konsultavimo procedūrų pažeidimo – Vilniaus apygardos teismas pripažino visą policijos reformą neteisėta, kadangi buvo netinkamai atlikta informavimo konsultavimo procedūra“, – pasakojo profsąjungų atstovas.

A. Černiauskas tikisi, kad artimiausiu metu bus priimti teisės aktai, kurie patobulins Darbo kodeksą ir padės suvienodinti jo taikymą.

„Swedbank“ personalo vadovė M. Autukaitė teigia matanti keletą tobulintinų Darbo kodekso nuostatų, kurios padėtų sumažinti darbo santykių biurokratizmą.

„Pavyzdžiui, „Sodrai“ iki šiol reikia oficialiai įrodinėti, kad darbdaviui yra priimtina lanksti atėjimo į darbą pradžia. Net jei aišku, jog darbuotojas dirba 8 valandas, visas biurokratinis aparatas vis dar veikia taip, tarytum turi įforminti kiekvieną atvejį. Kitas pavyzdys − sunku net patikėti, kad kalbėdami apie skaitmenizaciją šalyje vis dar turime reikalavimą, kad kiekvienas darbuotojas turi turėti popierines sveikatos tikrinimo knygeles“, – vardina M. Autukaitė.

T. Davulis: auga darbuotojų sąmoningumas

Vienas iš naujojo Darbo kodekso kūrėjų, Vilniaus Universiteto (VU) Teisės fakulteto dekanas Tomas Davulis sako, kad prieš Darbo kodekso priėmimą skleistas nerimas buvo nepagrįstas.

„Viešojoje erdvėje formuota nuomonė, kad bus blogai, bus atleidimų banga, žmonių išnaudojimas – tai neįvyko, tos baisios prognozės ir gąsdinimai neturėjo pagrindo. (...) Po beveik metų pasimatė, kad didelių problemų taikymo prasme nėra. Galbūt yra su buhalteriniais ir apskaitos dalykais susiję dalykai, bet juos galima pakoreguoti Vyriausybės nutarimais“, – BNS sako T. Davulis.

Tomas Davulis
Tomas Davulis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Jis taip pat sako pastebintis išaugusį įmonės teisės aktų vaidmenį.

„Skirtingais atvejais traktavimai gali būti įvairūs bet pati įmonė gali ir turi pasirinkti, kaip ji nori, kad būtų, ir tada visi darbuotojai tą žino. Be to, padidėjo visuomenės dėmesys ir susidomėjimas darbo teise, darbuotojų teisėmis. Tai yra gerai, nes tada turime sąmoningų žmonių, kurie žino savo teises ir gali plačiau žiūrėti į šalyje, jo įmonėje ar ūkio šakoje vykstančius dalykus“, – sakė T. Davulis.

Liberalesnis kodeksas Seime buvo priimtas dar 2016-ųjų birželį, bet netrukus jį prezidentė vetavo. 2016-ųjų rudenį Seimas veto atmetė, Vyriausybei su profsąjungomis sutarus kodeksą pataisyti iki Seimo rinkimų pabaigos. Lapkričio pradžioje kodeksas buvo šiek tiek pataisytas, tačiau į valdžią atėjus „valstiečių“ ir socialdemokratų daugumai, jis buvo atidėtas pusmečiui, kad galėtų būti pataisytas antrąkart.

Svarstant Darbo kodekso pataisas naujojo kodekso rėmėjai sakė, kad lankstesni darbo santykiai paskatins investicijas ir darbo vietų kūrimą. Kritikai tuomet perspėjo, kad žmonės bus mažiau apsaugoti, nes kodeksas palengvins darbuotojų atleidimą iš darbo.

Darbo santykius reguliuojantis naujasis Darbo kodeksą šalyje galioja nuo 2017 metų liepos 1 dienos. Tai yra antrasis po Nepriklausomybės atkūrimo Darbo kodeksas. Ankstesnis kodeksas galiojo nuo 2003-ųjų, o dar anksčiau darbo santykius Lietuvoje reglamentavo atskiri įstatymai.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Po Naujųjų laukiama chaoso: ne visi supranta mokestinius pasikeitimus, kamuojasi net buhalteriai (170)

Buhalteriai iki šiol nesupranta visų nuo Naujųjų įsigaliosiančių mokestinių pakeitimų,...

Lietuva vėl tikisi sėkmingos šalies reklamos Kinijoje (16)

Lietuvą kaip patrauklią turizmui šalį kinams reklamuos Kinijos kelionių agentūra „Shanghai...

Perspėjimas: bankų padaliniai per Kalėdas pasitiks uždarytomis durimis (11)

Lietuvoje veikiančių bankų padaliniai Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją, pasitiks uždarytomis...

Conte tikisi greitai susitarti su EK dėl Italijos biudžeto

Italijos ministras pirmininkas Giuseppe Conte penktadienį pareiškė besitikintis dėl kitų metų...

Vyriausybę šturmavo inovatyvios moksleivių verslo idėjos (1)

Penktadienį Vilniuje, LR Vyriausybėje, 196 mokiniai iš visos Lietuvos kalėdinėje mokinių...

Top naujienos

Kokį būstą pirkti, kad būtų paprasta parduoti net ir po 10 metų? (9)

„Pirkdami būstą gyventojai turėtų pagalvoti apie jo vertę ir likvidumą ateityje. Ar prireikus...

Pirmieji širdies sutrikimų simptomai: kardiologė patarė, kaip galima išvengti ankstyvos mirties (97)

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje daugiausiai serga širdies ir kraujagyslių ligomis . Per...

Neįgali moteris šaukiasi pagalbos: eglutei 150 tūkst. eurų randa, o neįgalus žmogus neįdomus (252)

„Man ranka nekyla „palaikinti“ šiemetinės Panevėžio kalėdinės eglės. Jos puošybai...

Mažas ir visų pamirštas regionas, kurio vertė Kremliui – neįkainojama: mes bijome kalbėti (1035)

Kad išvengtų sankcijų, Kremlius suka aplinkkeliais: naudojantis šalia Juodosios jūros esančiu...

Sinoptikas perspėja vairuotojus ir pėsčiuosius: formuosis ledas, jį paslėps sniegas (20)

Sekmadienį šalį apklos sniegas, o vakarinėje šalies dalyje vietomis gali pasirodyti ir lijundra....

Ramūnas Rudokas itin atvirame interviu apie perpus jaunesnę žmoną: tikiuosi, ši santuoka man paskutinė (33)

Tylos siena nuo žiniasklaidos apsitvėręs ir viešai savo asmeninio gyvenimo detalių...

Disco vakarėlio viešnios savo įvaizdžiais pataikė tiesiai į dešimtuką (13)

Disco forever ( liet. disko amžinai ) – taip stilistė Agnė Jagelavičiūtė paliepė...

Naujas rekordas sostinėje – tiek kalėdiškai persirengusių bėgikų Vilnius dar neregėjo raskite save nuotraukų galerijoje (22)

Vienas ilgiausių tradicijų Lietuvoje turintis „Eurovaistinės Kalėdinis bėgimas“ šiemet...

9 sveikų dantų paslaptys, kurias anksčiau žinojo tik odontologų draugai (2)

Smagu turėti draugą odontologą, tiesa? Savaime suprantama, nemokamai jūsų negydys, bet visada...