Slepia smulkios ir vidutinės įmonės
LPK prezidentas V. Janulevičius laidoje „Delfi tema“ aiškino, kad susirgimai įmonėse slepiami smulkesnėse įmonėse, kuriose dirba iki 30 žmonių.
„Pastebime ir girdime, kad vidutinėse ir mažesnėse įmonėse tie atvejai yra slepiami. Žmonės siunčiami neapmokamų arba apmokamų atostogų, kad jie patys karantinuotųsi namuose.
Tada, aišku, jiems nustatomi pozityvūs testai ir jie sako, kad nežino, kur užsikrėtė, nors, matomai, tai galėjo atsitikti darbe“, – aiškino jis ir teigė, kad įmonėse, nustačius susirgimus, būtina izoliuoti su sergančiuoju kontaktą turėjusius asmenis, kas, jei verslas mažesnis, gali reikšti ir laikiną viso jo uždarymą.
„Viskas slepiama, kad įmonės nebūtų uždarytos, jos nori tęsti veiklą, tačiau tai trumparegiškas veiksmas, nes geriau sustabdyti įmonės veiklą 2 sav., išsigydyti ir grįžti pilnu pajėgumu“, – pridūrė jis.
LPK prezidentas pasakojo žinantis apie 5-6 atvejus, kuomet įmonės nuslėpė susirgimus.
„Mano žiniomis, tokių įmonių yra 5-6 atvejai. 4 iš jų – smulkesnės įmonės, o 1-2 atvejai yra vidutinės įmonės. Keletas tų įmonių – Vilniaus apskrityje, kiti 4 atvejai – regionuose, šalia didžiųjų miestų. Šalia Kauno, Vilniaus, Šiaurėje ir Klaipėdoje. Tai, tik tie žinomi atvejai, aš manau, kad jų yra ir daugiau. Tai įmonės, daugiausia dirbančios aptarnavimo sferoje“, – sakė jis.
Tiesa, anot V. Janulevičiaus, kuo didesnė įmonė, tuo susirgimus nuslėpti jai yra sunkiau. Kaip tikino, didesnėse įmonėse, kur darbuotojai skaičiuojami šimtais ar net tūkstančiais, yra atskiri personalo skyriai, kurie atsakingai žiūri į COVID-19 situacijos valdymą.
Paklaustas, ar, jo manymu, didžiosios įmonės su pandemija susitvarkė geriau, jis teigė, kad atsakymas – vienareikšmiškas.
„Vienareikšmiškai taip, dešimtimis tūkstančių eurų yra išleidžiama COVID-19 testams, nes didelei įmonei yra didžiulis nuostolis, jeigu susirgs daug darbuotojų, todėl yra testuojamas didžiulis kiekis, tūkstančiais, šimtais atvejų ir tikrinama sveikata, o jei yra susirgimų, žmonės yra izoliuojami, nes gal ir sąmoningumas didžiuosiuose miestuose yra didesnis nei tam tikruose regionuose“, – sakė jis.
Profsąjungos: sulaukiame tokių skundų
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė taip pat tikino girdėjusi apie atvejus, kada darbdaviai darbuotojams nurodo slėpti užsikrėtus COVID-19.
„Turime be galo daug skambučių, žmonės bendrai klausia, ką daryti, yra ir jūsų paminėtų atvejų.
Mano požiūriu, net ir vienas toks atvejis yra per daug, nes užsikrėtusiam žmogui slėpti savo simptomus, ar tam tikrą informaciją, jeigu tai daro tiek darbuotojas, tiek darbdavys, tai yra nusikalstama veika prieš savo kolegas, kitus darbuotojus, prieš įmonę, kurioje jis dirba“, – laidoje sakė ji ir aiškino, kad taip verslai paprasčiausiai bando išlaikyti veiklą, pelnus, tačiau viskas daroma pačių darbuotojų sveikatos sąskaita.
„Tokių atvejų toleruoti negalime, turime juos viešinti, apie tai kalbėti ir aiškinti tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, kad šiandien svarbu atsakingai žiūrėti į situaciją, kiek įmanoma laikytis saugumo reikalavimų ir sudaryti tokias sąlygas, kad darbuotojas galėtų jaustis saugiai“, – teigė I. Ruginienė.
Pasak jos, profsąjungų neaplenkia skundai ir iš didžiųjų pramonės įmonių, tačiau jie nėra susiję su ligos slėpimo atvejais.
„Yra tokių įmonių, kuriomis bendrai būtų galima pasigirti, padaryti geri sprendimai, kaip pačių darbuotojų srautų pertvarkymai, apsaugos priemonės ne tik darbuotojams, bet ir šeimos nariams, izoliuotiems darbuotojams vežami maisto gaminiai <..>
Bet yra ir įmonių, kuriose yra strigimai, nesusipratimai, komunikacijos trūkumas. Problemų yra tose įmonėse, kuriose dialogo nėra. Bet sakyti, kad visas pramonės sektorius tvarkosi blogai, būtų neteisinga“, – sakė ji.
Labiau laiko išimtimis
Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė, reaguodama į pasisakymus dėl mažų ir vidutinių įmonių slepiamų koronaviruso atvejų, teigė, kad Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybai atstovauja 300 tūkst. pagal individualią veiklą ir su verslo liudijimais dirbančių žmonių ir apie 97 tūkst. mažų ir labai mažų įmonių, tad jei tokių atvejų ir yra, jų labai nedaug.
„Jei yra tokie 3 ar 5 atvejai ir apie tai mes kalbame, pasižiūrėkime, koks tai procentas, 0,000…. proc. tų, kurie yra nesąžiningi arba galbūt kažko nepadarė iki galo ar turėjo kažkokių motyvų.
Aš nemanau, kad tai ypatingas atvejis. Iš kitos pusės, yra atsakingos institucijos, kurios turi su šia situacija susitvarkyti ir gavę bent vieną pranešimą, kad kažkas kažkur susirgo ir kažką slepia, tiesiog turi imtis visų įmanomų priemonių, kad daugiau tokių dalykų nebūtų. <…>
Aš manau, kad tai yra didžiulės išimtys“, – sakė ji.
Pasiteiravus, ką, jos manymu, reikėtų daryti, kad tokių slapukaujančių įmonių nebūtų, ji teigė, kad galimų sprendimų yra.
„Galbūt tiems, kurie turi daugiau darbuotojų, reikėtų kompensuoti tyrimus privačiose įstaigose. O tų įmonių vadovams, kurie slepia faktus (susirgimus - red.), gavus tam tikrą signalą, reikėtų jais užsiimti atitinkamoms institucijoms. <…>
Yra sudarytos darbo grupės, kur yra visų suinteresuotų šalių atstovai. Galima diskutuoti, nusibraižyti tam tikrą algoritmą ir pasižiūrėti, kas iš tikrųjų padėtų, galbūt galėtų ir testų ar tam tikrų saugumo priemonių kompensavimas būti, reikia tartis ir žiūrėti“, – sakė D. Matukienė.
Siūlo naikinti paramą, vykdyti tikrinimus, net užsidaryti
V. Janulevičius taip pat teigė manantis, kad valstybė turėtų turėti galimybę kontroliuoti, kaip įmonės laikosi nurodymų ir jas tikrinti, o nustačius, kad informacija slepiama, taikyti nuobaudas – nebeleisti pretenduoti į paramą.
„Manau, kad kitoms įmonėms tai atbaidys norą slėpti atvejus, nes jie būtų išeliminuojami iš pagalbos. Nustačius savininkų, vadovų kaltę, kad jei jie sąmoningai tai padarė, tiesiog išeliminuoti iš pagalbos rato ir tai bus pas veiksmingiausias dalykas. O įmonės, kai žinos, kad taip gali būti, ko iki šiol nebuvo, savaime išsispręs“, – siūlė jis.
D. Matukienė aiškino sutinkanti, kad visas verslas laikinai netgi galėtų būti uždarytas.
„Aš netgi pritarčiau griežtam viso verslo uždarymui. Užsidarykime 20 d. ar iki Kalėdų, Naujųjų ir tada padarykime tam tikrą laikotarpį, kada reikia sustabdyti virusą, <…>, nes tos priemonės, kurios įvedamos dabar, matome, kad jos neveikia“, – teigė ji.
