aA
Nuo pirmadienio šalyje paskelbus karantiną kai kurie verslai šiandien stoja, o jų apyvartos yra lygios nuliui. Anot profesinių sąjungų atstovės Ingos Ruginienės, kai kurie sektoriai savo darbuotojus varo ir neapmokamų atostogų ir palieka be pajamų, tačiau štai vienos maitinimo įmonės vadovai atviri – bandys dirbti gaunant subsidijas iš valstybės darbuotojams, tačiau kaip viskas bus ateityje, parodys tik laikas.
Verslai nežino, kaip išsilaikys: scenarijai gali būti visokie, laikinai gelbės valstybės subsidijos
© Shutterstock

Mato kelis scenarijus

Restoranų „Jurgis ir drakonas“ vadovė Odeta Bložienė pirmadienį savo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo įrašu, kuriame kėlė klausimą dėl neapmokamų atostogų ir valstybės subsidijų verslui.

„V.Šapoka teigė, kad parama verslui negalios, jei darbuotojai bus siunčiami nemokamų atostogų.
Ar aš sapnuoju? Tikrai?

Aš labai noriu sužinoti, ką daryti su 140 darbuotojų visiškai uždarytam sektoriui“, – soc. tinkle klausė ji.

Antradienį „Delfi“ susisiekus su verslininke ji sakė mananti, kad darbuotojams turėtų išlikti galimybė rinktis, ar šie nori išeiti neapmokamų atostogų bei tikino čia nekalbanti apie priverstinį jų siuntimą neapmokamoms atostogoms.

Tiesa, jos pačios valdoma įmonė, kaip tikino, nusprendė rinktis kelią, kai prastovose esančius darbuotojus iš dalies išlaiko valstybė ir juos remia subsidijomis, kurias antradienį Seimas pakėlė iki 90 proc. apmokant iš valstybės lėšų, o likusius 10 proc. turės dengti patys verslininkai.

„Mes, kaip verslas, vertiname savo finansines galimybes ir mūsų įmonė priėmė sprendimą toliau veikti ir dirbti, nes yra dvi alternatyvos: daryti įmonės restruktūrizavimą ir bankrotą arba toliau veikti ir naudotis subsidijomis.

Mes visgi naudosimės ta valstybės subsidija ir paliksime dalį įmonės veikti, kažkiek užsitikrinti pajamų ir įdarbinti bent dalį darbuotojų. Naudosimės prastova ir dėsime dalį savo pajamų, kurių reikės, bet, aišku, turint tiek daug darbuotojų, gali būti labai įvairiai, kad gal žmonės nenorės būti prastovose, kad jie geriau rinksis išeiti iš darbo ir ieškoti kitų alternatyvų, šito mes dar nežinome, nes nesame pakalbėję su kiekvienu darbuotoju. Visgi šiandien mūsų sprendimas yra kovoti ir nepasiduoti“, – komentavo ji.

Taip pat O. Bložienė sakė, kad nors maitinimo įstaigos šiandien gali prekiauti išsinešimui, tai nelabai guodžia.

„Supraskite, žmonės yra panikoje, perka tik grikius ir mažina bet kokias savo išlaidas. Labai mažėja pačių klientų, o ir vartotojų lūkesčiai, nusiteikimas, yra labai neigiami dėl savo namų ūkių ateities, tad natūralu, kad mažėja bendras vartojimas“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad bendrai situacija šiuo metu labai greitai keičiasi, todėl visiškai neaišku, kas bus po savaitės.

„Gal karantinas bus pratęstas dar mėnesiui, o gal bus kaip užsienyje, kai niekas negalės net išeiti iš namų. Jeigu tokia bus situacija, mes būsime priversti nutraukti ir savo minimalią veiklą. Tai reiškia, kad net ir prastovose esantiems darbuotojams, mes, kaip įmonė, nebegalėsime sumokėti ir savosios dalies. Scenarijų gali būti labai daug“, – svarstė O. Bložienė.

Ji sutiko, kad verslas tam, jog išlaikytų darbuotojus gali imti paskolas, tačiau klausimas, po kiek metų tada įmonės galėtų grįžti į normalią veiklą ir pelnus.

Verčia imti neapmokamas atostogas

Daugiau nei įprastai skambučių iš gyventojų sakė sulaukianti ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija. Jos pirmininkė Inga Ruginienė aiškino, kad šiuo metu žmonės labai nerimauja dėl savo darbo vietos, o kai kurie yra verčiami išeiti ir neapmokamų atostogų.

Inga Ruginienė
Inga Ruginienė
© DELFI / Andrius Ufartas

„O praėjusią savaitę kelis užklausimus turėjome net iš biudžetinio sektoriaus“, – atskleidė ji.

„Verslas ir toliau stengiasi išsisukti su kuo mažesnėmis sąnaudomis, bet šioje sudėtingoje situacijoje nebus taip, kad kažkas laimės, iš tiesų mes jau ir praėjusią savaitę sakėme, kad čia yra trys pagrindiniai veikėjai: darbdaviai, darbuotojai ir valstybė, o kiekvienam iš jų ši situacija kainuos.

Gerai, kad valstybė prisiėmė atsakomybę ir stabilizuoti padėčiai meta tam tikrą pinigų kiekį, bet reikia perspėti ir darbdavius, kad iliuzijų, jog tai nieko nekainuos, tikrai negali būti“, – kalbėjo ji.

Anot darbuotojų atstovės, negali būti jokių kalbų apie darbdavio vertimą darbuotojui eiti neapmokamų atostogų.

„Tokios atostogos turi visai kitą prasmę. Jos Darbo kodekse atsirado tik dėl naudos darbuotojui, jeigu jam dėl svarbių priežasčių pritrūktų kasmetinių atostogų, nes būna visokių padėčių šeimoje, tad tik jo prašymu jis galėtų apeliuoti ir darbdavys jam negalėtų atsakyti ir jas suteiktų.

Šiuo atveju, tikrai nėra jokio darbuotojo noro išeiti nemokamų atostogų ir manau, kad darbdaviui tam ir sudaryta prastovos galimybė, kad nemokėtų 100 proc. atlyginimo, bet ir nepalikti žmogaus visai be jokių pajamų“, – aiškino I. Ruginienė.

Bendrai kalbėdama apie Vyriausybės pirmadienį patvirtintą priemonių verslui ir ekonomikai planą atstovė sakė jį vertinanti teigiamai, tačiau dabar klausimas – kaip jis bus įgyvendinamas.

„Pirmas padarytas žingsnis yra geras, dabar labiau koncentruojamės į plano įgyvendinimą ir kontrolę, kaip iš tikrųjų viskas vyks, tad svarbesnis bus antras žingsnis“, – komentavo ji.

Pateikė savo siūlymus

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, kalbėdamas apie Vyriausybės priimta priemonių paketą tikino, kad kelių savaičių karantino laikotarpio skirtingiems sektoriams neigiama įtaka bus nevienoda, todėl į tai reikia atsižvelgti – galima išskirti tuos sektorius, kurie paprasčiausiai neturi alternatyvų, kaip karantino metu gauti pajamų, todėl jiems pagalbą galima ir padidinti.

„Turbūt, vienareikšmiškai didžiausi nuostoliai yra apgyvendinimo paslaugas teikiančioms įmonėms, nes jų pajamos ir po karantino nutraukimo dar ilgai bus daug mažesnės negu įprastai. Tai pat prie labiau šioje situacijoje kenčiančių priskiriamos ir maitinimo bei prekybos ne maisto produktais sektoriaus bendrovės", – sakė T. Povilauskas.

Tadas Povilauskas
Tadas Povilauskas
© DELFI / Domantas Pipas

Dar prieš Seimui priimant įstatymą dėl verslui didinamų subsidijų iki 90 proc. darbuotojams, kurie bus prastovose, ekonomistas siūlė subsidijas skirstyti pagal pažeidžiamiausius sektorius, taip pat pasiūlė dar vieną variantą.

„Valstybė įsipareigotų sumokėti 100 proc. prastovos kaštų, tačiau, kai ekonominė padėtis pagerėtų, skirtumą tarp 100 proc. ir 60 proc. įmonė turėtų grąžinti (atsirastų bendrovės skola valstybei)“, – pasiūlė jis.

Kaip dar vieną alternatyvą ekonomistas įvardijo ir tai, kad valstybė labiausiai pažeidžiamų sektorių bendrovėms galėtų kompensuoti darbuotojų, esančių prastovoje, 3 mėnesių sąnaudas, kurios prilygtų nedarbo išmokai. Dabar nedarbo išmoka yra 23,3 proc. MMA + 39 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

„Tai valstybės biudžetui būtų alternatyvūs kaštai, jeigu tie žmonės būtų atleisti“, – pridūrė jis.

Įspėjo dėl subsidijų

„Delfi“ primena, kad dar pirmadienį Vyriausybėje finansų ministras Vilius Šapoka spaudos konferencijoje taip pat pasisakė apie verslininkus, kurie verčia savo darbuotojus imti neapmokamų atostogų.

„Jeigu verslininkai vers eiti nemokamų atostogų, jie iš valstybės pagalbos gali nesitikėti. Tai tiesos akimirka verslui. Jei skelbiatės, kad verslas yra socialiai atsakingas, laikas tai parodyti veiksmais“, – griežtai kalbėjo jis.

Vilius Šapoka
Vilius Šapoka
© DELFI / Domantas Pipas

Siekiant verslui padėti išsaugoti darbo vietas Vyriausybė pirmadienį numatė tam skirti papildomas lėšas. Buvo numatoma valstybės lėšomis iki 3 mėnesių prisidėti prie darbdavių pastangų išsaugoti darbo vietas, padengiant dalinės prastovos ar prastovos išmokos dalį darbuotojams.

Iš pradžių numatyta suma siekė 60 proc., o likusį 40 proc. turėjo dengti pati įmonė, tačiau antradienį popiet Seimas subsidiją padidino iki 90 proc.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
5.0000

Vyriausybėje – 15 tūkst. eurų „Grigeo Klaipėdos“ taršos tyrėjams

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar skirti 15 tūkst. eurų prokurorų atliekamam ikiteisminiam...

Patarimas darbuotojams: jei sutinkate su mažesne alga, turi mažėti ir darbo krūvis (21)

Su sunkumais dėl karantino susiduriančiose įmonėse darbuotojų gali būti prašoma susimažinti...

Seimas: Lietuvos bankas gali kredituoti visas finansų įmones

Lietuvos bankas (LB) galės kredituoti ne tik bankus ir kredito unijas, bet ir kitas finansų...

PVM lengvata maitinimo verslui Seime kelio neprasiskynė (1)

Seimas grąžino opozicijai tobulinti siūlymą maitinimo paslaugoms, išskyrus prekybą alkoholiu,...

Prieštaringai vertinamas įpareigojimas operatoriams teikti duomenis apie asmenų buvimo vietą atidėtas

Seimas antradienį planavo balsuoti dėl įpareigojimo mobiliojo ryšio operatoriams ekstremalios...

Top naujienos

Sutuoktiniai po skambučio į karštąją liniją – įbauginti: sudvejojome, ar verta tikrintis (63)

Pokalbis su karštosios linijos savanore dėl koronaviruso tyrimo vyrui ir jo žmonai pasirodė labai...

Patarimas darbuotojams: jei sutinkate su mažesne alga, turi mažėti ir darbo krūvis (21)

Su sunkumais dėl karantino susiduriančiose įmonėse darbuotojų gali būti prašoma susimažinti...

Mokslininkas – apie virusui atvertą užnugarį: kai kurias klaidas dar galima ištaisyti (1)

Lietuvoje jau daugiau nei pusė tūkstančio medikų turėjo izoliuotis dėl kontaktų su koronavirusu...

Koronavirusu užsikrėtusi aktorė izoliavosi psichikos sveikatos centre: norėčiau nusikeikti, bet geriau sukalbėsiu maldą (25)

„Pradėsiu pozityviai“, – pirmadienio vakarą savo mintimis dalijosi Ieva Labanauskaitė ....

Signalai iš besivystančių rinkų neramina: gelbėjimo priemonės vargiai byloja apie slūgstantį potvynį

Besiformuojančių rinkų struktūroje, kaip niekad anksčiau, atsiranda įtrūkių ir spragų. Tuo...

Adam Tooze

Ar koronaviruso sukelta finansinė krizė bus didesnė už 2008 m. krizę?

Paskutinioji ekonominė krizė buvo finansinis širdies smūgis. O ši gali būti panaši į viso...

Itin slapta lietuvių grupė feisbuke sudomino JAV pareigūnus: po Vilniuje atliktų kratų – neįtikėtini liudijimai (249)

Iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) į Lietuvą atskriejęs pranešimas apie socialinio tinklo „...

Kol valdžios žmonės galvojo, koronavirusu užsikrėtęs Mantas greitųjų testų gavo iš draugo (254)

Tik po savo istorijos paviešinimo medikų dėmesio sulaukęs renginių vedėjas Mantas Kazlauskas...

Griežto karantino Čečėnijoje metu – bauginantys vaizdai socialiniuose tinkluose (180)

Čečėnijos Respublikos vadovas Ramzanas Kadyrovas pareiškė, jog bet kuris asmuo, pažeidęs...

Maksvytis – apie „vėluojantį“ koronavirusą Rusijoje, keistą išsiskyrimą ir neregėtas algas vietiniams (43)

Debiutinis Kazio Maksvyčio sezonas Rusijoje neprisvilo. Sunkiai įsibėgėjusi lietuvio vadovaujama...

|Maža didelių žinių kaina