Štai prekybos tinklas „Maxima“ per žiemos šventes apyvartą, palyginus su kasdienine, padidina 30 proc., per Velykas – 20-25 procentais. „Norfos mažmenos“ pardavimo skirtumas dar ryškesnis. Per Kalėdas prekių apyvarta išauga dvigubai, per Velykas – 30 procentų.
Prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ pardavimas Kalėdų laikotarpiu taip pat pašoka dvigubai, Velykų – maždaug pusantro karto nei įprastai. Kiek mažiau šis padidėjimas juntamas Valentino dieną.
Tokius skaičius LŽ pateikė prekybos tinklų atstovai.
Nors Valentino dieną prekybos mastas padidėja vos 5 proc., prekybininkai šią šventę vadina labiausiai komercializuota. Mat jos metu didžiąją dalį pirkinių sudaro šventinė atributika.
„Dėl to, jog prieš Kalėdas nuperkama daugiau dovanų, o prieš Velykas – daugiau ir įmantresnių maisto produktų, negalima teigti, kad šios šventės tampa labiau komerciškomis. Lietuviai visada turėjo tradiciją aktyviai švęsti Kalėdas ir Velykas. Labiau komerciniais galima būtų pavadinti pirkimą prieš Valentino dieną“, – mano prekybos bendrovės „Rimi Lietuva“ atstovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė.
„Kokia gi Velykų komercinė prekė? Negi kiaušiniai, – juokauja „Norfos mažmenos“ atstovas Darius Ryliškis. – Štai Valentino dieną parduodama speciali atributika, kurios pardavimo kiekio su Velykoms skirtos atributikos pardavimu nepalyginsi. Pastarajai šventei suvenyrų nuperkama kur kas mažiau“.
Anot „Rimi Lietuva“ atstovės, pagal apyvartą Velykas galima pavadinti gražaus ir turtingo stalo švente, kurios atributams atitenka vos keli procentai visų šventės išlaidų.
Laisvalaikio ir prekybos centro „Mega“ marketingo direktorius Dainius Kalina sako, jog Velykos ir Kalėdos tampa ne tik apsipirkimo, bet ir dovanų pirkimo metu. Pašnekovo teigimu, tai parodo, kad per šventes žmonės siekia parodyti dėmesį kitam, o ne įsigyti papildomų daiktų.
Šventė už porą litų
Rinkodaros specialistas Linas Šimonis teigia, jog Velykoms būdinga pirkimo psichozė, tačiau ji kur kas mažesnė nei būna artėjant Kalėdoms.
„Prekybininkai įpratino žmones pasidaryti šventę, įsigyjant šventinį atributą. Iš dalies tokios tendencijos atsiradimą lėmė principas, kai atsiradus paklausai, atsirado ir pasiūla. Tik čia jis suveikė atvirkščiai: atsiradus pasiūlai – atsirado paklausa“, – mano L. Šimonis.
Tačiau jis šventinių menkniekių pirkimą pateisina. „Juk gali būti, kad už porą litų nupirktas niekutis visam vakarui pakelia ūpą. Vadinasi, kartais ir už labai nedidelę sumą galima nusipirkti gerą nuotaiką“, – teigia pašnekovas.
Be to, L. Šimonis pripažįsta, kad dažnai prekybininkai kai kurias prekes priverčia įsigyti. Pavyzdžiu gali būti tortas Velykoms. To nepadaręs rizikuoji būti balta varna visuomenėje.
„Tai manipuliavimas minios psichologija, – tvirtina L. Šimonis. – Šventės – pretekstas prekybininkams pasididinti pelną. Jei nebūtų Velykų, prekybininkai tikriausiai sugalvotų kokią kitą šventę".
L. Šimonio manymu, Velykas galima būtų vadinti mažiausiai komercializuota švente, tačiau su tam tikra išimtimi. Mat buitinės technikos, pašnekovo manymu, per Velykas nuperkama daugiau nei per kurią kitą metų šventę.
Bandys įsiteikti pirkėjui
Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė mano, kad Lietuvoje dar esama erdvės šventėms tapti labiau komercinėmis.
„Pas mus prekybininkai vartotojams kol kas netaiko emocinio spaudimo, kai prie lentynos prekes apžiūrinėjančiam pirkėjui giriama jį dominanti prekė, kad tik ji būtų nupirkta“, – kalbėjo Z. Čeponytė. Anot jos, labiau komercinėmis šventes daro didėjantys atlyginimai.
Mat atsiradus galimybei, atsiranda noras įsigyti daiktą. Prekybininkams telieka tuo pasinaudoti.
