Šiuo metu Lietuvoje veikia 62 įmonės, kurių pagrindinė veikla – paukščių auginimas, paukštienos ir kiaušinių gamyba. Iš viso šiame sektoriuje dirba daugiau kaip 2,6 tūkst. darbuotojų, beveik pusė iš jų – „Vilniaus paukštyne“.
Dauguma paukštienos ir kiaušinių gamybos įmonių yra smulkios ir vidutinio dydžio bendrovės. Be didžiausios šio sektoriaus bendrovės „Vilniaus paukštyno“, turinčios 1237 darbuotojus, kitos įmonės pagal darbuotojų skaičių šių metų kovo mėn. duomenimis rikiavosi taip: „Kaišiadorių paukštynas“ (306), „Vievio paukščiai“ (117), „LIT EGG“ (98), Žemės ūkio kooperatyvas „Mikoliškio paukštynas“ (96), UAB „Rumšiškių paukštynas“ (84). Daugiau kaip 30 darbuotojų turi tik šešios įmonės: UAB „Antalgės paukštynas“ (48), UAB „Girelės paukštynas“ (39), Zarasų rajono ŽŪB „Sparnai“ (37), ŽŪB „Ginkūnų paukštynas“ (33) bei kooperatyvas „Agroaves group“ (32). Kitose įmonėse dirba nuo 1 iki 29 darbuotojų.
Darbą paukštynuose prarado šimtai darbuotojų, pajamų mažėja
Nuo 2020 m. paukštynuose sukurtų darbo vietų sumažėjo beveik 900: 2020 m. juose dirbo 3223 darbuotojai, šiuo metu – 2352. Taip pat sumenko įmonių gautos pajamos: 2019 m. duomenimis 61 Lietuvoje veikiantis paukštynas gavo daugiau kaip 306 mln. Eur pajamų, 2020 m. – 299,6 mln. Eur, o 2021 m. – 288 mln. Eur. 2022 m. gautos pajamos išaiškės po to, kai visos įmonės pateiks savo finansinę atskaitomybę gegužės pabaigoje.
Jekaterinos Rojakos, „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovės teigimu, paukštininkystės sektorius Lietuvoje išgyvena didžiulių iššūkių laikotarpį – kaip ir kiti gamintojai Lietuvoje, šio sektoriaus įmonės skaudžiai nukentėjo nuo prarastų eksporto rinkų, smarkiai išaugusių energetinių išteklių kainų.
„Konkuruoti tenka su didesnėmis bendrovėmis iš kaimyninių šalių, todėl įmonės turi ribotas galimybes padengti sąnaudas didindamos kainas. Be to, nuolat griežtėja ES reguliavimas auginamų paukščių sąlygoms – tai dar labiau apsunkina paukštininkystės bendrovių situaciją ir augina šio verslo riziką, – sako J. Rojaka. – Kiaušinių iš žemės ūkio bendrovių šiemet vasarį buvo supirkta 28 proc. mažiau nei pernai ir 45 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2021 metais.
Kaušinių ir vištienos vartojimui įtakos turėjo šios produkcijos brangimas – kiaušinių kainos visoje ES rinkoje per metus vidutiniškai išaugo apie 30 proc., o Lietuvoje – beveik 50 proc. ir tai buvo vienas iš labiausiai brangusių maisto produktų.“
Aukščiausios rizikos pasiekė 2021 m.: mokėti vėlavo pusė, ties bankroto riba atsidūrė ketvirtadalis įmonių
Šių metų pradžioje aukštai ir aukščiausiai vėlavimo mokėti klasėms priklausė 21 proc. įmonių, o aukšta ir aukščiausia bankroto rizika buvo priskirta 8 proc. bendrovių. Prieš metus, 2022 m. pradžioje, šie rodikliai atitinkamai siekė 19 ir 20 proc.
O didžiausio rizikingumo šių įmonių veikla buvo pasiekusi 2021 m., kai aukštai ir aukščiausiai vėlavimo mokėti klasėms priklausė beveik pusė (48 proc.) įmonių, aukštai ir aukščiausiai bankroto rizikai – ketvirtadalis (24 proc.) bendrovių. Prieš prasidedant pandemijai 2020 m. pradžioje šie rodikliai atitinkamai siekė 19 ir 8 proc.
Palyginti su kitais veiklos sektoriais, paukštynai patenka tarp aukštesnio rizikingumo veiklų. Pvz., šiuo metu aukšta ir aukščiausia vėlavimo mokėti rizika priskiriama 17 proc. visų Lietuvos įmonių, 9 proc. visų bendrovių turi aukštą ir aukščiausią bankroto rizikingumo klasę.
Nuo 2001 m. Lietuvoje užfiksuoti 9 naminių paukščių auginimo įmonių bankrotų atvejai.
Skolų skaičius išlieka stabilus, tačiau pusantro karto išaugo vidutinis skolos dydis
Iš viso šiuo metu tarp naminių paukščių augintojų ir kiaušinių gamintojų užfiksuota 21 skola, kurios suma viršija 353 tūkst. Eur, o vidutinis vienos skolos dydis sudaro 16827 Еur – tai pusantro karto daugiau nei vidutinis skolos dydis tokiu pačiu laikotarpiu pernai (10986 Eur), kai kredito biuro sistemoje buvo registruotos 23 skolos, kurių suma sudarė beveik 253 tūkst. Eur.
Per pastaruosius ketverius metus mažiausias vidutinis skolos dydis buvo fiksuotas 2021 m. ir siekė 9497 Eur, o iš viso kredito biuro sistemoje buvo užfiksuotos 22 skolos. Daugiausia skolų (34) buvo fiksuojama 2020 m. pradžioje, o jų suma siekė 398 tūkst. Eur. Tuo metu vidutinis skolos dydis siekė 11706 Eur.
„Išaugęs vidutinis skolos dydis rodo, kad daliai paukštynų vis sunkiau vykdyti finansinius įsipareigojimus. Dėl išaugusių kainų šiemet net ir per Šv. Velykas kiaušinių ir paukštienos vartojimas prognozuojamas kuklesnis nei įprasta.
Neigiamai paukščių augintojų ūkius gali paveikti ir paukščių gripo protrūkiai, kurie buvo užfiksuoti ne tik Estijoje ir Prancūzijoje, bet ir Lietuvoje. Didesnėms įmonėms perspektyvas gerina naujos eksporto galimybės, pvz. Pietų Korėjos rinka, bet smulkesni ūkiai šiemet susidurs su rimtais iššūkiais“, – teigia J. Rojaka.
